Neįprastai šiltas, drėgnas ir ilgas 2006 m. ruduo žieminiams javams leido ilgai vegetuoti, ir, prieš užšąlant sausio mėnesio pabaigoje, daugelyje laukų jie buvo visiškai išsikrūmiję. Kartu su javais augo ir piktžolės. Daugelyje rugsėjo viduryje pasėtų žiemkenčių laukų dviskiltės piktžolės prieš užšąlant turėjo 4–6 lapus. Laukuose, kur paplitusios dirvinės smilguolės, didžioji dalis šių piktžolių buvo krūmijimosi tarpsnio.

Piktžolės su javais konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens, erdvės. Žieminiuose javuose dviskiltės piktžolės paprastai grūdų derlių sumažina nedaug. Tiesioginis derliaus sumažėjimas dažniausiai neviršija 8–10 procentų, tačiau, nesunaikinus piktžolių, pasunkėja derliaus nuėmimas, piktžolių sėklos užteršia dirvą ir grūdus, didina grūdų drėgnumą. Padidėja išlaidos grūdams valyti ir džiovinti.

Nesunaikinus piktžolių žiemkenčiuose, piktžolėtesni būna po jų augantys augalai. Gana dažnai po žiemkenčių sėjami cukriniai runkeliai, sodinamos bulvės ir kiti augalai, kurie nepajėgūs konkuruoti su piktžolėmis. Pavasarį retame pasėlyje piktžolės pirmosios pasinaudoja maisto medžiagomis. Atidžiau rūpintis jų naikinimu žiemkenčiuose verčia ir tai, kad dabar dažniau auginamos trumpašiaudės žiemkenčių veislės, kurios silpniau stelbia piktžoles.

Lietuvoje žiemkenčiuose labiausiai paplitusios dviskiltės piktžolės: bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės našlaitės, dirvinės usnys, dirvinės pienės, rugiagėlės, paprastieji kiečiai, trikertės žvaginės, dirvinės veronikos, notrelės, daržinės žliūgės, vijokliniai rūgčiai, dirvinės čiužutės. Pastaraisiais metais, ūkiams specializuojantis augalininkystėje, dažnai auginant žieminius javus, taikant neariamąją žemdirbystę, daugelyje regionų ypač daug nuostolių padaro dirvinės smilguolės. Tai vienametės, žiemojančios, tik sėklomis plintančios piktžolės. Vienas augalas vidutiniškai subrandina apie 1–2 tūkstančius sėklų, todėl, nenaikinant šios piktžolės ir atsėliuojant žiemkenčius, dirvinės smilguolės gausiai išplinta. Stipriai išplitusios šios piktžolės derlių sumažina 30–40 procentų, o atskirais atvejais sunaikina didesniąją dalį žieminių javų grūdų derliaus.

Bendra herbicidų veikimo taisyklė yra tokia: kuo geriau auga piktžolės, tuo leng­viau jas naikinti. Tokios sąlygos dažniausiai būna pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 15–20o C ir dirvoje pakanka drėgmės. Vienametės piktžolės jautriausios herbicidams, kai jos yra skilčialapių ir 2–3 tikrųjų lapelių tarpsnio. Kuo didesnės piktžolės, tuo sunkiau jas sunaikinti. Norint pavasarį sėkmingai sunaikinti piktžoles žieminiuose javuose, herbicidais reikia nupurkšti iki piktžolių sužydėjimo. Herbicidų veiksmingumas sumažėja, jei dirva yra pernelyg sausa arba užmirkusi. Reikia vengti purkšti javus esant šalnoms, tada susilpnėja herbicidų veikimas ir javai taip pat gali nukentėti nuo herbicidų.

Šiuo metu piktžolėms augančiuose javuose naikinti registruota per trisdešimt įvairių herbicidų preparatų. Į daugelio preparatų sudėtį įeina herbicidų 2,4-D, MCPA, Dikamba veikliosios medžiagos. Herbicidai 2,4-D, MCPA ir Banvelas naudojami žiemkenčių krūmijimosi metu, o oro temperatūra turėtų būti aukštesnė negu 10o C. Vėliau, javų bamblėjimo metu, šie herbicidai gali pažeisti augalus ir sumažinti grūdų derlių.

Kai kurie herbicidai – Granstaras Premija, Grodylas, Harmony Ekstra, Logranas, Linturas, Primus, Sekatorius OD, Starane, Tomiganas – gerai dviskiltes piktžoles naikina ir esant žemesnei temperatūrai. Kai orai vėsesni, herbicidų veikimui pagerinti reikia pridėti paviršiaus aktyviųjų medžiagų.

Žieminiuose kviečiuose ir kvietrugiuose, kur dirvinės smilguolės nebuvo sunaikintos rudenį, pavasarį galima naudoti Atributą, Husarą arba Monitorių. Šie herbicidai gerai naikina vienametes vienaskiltes piktžoles – tuščiąsias avižas, dirvines smilguoles, pievines migles, taip pat kai kurias dviskiltes piktžoles – kibiuosius lipikus, šunramunius, žliūges, našlaites, not­reles. Šiuos herbicidus reikėtų išpurkšti iki žiemkenčių bamblėjimo pradžios. Be to, herbicidai Atributas ir Monitorius neblogai pristabdo paprastojo varpučio augimą. Herbicidas Puma Universal gerai naikina varpines piktžoles (dirvines smilguoles, tuščiąsias avižas), bet neturi poveikio plačialapėms piktžolėms. Šį preparatą galima naudoti iki žieminių kviečių antrojo bamb­lio tarpsnio.

Lietuvos žemdirbystės institute 2005 m. pavasarį žieminių kviečių pasėlyje krūmijimosi pabaigoje buvo tirta herbicidų Harmony Extra 75 % ir Sekatorius 19 WG poveikis plačialapėms piktžolėms. Daugiausia nepurkštuose laukeliuose buvo notrelių, bekvapių šunramunių, veronikų ir dirvinių našlaičių. Purškimo metu piktžolės buvo nuo 5 iki 10 cm dydžio. Praėjus 5 savaitėms po herbicidų išpurškimo, kviečiuose visiškai sunyko bekvapiai šunramuniai ir daržinės žliūgės. Mažiau jautrios herbicidams Harmony Extra 75 % ir Sekatorius buvo dirvinės našlaitės ir veronikos. Šių piktžolių skaičius mažėjo nedaug, daug akivaizdžiau sumažėjo jų biomasė. Kibiuosius lipikus herbicidas Harmony Extra 75 % naikina silpnokai, todėl pasėlyje, esant gausesniam šių piktžolių kiekiui, reikėtų naudoti  jį mišinyje su vienu iš šių herbicidų: Primus, Starane ar Grodylu.