Šį pavasarį daugelyje šalies rajonų mineralinio azoto (N-NO3+N-NH4) dirvožemyje yra mažiau negu paprastai. Tam įtaką padarė šilta žiema, nes pašalas laikėsi tik vasario mėnesį, o nitratinis azotas vėlyvą rudenį ir gruodžio-sausio mėnesiais palaipsniui plovėsi į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras treti metai atlieka Žemės ūkio ministerijos finansuojamus mineralinio azoto dirvožemyje tyrimus. Gauti rezultatai rodo, kiek yra lengvai augalų įsavinamo azoto 0–30 cm, 30–60 cm ir 60–90 cm dirvožemio sluoksniuose ir kokiomis azoto normomis augalus reikia tręšti pavasarį ir vasaros pradžioje.

Mažiausiai mineralinio azoto visuose tirtuose dirvožemio sluoksniuose nustatyta daugiamečių žolių plotuose, nes šiltą ir ilgą rudenį žolės ilgai vegetavo ir naudojo dirvoje esantį mineralinį azotą, todėl pavasarį jas labai svarbu patręšti azoto trąšomis. Didesnis jo kiekis rastas ankstesniais metais organinėmis trąšomis tręštuose plotuose. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, skirtingai negu ankstesniais tyrimų metais, mineralinio azoto įvairiuose regionuose rasta labai nevienodai.

Vakarų Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyta labai nedaug – jis sudarė vos 45 kg/ha, ir tai buvo 23 proc. mažiau negu pernai, arba 31 proc. mažiau negu užpernai. Žiemą šiame regione kritulių iškrito per 50 proc. daugiau negu Vidurio ir Rytų Lietuvoje.

Labai nedaug mineralinio azoto nustatyta žiemkenčių plotuose – vidutiniškai 42 kg/ha, šiek tiek daugiau jo buvo praėjusiais metais augintuose kaupiamųjų augalų, ypač patręštų organinėmis trąšomis, plotuose – vidutiniškai 51 kg/ha. Nedaug mineralinio azoto rasta ir gilesniuose (30–60 ir 60–90 cm) dirvožemio sluoksniuose – vidutiniškai po 14 kg/ha, arba perpus mažiau negu Vidurio Lietuvoje.

Vakarų Lietuvos dirvožemiuose daugiausia mineralinio azoto šiais metais yra užliejamuose salpžemiuose. Šiuose Pajūrio žemumos ir Nemuno deltos lygumos dirvožemiuose mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje rasta dvigubai daugiau (88,4 kg/ha) negu daugiamečių žolių ir ganyklų (44,0 kg/ha) plotuose.

Žemaitijos Kuršo aukštumos rytinių atšlaičių plotai išsiskiria mažesniu mineralinio azoto kiekiu. Tai šiauriniai Raseinių, rytiniai Kelmės ir vakariniai Šiaulių rajonų plotai. Čia mineralinio azoto kiekiai 0–60 cm sluoksnyje nesiekia net 40 kg/ha.

Vidurio Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje nustatyta daugiausiai – vidutiniškai 58 kg/ha, nors, lyginant su praėjusiais metais, tai 10 proc. mažiau. Nemažai mineralinio azoto rasta gilesniuose dirvožemio sluoksniuose: 30–60 cm sluoksnyje – vidutiniškai 24 kg/ha, o 60–90 cm – net 27 kg/ha. Reikia tikėtis, kad, jei nebus per daug kritulių, vasarą žemės ūkio augalai nitratinį azotą pasisavins su pakylančiu iš gilesnių dirvožemio sluoksnių kapiliariniu vandeniu.

Rytų Lietuvoje vyrauja lengvesnės dirvos, todėl, nors kritulių iškrito ir mažiau, mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta nedaug – vidutiniškai 46 kg/ha. Tačiau šioje zonoje jo kiekiai atskiruose rajonuose gauti labai nevienodi. Mažiausiai mineralinio azoto rasta Pietryčių Lietuvos lygumoje – Varėnos, Trakų, Vilniaus (ne visame), Švenčionių, Ignalinos, Zarasų rajonuose. Čia mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje tėra vos 30 kg/ha. Šios zonos Vakarų Aukštaitijos plynaukštės, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštėje ir Baltijos aukštumų dirvožemių rajonuose mineralinio azoto nustatyta 43,2–49,3 kg/ha. Pažymėtina, kad šioje zonoje, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, labai mažai mineralinio azoto nustatyta 30–60 ir 61–90 cm sluoksniuose – tik po 6,7–9,7 kg/ha.

***

Visoje Lietuvoje vidutinis mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje sudarė 52 kg/ha.

***

Kokia tręšimo azotu strategija? Įvertindami tai, kad šį pavasarį Vakarų ir Rytų Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje yra gerokai mažiau negu įprasta, šių regionų žemdirbiai turėtų tręšti laukus šiek tiek didesnėmis azoto normomis. Vidurio Lietuvoje jos turėtų būti artimos vidutinėms, nors siūlytume jų labai nedidinti, nes vasarą augalai azotą gali pasisavinti ir iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Tolesnį tręšimą azoto trąšomis reikės koreguoti, stebint augalų būklę.