Didėjant melžiamų karvių produktyvumui, ne vienas pieno gamintojas susiduria su gyvulių sveikatos problemomis. Acidozė, ketozė, nagų ir kitos ligos – produktyvių bandų rykštė. Norėdami jų išvengti, ūkininkai bando eksperimentuoti ir tobulina gyvulių šėrimo technologijas, pasitelkdami ir Lietuvos, ir užsienio specialistus.

Kad šėrimo klaidos – svarbiausia galvijų medžiagų apykaitos ligų priežastis, gyvulių augintojai žino. Deja, didėjant karvių pieningumui, susirgimų ne visuomet pavyksta išvengti, nes produktyvūs gyvuliai reiklesni šėrimo technologijos kokybei.

Išplitus viso raciono sistemai, kai visi pašarai sumaišomi modernia technika ir išdalijami, Lietuvos ūkiuose karvės pradėjo sirgti ligomis, kuriomis anksčiau niekada nesirgo. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad labai padažnėjo šliužo užsisukimo atvejų. Analizuojant ligų priežastis, paaiškėjo, kad norint išlaikyti didelį produktyvumą, svarbu ne tik raciono maistingumas, bet ir mišinio paruošimas, t. y. maišytuvuose-dalytuvuose gaminamo mišinio smulkinimo kokybė, ląstelienos kiekis, koncent­ruotų pašarų skaidymo virškinimo trakte trukmė ir kiti rodikliai.

Nuo acidozės apsaugo apdoroti grūdai

Prieš metus Bernatonių žemės ūkio bendrovė karvių sveikata nebūtų galėjusi girtis. Ūkio direktoriaus Viliaus Viskonto teigimu, gyvulių produktyvumas nepretendavo į rekordus, tačiau su medžiagų apykaitos ligomis veterinarijos specialistai sunkiai susidorodavo. Bernatoniuose auginama 850 melžiamų karvių, kurių vidutinis pieningumas viršija 7 000 kg per metus. Su prieaugliu ir mėsiniais galvijais iš viso laikoma 2 300 galvijų. Gyvuliai neganomi, ištisus metus laikomi tvarte ir šeriami visų raciono pašarų mišiniu. Galvijams mišiniai pagaminami 2 airiškais pašarų maišytuvais-dalytuvais Keenan. Kaip pagerinti galvijų šėrimą, bernatoniškius konsultavo šėrimo techniką pardavusios Airijos kompanijos specialistai, pasiūlę išbandyti kitokią šėrimo technologiją. Pasak V. Viskonto, nemažai gyvulių sveikatos problemų pavyko išspręsti, pradėjus karves šerti natrio šarmu (kaustikine soda) apdorotais grūdais.

Lietuvoje dauguma pienininkyste besiverčiančių ūkininkų melžiamas karves šeria koncentruotais pašarais, pagamintais iš ūkyje užsiaugintų grūdų. Grūduose gausu krakmolo, kuris skaidomas didžiajame prieskrandyje. Šėrimo specialistų teigimu, šio proceso metu sumažėja didžiojo prieskrandžio turinio pH (jis turi būti ne mažesnis kaip 6), t. y. prieskrandžio turinys parūgštėja, dėl to blogiau virškinama ląsteliena, sulėtėja baltymų sintezė. Tokie pokyčiai sukelia acidozę. Šia liga sergančios karvės ypač blogai pasisavina pašarų maisto medžiagas. Taigi krinta produktyvumas, prastėja pieno sudėtis, sutrinka reprodukcija. Vienas iš metodų kontroliuoti koncentratų virškinimo procesus – palėtinti jų skaidymą taip, kad didžioji koncentratų dalis būtų suskaidyta plonosiose žarnose.

Natrio šarmu apdoroti grūdai virškinimo trakte skyla lėčiau, todėl nesutrikdomas didžiojo prieskrandžio rūgštingumas. Pasak Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) docentės dr. Zitos Bartkevičiūtės, malti grūdai didžiajame prieskrandyje tuoj pat pradedami virškinti. Vienu metu, tarsi staigus sprogimas, išsiskiria didelis energijos kiekis, kurios organizmas nepajėgia pasisavinti, staigiai parūgštėja prieskrandžio turinys. Tai ir sukelia gyvulių negalavimus.

Bernatoniuose šviežiapienėms karvėms per parą skiriama apie 0,5 kg šiaudų, 2 kg natrio šarmu apdorotų grūdų, 8 kg ūkyje gaminamo specia­laus koncentrato, kurio sudėtyje yra baltymingų pašarų (rapsų, sojų), mineralinių medžiagų, mielių, cukrinių runkelių išspaudų ir kitų priedų. Visų racio­no pašarų mišinyje didžiausią dalį (20 kg) sudaro kukurūzų silosas. Be jo, dar pridedama 12 kg žolių siloso.

Pasak bendrovės vadovo, cheminėmis medžiagomis apdorotus grūdus galvijai gauna daugiau kaip vieneri metai. „Šiek tiek padidėjo pieningumas, sumažėjo somatinių ląstelių skaičius, karvės mažiau serga nagų ligomis ir acidoze. Be to, pagerėjo reprodukcija“, – apie tokių pašarų poveikį pasakoja V. Viskontas. Jis pastebėjo, kad, gaudami po 8 kg kaustikuotų grūdų, pieninių veislių buliai per parą gali priaugti 1,1 kg priesvorio. „Deja, taip penėti galvijų neapsimoka, nes auginimo savikaina gerokai lenkia pastaruoju metu nusistovėjusią galvijų supirkimo kainą“, – priduria ūkio direktorius.

V. Viskontas sako tiksliai neskaičiavęs, ar pabrango galvijų šėrimas, tačiau, jo manymu, ūkis sutaupo lėšų, nes taip apdorotus grūdus paprasčiau sandėliuoti. „Pernai natrio šarmu apdorojome tiesiai iš lauko atvežtus grūdus, t. y. jų nereikėjo džiovinti. Taip apdorotą derlių laikėme tiesiog daržinėje. Grūdus galima laikyti ir lauke, uždengtus polietileno plėvele. Kaustikuoti grūdai mažiau dulka“, – privalumus vardijo bendrovės direktorius. Pasak jo, be minėtų privalumų, natrio šarmas mažina mikotoksinų kiekį. „Pernai tyrėme grūdus laboratorijoje. Paaiškė­jo, kad mikotoksinų kiekis natrio šarmu apdorotuose grūduose yra mažesnis negu neapdorotuose“, – patirtimi dalijasi V. Viskontas.

Kaustikuotų grūdų ruošimo technologija

Kaustikinė soda – nuodingas cheminis produktas, todėl ruošiant grūdus būtina laikytis visų darbo saugos reikalavimų, dėvėti specialią aprangą. Nuo­dingas natrio šarmo poveikis po 24 valandų išnyksta. Jis virsta nenuodingu junginiu – geriamąja soda. Todėl jau po paros jokio pavojaus nei žmogaus, nei gyvulio sveikatai nelieka.

Geriausia grūdus natrio šarmu apdoroti sandariame pašarų maišytuve-dalytuve. Bernato­niuose vie­nu kartu 14 m3 talpos maišytuve-dalytuve pagaminama 4 t kaustikuotų grūdų. Iš pradžių į bunkerį beriama 4 t grūdų, po to natrio šarmas ir maišoma ne mažiau kaip 5 minutes. Kviečiams apdoroti reikia 125 kg, o miežiams – 200 kg chemikalo, nes jų luobelė storesnė.

Po sauso maišymo pilama 400 l vandens. Jei grūdai drėgnesni kaip 16 proc., vandens reikia mažiau. Grūdai, natrio šarmas ir vanduo maišomi apie 20 minučių. Vėliau pripilama dar 920 l vandens ir maišoma apie 5 minutes. Taip paruošti grūdai saugomi sausomis sąlygomis ir gyvuliams šeriami tik po 4 parų. Kad grūdai nesušoktų į gumulus, po paros grūdų kaupą reikėtų perkasti, o jei jie pernelyg apdžiūvę, prieš šėrimą rekomenduojama palaistyti vandeniu.

Norint grūdus saugoti ilgesnį laiką (nat­rio šarmu apdorotus grūdus galima laikyti iki 6 mėn.), apdorojimo technologija šiek tiek keičiasi: 4 t grūdų pakanka 400 l vandens, papildomas jo kiekis (920 l) supilamas prieš ruošiant grūdus šerti.

Apdorotų grūdų ruošimo instrukcijose nurodama, kad vandens kiekis priklauso nuo grūdų drėgnumo ir naudojimo laiko, bet galioja tokia bendra taisyklė – 1 t grūdų reikia apie 300 litrų vandens. Vanduo pilamas per du kartus: pirmą kartą 100 litrų 1 tonai grūdų ir maišoma apie 5 minutes, po to pilamas likęs vandens kiekis – 200 lit­rų 1 tonai grūdų ir maišoma 15 minučių. Tuo metu galima pridėti truputį švarių šiaudų – apie 20 kg 1 tonai grūdų. Vėliau karšti grūdai išpilami į krūvą ant švaraus paviršiaus, paskleidžiami 30–40 cm storio sluoksniu ir leidžiama mažiausiai 5 valandas vėsti. Prieš pradedant šerti gyvuliams, grūdai turi būti visiškai atvėsę. Pridėjus dar šiaudų, jie atvėsta greičiau.

Šeriami kaustikine soda apdorotais grūdais galvijai turi nuolat gauti vandens. Be to, natrio šarmas sunaikina grūduose esančius riebaluose tirpstančius vitaminus (A, D, E), todėl galvijų racionus reikėtų papildyti šių vitaminų priedais. Natrio šarmu galima apdoroti kviečius, miežius, avižas, kukurūzus. Maksimali kaustikuotų grūdų norma – 4–5 kg per dieną. Šeriant tokiais grūdais, rekomenduojama gyvuliams duoti mineralų, kurių sudėtyje mažiau natrio. Jų nepatartina duoti užtrūkusioms karvėms.

***

Apdoroti grūdus natrio šarmu Lietuvoje nėra naujiena. Pasak LVA gyvulių mitybos katedros vedėjo dr. Jurgio Kulpio, tokia technologija buvo naudojama ir tarybiniais laikais, tačiau nebuvo labai populiari. Jis patvirtino, kad natrio šarmas pagerina virškinimo procesus, chemikalas pristabdo pelėsinių grybelių dauginimąsi. „Apdoroti grūdai turi teigiamą poveikį, ypač tuose racionuose, kuriuose vyrauja silosuoti, rūgštūs pašarai, tačiau pirmiausia reikia apskaičiuoti, ar toks šėrimas ūkiui ekonomiškai naudingas. Be to, natrio šarmas – nuodingas chemikalas, todėl reikia įvertinti ir žmonių sveikatai keliamą pavojų“, – sako J. Kulpys.