Nedirbamas žemes racionaliausia konservuoti, apželdinant jas mišku ar įveisiant specialias greitai augančių augalų plantacijas. Žemių apželdinimas mišku ES yra skatinamas, prieš dvejus metus parengtas projektas, numatantis galimybę derinti medienos ir žemės ūkio produkcijos auginimą kartu. Tokį ūkininkavimą, kai žemės ūkio plotuose auginamos plantacijos medienai ir žemės ūkio produkcijai gauti, vokiečiai vadina agromiškininkyste. Mes kartais vadiname tiesiog miško plantacijomis. Tai ne kas kita, kaip trumpos apyvartos tiksliniai miško želdiniai.

Specifinio ūkininkavimo, agromiškininkystės, privalumai, – kad nedideliuose žemės sklypuose galima kartu derinti žemės ūkio kultūrų ir žaliavinės medienos auginimą. Auginama mediena turi būti paklausi ir vertinga baldų, drožtinės faneros, celiuliozės ar biokuro gavybai. Galimi du ūkininkavimo variantai: miško-augalininkystės sistema ir miško-ganyklų sistema.

Miško-augalininkystės sistema apima medžių ir žemės ūkio įprastinių ar specialių kultūrų ir žaliavinių augalų ar uoginių kultūrų auginimą tuo pačiu metu. Tarp medžių galima auginti daugiametes žoles pašarui ar įrengti periodiškai atnaujinamas karklų bei vaiskrūmių plantacijas. Vokietijoje anksčiau buvo paplitusi agromiškininkystės sistema, kai buvo auginami karklai ar smulkūs vaisiniai augalai kartu su augalininkystės kultūromis. Ši moderni agromiškininkystės sistema leidžia taikyti prog­resyvias technologijas ir mechanizmus.

Miško-ganyklinė sistema – tai prekinių medžių auginimas ganyklose ar pievose. Šiaurės Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje ši sistema seniai yra paplitusi. Europoje ji taikoma Anglijoje ir Prancūzijos pajūrio zonose, nes medžiai ne tik produkuoja medieną, bet ir saugo nuo jūros vėjų.

Miško-augalininkystės sistema bandoma taikyti neseniai. 2001–2005 metais buvo baigtas rengti Europos miško-augalininkystės sistemos projektas. Jis bandomas ir tiriamas Rytų Vokietijoje. Imta derinti medžių auginimą laukuose eilėmis su žemės ūkio kultūromis (kulisais). Ši sistema dar tobulinama ir pripažįstama visais aspektais pažangi. Panašiai buvo daryta 1960–1965 m. Lenkijoje, auginant tuopas laukų paribiuose, pagrioviuose ar pakelėse ir nedideliuose sklypeliuose.

Ekonominiai agromiškininkystės sistemos aspektai

Kartu auginant miško ir žemės ūkio augalus, galima:

• gauti kasmetines pajamas iš laukininkystės kultūrų;
• gauti biomasės iš medienos kas 3–10 metų;
• gauti pajamų iš išaugintos aukštos kokybės medienos maždaug kas 50 metų.

Agromiškininkystė laiduoja įvairiapusę produkciją ir sumažina rizikos veiksnius, sudaro žemėnaudos pasirinkimo galimybes ateityje. Lietuvoje jau pasiekta, kad per metus užauginama iki 10 t/ha karklų biomasės kurui.

Ekologinius, sociologinius ir kultūrinius agromiškininkystės aspektus sudaro naujų landšaftų formavimas, atsirandant naujiems biotipams ir rekreacinėms aplinkoms su neįprasta bioįvairove. Ilgalaikė augalija sumažina dirvožemio maisto medžiagų netektį dėl vėjo ar vandens erozijos ir garantuoja stabilų dirvos paviršiaus išsaugojimą.

Pusiau atviros laukų struktūros formuoja kultūrinį žaliuojantį kraštovaizdį, darniai besiderinantį su miškų ir laukų elementais. Ekstremalūs klimato pokyčiai turi mažiau neigiamų pasekmių, ypač urbanizuotose teritorijose, kur arti esantys rekreacijos objektai tampa apsaugoti.

Iš agromiškininkystės gaunama produkcija skirstoma į dvi grupes: žemės ūkio augalų ir miško augalų. Žemės ūkio augalai gali būti įvairūs: grūdiniai, šakniavaisiai, pievų ar sodų – priklausomai nuo ūkininkavimo krypties. Miško augalų produkcija – tai mediena baldams, fanerai, celiuliozei, biokurui ar žilvičių vytelės pynimo darbams.

Medžiai vertingai medienai gauti parenkami tokie, kurie prekinės medienos amžių pasiekia palyginti greitai – per 50–70 metų. Tai karpotasis, plaukuotasis, popieržievis bei karelinis beržai (apyvarta 60 m.); paprastosios ir kanadinės drebulės hibridai (50 m.); raudonieji ąžuolai (70 m.); platanalapiai klevai (60 m.); uosiai (70 m.); trešnės (ne kultūrinės – apyvarta 40 m.); pilkieji riešutmedžiai (40 m.), miškinės kriaušės (60 m.) ar šermukšniai (60 m.). Iš spygliuočių paminėtini maumedžiai: lenkinis ir lenkinio bei europinio hibridai (apyvarta 50–70 m.).

Medžiai sodinami eilėmis pietų-šiaurės kryptimi. Tarp eilių mažiausias atstumas 15 metrų. Vokietijoje priimtas atstumas 24–26 metrai. Eilėse medžiai sodinami priklausomai nuo medžių rūšies, apytikriai kas 8–10 metrų. Viename hektare medžių turėtų būti apie 50 vnt., tuomet pasiekiamas didžiausias medžių kamienų, kaip vertingiausios medienos, prieaugis. Tai tinka retiems ir vertingiems medžiams auginti. Pasodinti medžiai turi būti apsaugoti nuo žvėrių ir smulkių gyvūnų pakenkimų („Mano ūkis“, 2007 m., Nr. 3).

Reikalavimai medienos kokybei nusako sortimentų tikslinę paskirtį. Pavyzdžiui, baldams ir kitiems apdailos gaminiams turi būti graži medienos tekstūra, mediena atspari skilimui, be šakų, o celiuliozės gavybai – sveika, be puvinio. Svarbiausias darbas auginant medieną – šakų šalinimas. Jis pradedamas iš karto po medelių sodinimo. Paprastai prie pat kamieno nupjaunamos žemiausios sausos ir nustelbtos šakos. Šakas šalinti leidžiama ne daugiau kaip 1/3 nuo medžio apačios.

Medienos biomasei auginti dideli reikalavimai nekeliami. Svarbu gauti gerus medienos prieaugius, kokiais pasižymi drebulės, tuopos, gluosniai ir karklai. Galimi variantai, kai kartu auginama vertinga mediena ir biomasė. Pavyzdžiui, užpildant tarpueilius tarp vertingų medžių karklais. Tarpueiliuose galima auginti ir sodų uogakrūmius (serbentus, agrastus, sausmedžius, šilauoges, avietes ir pan.). Kol vertingi medžiai užauga, krūmų gali būti net kelios rotacijos.

Taikant agromiškininkystės sistemas, gerinamas mikroklimatas ir dirvožemis, kartu gaunama didžiulė bendra bioprodukcija. Būtina sąlyga – kruopščiai atrinkti medžius ir krūmus ne tik pagal rūšis, bet ir taikant intensyviosios selekcijos metodus (pavyzdžiui, sodinti vertingus pagal testus patikrintų genotipų hibridus). Vertingiausi yra sodinukai, išauginti iš motininio medžio gyvybingų audinių (meristemos). Tuomet paveldimos motininio medžio savybės išsaugojamos 100 procentų. Mat iš sėklų palikuonys dėl tėvinių medžių kryžminimosi gali turėti daugelį prieš tai buvusiems tėvams būdingų savybių, kurios yra nežinomos.

Vadinamieji elitiniai sodinukai išauginami iš gyvybingų vegetatyvinių dalių mėgintuvėliuose in vitro metodu. Tokio tipo sodinukus pradėjo auginti Lietuvos miškų instituto Molekulinės genetikos ir technologijos laboratorija, o hibridus – Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija.

***

Nedirbama žemė apželia menkaverčiais krūmais ir medžiais, formuojasi žemos kokybės ir mažo našumo miškai. Kiekvienais metais mūsų šalyje savaime apželia po 4–5 tūkst. ha dirbamos žemės. Miškų urėdijos kasmet apleistose žemėse įveisia po 1 000 ha, o privatūs savininkai – po 600–800 ha miškų.