Suvienyti jėgas, mokytis vieniems iš kitų ir bendromis jėgomis nuveikti daug daugiau, kad kaimo gyvenimo kokybė būtų geresnė, – taip trumpai galima apibūdinti Lietuvoje veikiančių vietos veiklos grupių (VVG) pagrindinius veiklos principus.

Veiklos pradžia

Susibūrus nemažai aktyvių kaimo bendruomenių, 2004 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti supaprastintoji LEADER+ programa, kuri  į kaimo plėtrą yra orientuota Europos Sąjungos bendrijų iniciatyva. Programos esmė – iniciatyva „iš apačios į viršų“, skatinanti aktyviai dalyvauti priimant ir įgyvendinant kaimo plėtros sprendimus. Kaip vienos iš pagrindinių tokių iniciatyvų rengėjų ir teikėjų programoje numatytos vietos veiklos grupės, pajėgios padėti  įgyvendinti LEADER+ strategiją per vietinius projektus.

VVG vizija – vietinė partnerystė, susidedanti iš viešojo, privataus sektorių ir  nevyriausybinių organizacijų atstovų. Dažniausiai tai yra bendruomenių, vietos verslo ir savivaldos atstovai. Norėdama gauti finansavimą, VVG turi įrodyti administracinius, finansų valdymo gebėjimus, kurių reikia administruojant LEADER+ programą ir įsisavinant lėšas.

Numatoma, kad 2007–2013 m. vietos veiklos grupių parengtoms strategijoms įgyvendinti bus skirta daugiau kaip 400 mln. litų.

Joniškio iniciatyvos

Įvykdžiusi visus keliamus reikalavimus, savo veiklą pradėjo ir šiuo metu iš fondų jau paramą gavusi Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė. Tuo metu rajone jau veikė daugiau nei trisdešimt bendruomenių, jose susibūrę aktyvūs žmonės mąstė, kaip ir iš kur pritraukti lėšų kaimo gyvenimui pagerinti. Reikėjo sutvarkyti patalpas, atrasti galimybių saviraiškai, aktyvesnei kultūrinei ir socialinei veiklai. Taip buvo suburta Joniškio rajono partnerystės VVG.

Vertinimų būta visokių: vieni džiaugėsi ir skatino, kiti vadino naivuoliais ir netikėjo, kad į Lietuvos pakraštį, Joniškį, bus galima pritraukti lėšų. Pasirodo, kaip sako šios VVG pirmininkė Rimantė Misiūnienė, entuziazmas daro stebuklus. „Parašėme, padarėme, susiradome konsultantus, kad galėtume prisitraukti pinigėlius kaimui“, – lakoniškai veiklos priežastis ir paskatas veikti įvardija moteris.

Pagal visus programos įgyvendinimo reikalavimus, Joniškio VVG sudaro dvidešimt žmonių: yra ir jaunimo iki dvidešimt penkerių metų atstovas, ir bendruomenių, ir vietos verslo, ir savivaldos atstovai.

Nuo 2004 m. savo veiklą pradėjusios Joniškio VVG atstovai tvirtina, kad, matyt, vienas svarbiausių jų veiklos pasiekimų yra tai, jog sugebėjo įrodyti  galį konkuruoti visoje Lietuvoje. Gautas ir finansavimas – 508 817 Lt bandomajai strategijai „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Joniškio rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ įgyvendinti. „Per šiuos projektus atsirado gražus bendradarbiavimas su savivalda: jei tik gyventojai nori, jei jiems reikia bendruomeninių patalpų, savivaldybė ieško pastatų, kuriuos galėtų perduoti pagal panaudos sutartį bendruomenėms, o tada jau per kitas programas (šiuo atveju per LEADER+) jos tvarkomos ir renovuojamos. Dabar tai yra mūsų pagrindinis darbas – kad bendruomenės turėtų kur burtis, kad turėtų sutvarkytas patalpas, kuriose galėtų veikti“, – pasakoja R. Misiūnienė.

Pirmininkei pritaria VVG narys Kęstutis Ladukas teigdamas, kad nereikia žiūrėti į abejingus, o tiesiog dirbti. Juk būna ir taip, kad žmogus nusprendžia, jog nieko nebereikia, meta visą bendrą veiklą, o po poros metų, žiūrėk, vėl apsisuka, grįžta ir vėl dirba kartu. O kitas,  kartą įsitraukęs į bend­rus darbus, žiūrėk jau ir kaimyną atsiveda. Nors daug apčiuopiamų ir aiškiai matomų darbų, anot K. Laduko, šiame etape dar negalima padaryti, tačiau kaimo žmones galima telkti ir per kultūrinę ar socialinę veiklą, per bendrus renginius. Kai bus renovuotos bendruomenei skirtos patalpos, darbo sąlygos bus dar palankesnės.

„Radviliškio lyderis“

Tuo tarpu Radviliškio rajone veikianti VVG „Radviliškio lyderis“ kol kas finansavimą gavo tik strategijos tobulinimui, bet ne konkrečiai veiklai. „Nors šiame projekte pagrindinį dėmesį skyrėme bendruomeninių patalpų tvarkymui, tačiau ir be gautos paramos kone visos senosios bendruomenės po truputėlį jau baigia renovuoti patalpas, suradusios paramą iš kitų šaltinių“, – tvirtina šios VVG pirmininkė, Skėmių seniūnė Romualda Rimkuvienė.

„Radviliškio lyderis“, kaip ir Joniškio rajono part­nerystės VVG, veiklą taip pat pradėjo 2004 m. nuo atskirų bendruomenių, o atsiradus LEADER+ programai nenorėjo likti nuošalėje. Sujungus pajėgas, atsirado galimybė padaryti kažką daugiau ir geriau. Taip atsirado dar viena, septyniolikos narių, vietos veiklos grupė.

„Bendruomenės dirbo labai nevienodai, žinios buvo menkos, o ir informacija visus pasiekdavo nevienodai sparčiai. Ši vietos veiklos grupė gimė iš poreikio suvienyti bendruomenes, norėta pasidalyti  turima patirtimi, mokyti, padėti, pagloboti. Taip ir gimė asociacija, kurioje neišskirdami vieni kitų su savo problemomis, bėdomis bandome eiti į priekį“, – pradžią prisimena VVG narys, Radviliškio savivaldybės atstovas Gintaras Pilypas. VVG  nariai teigia, kad nors finansavimo negavo, tačiau, laimėjus kitiems, atsirado galimybė stebėti jų veiklą, mokytis ir jau turint savo lėšų nebekartoti kitų klaidų, nes projekto lėšų įsisavinimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Radviliškiečiai jau turėjo ir savivaldybės finansuojamus komandinius mokymus, ir keliavo į kitus rajonus pasisemti patirties. R. Rimkuvienė vienu didžiausių pasiekimų įvardija pradėtą dialogą tarp įvairių vietos sluoksnių: nuo bendruomenių iki verslo ir savivaldos. Taip per bendrą darbą, per VVG suartėjama su kartais nelabai mėgiamais valdininkais, su kuriais nori nenori tenka sėsti prie vieno stalo ir tartis, nes vienija bendri tikslai, bendra veikla. G. Pilypas primena, kad labai svarbi ir vietos seniūnijų parama. Jei buriantis bendruomenei seniūnija ar savivaldybė į ją nežiūri kaip į konkurentą, o  įžvelgia partnerį, – sėkmingas bendradarbiavimas garantuotas.

Radviliškiečiai džiaugiasi, kad iki šiol sėkmingai bendradarbiavo ir tikisi bendradarbiauti ir su seniūnijomis, ir su savivaldybe. Galbūt tam įtakos turi ir tai, jog nuo pat pradžios „Radviliškio lyderio“ narys yra ir savivaldybės meras Antanas Čepanonis. „Jeigu tai būtų daryta iš viršaus , o mes tik politiškai būtume norėję didesnio bendruomenių skaičiaus, rezultatas būtų buvęs ne toks, bet kai juos siejo bendri tikslai „iš apačios“, o mums reikėjo juos tik palaikyti, rezultatai yra visai kitokie. Savivaldybės taryba nuolat gauna prašymus nuomoti patalpas bendruomenių veiklai. Vadinasi, mūsų vietos veiklos grupės strategija yra tinkamai pasirinkta, ir žmonėms to tikrai reikia, o ne primetama iš viršaus“, – teigia A. Čepanonis.

Šiuo metu „Radviliškio lyderis“ tobulina strategiją, kurios vizija – laimingas, savimi pasitikintis, kaime gyvenantis žmogus. Pasak mero, VVG gali tapti ir tikimąsi, kad taps tokiu dariniu, kuris galės inicijuoti kokios nors bendros vietos steigimą, kur galėtų susieiti visos bendruomenės. Juk pagrindas jau yra, tad belieka gražiai eiti į priekį.

Taip ir buriasi kaimas, jo gyventojai. Jei ne iš moralinių, tai bent iš materialinių paskatų žmonės ima jungtis draugėn ir mąstyti, ką galima kartu padaryti daugiau, geriau. Vienas tiesiog ateina pasibūti su kaimynas, pasitarti, kitas nori dalyvauti kultūrinėje veikloje, trečias galvoja, kad, suremontavus bendruomenines patalpas, visas kaimas turės bent jau sutvarkytą šarvojimo salę. Taip pamažu, atrodo, nuo visai mažyčių dalykų, nuo visai paprastučių darbų ir nuo daugybės aktyvių, visuomeniniais pagrindais dirbančių žmonių gimsta iniciatyvos „iš apačios į viršų“.

VVG Lietuvoje

• Šiuo metu Lietuvoje veikia 38 VVG;
• VVG sudėtis: bent 50 proc. – socialiniai ir ekonominiai partneriai bei asociacijos; apie 25 proc. – verslo atstovai; apie 25 proc. – vietos valdžios atstovai; Grupėje turi būti panašus dalyvaujančių vyrų ir moterų skaičius; Bent vienas grupės narys turi būti iki 25 metų amžiaus; Bent vienas grupės narys turi būti kompetentingas gamtosaugos klausimais;
  • VVG yra galutinis  LEADER+ programos paramos gavėjas.