Nors prieš veršiavimąsi karvė pieno negamina, tačiau užtrūkinimo laikotarpis nėra jos atostogos. Nuo to, kaip užtrūkę gyvuliai bus šeriami ir prižiūrimi, priklauso būsimos laktacijos primilžiai. Negavusios visų būtinų maisto medžiagų užtrūkimo laikotarpiu karvės ne tik sunkiau veršiuojasi, bet ir dažnai suserga pogimdymine pareze bei kitomis ligomis.

Vienas iš svarbesnių elementų užtrūkusių karvių racionuose – kalcis. Jo stygius sukelia ne tik veršiavimosi ligas, bet ir kitus organizmo veiklos sutrikimus (gimdos uždegimą, mastitą). Sirgusios lytinių organų ligomis karvės sunkiau apsivaisina, būna mažiau produktyvios. Dėl to gyvulių augintojai patiria nemažų nuostolių. Norint jų išvengti, užtrūkusių ir apsiveršiavusių karvių racionus reikėtų praturtinti trūkstamų mineralinių medžiagų papildais.

Kaip gyvulių produktyvumą ir sveikatą veikia preparatai Acetona Dry bei Acetona Energy Leike, tirta Radviliškio rajono gyvulių augintojo Irmanto Dikavičiaus ūkyje.
Pašarų priedų gamintojo „Suomen Rehu Oy“ rekomendacijose teigiama, kad papildas Acetona Dry gaminamas iš džiovintų cukrinių runkelių griežinių, kviečių, melasos, kaitintų avižų, kviečių sėlenų, šieno miltų, alkoholių mišinio, vitaminų, mineralų, ProgutTM ir kitų medžiagų. Acetona Dry skatina medžiagų apykaitą, stip­rina karvių ir vaisiaus imunitetą, skatina prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, didina cukraus koncentraciją kraujyje, aktyvina kalcio sankaupą ir metabolizmą. Preparatas pagerina kalcio pasisavinimą iš pašarų, skatina jį kauptis kauluose ir pagerina kalcio pasisavinimą iš kaulų ankstyvosios laktacijos laikotarpiu. Priede esantis ProgutTM gerina karvės imunitetą ir padidina imunoglobulinų koncentraciją krekenose. Krekenose esantys imunoglobulinai skatina veršelių pasyvųjį imunitetą. Pašarų priedą Acetona Dry užtrūkusioms karvėms, likus 3 savaitėms iki apsiveršiavimo, rekomenduojama duoti tokiomis normomis:

• pirmąją savaitę po 1 kg per parą;
• paskutines dvi savaites po 1,5 kg per parą.
  

Preparatą patartina duoti antros ir vyresnės laktacijos karvėms. Naudojant pašarų priedą, jų nereikia šerti nei kombinuotaisiais pašarais, nei premiksais ar kitais priedais. Tai vienintelis koncentruotas pašaras iki apsiveršiavimo.

Laikantis papildų gamintojo rekomendacijų, po apsiveršiavimo Acetona Dry reikėtų pakeisti preparatu Acetona Energy Leike. Papildas duodamas karvėms 8 savaites po apsiveršiavimo po 0,5–1 kg per parą. Preparatą Acetona Energy Leike rekomenduojama duoti karvėms acetonemijos profilaktikai, gliukozės koncentracijos lygiui kraujyje pakelti, pieno primilžiams padidinti ir karvių apsivaisinimui pagerinti. Bandymais nustatyta, kad preparatas Acetona Energy Leike skatina propioninės rūgšties gamybą didžiajame prieskrandyje, kuri skatina laktozės sintezę ir pieno sekreciją. Nustatyta, kad preparatas ankstyvosios laktacijos laikotarpiu pagerina ir karvių apsivaisinimą.

Tyrimo rezultatai

Irmanto Dikavičiaus ūkyje buvo sudarytos dvi užtrūkusių karvių grupės. Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkio pašarais (daugiamečių žolių šienainiu, kombinuotaisiais pašarais). Bandomosios grupės gyvuliai buvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir kontrolinės grupės, tačiau bandomosios karvės tris savaites prieš apsiveršiavimą vietoj kombinuotųjų pašarų gavo po 1–1,5 kg per parą priedo Acetona Dry. Pirmąją savaitę buvo duodama po 1 kg, o likusias dvi savaites iki apsiveršiavimo – po 1,5 kg preparato per parą. Bandomosios grupės karvės prie pašarų priedo Acetona Dry buvo pratinamos palaipsniui. Joms iki apsiveršiavimo papildomai nebuvo duodama nei premiksų, nei kitokių pašarų priedų.

Po apsiveršiavimo kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkio racionu, o bandomosios papildomai gavo po 1 kg per parą preparato Acetona Energy Leike. Abiejų grupių karvėms buvo sudarytos vienodos laikymo sąlygos.

Tyrimų metu buvo stebima: karvių sveikata; įmitimas; apetitas; veršiavimosi eiga; veršelių sveikata ir gyvybingumas; placentos atsiskyrimas; sergamumas mastitais; rujos intensyvumas; produktyvumas. Pagal nustatytą grafiką kartą per mėnesį buvo atliekamas kontrolinis karvių melžimas ir vertinamas pieno primilžis per parą, riebalų, baltymų, laktozės koncentracija piene, somatinių ląstelių skaičius, urėjos kiekis. Pieno primilžiai buvo nustatomi ūkyje, o pieno kokybės rodikliai – VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje.

Per du bandymo mėnesius iš bandomosios grupės karvių buvo primelžta vidutiniškai po 1 962 kg, o iš kontrolinių po 1 536 kg, t. y. po 426 kg natūralaus pieno mažiau negu iš bandomųjų. Per šį laikotarpį perskaičiuoto pieno iš kontrolinių karvių buvo primelžta vidutiniškai po 1 471 kg, o iš bandomųjų – po 2 068 kg, t. y. po 597 kg daugiau negu iš kontrolinių. Po apsiveršiavimo, pirmojo kontrolinio melžimo metu iš bandomosios grupės karvių vidutiniškai buvo primelžta po 33,7 kg, t. y. po 7,8 kg pieno daugiau negu iš kontrolinių. Per antrąjį kontrolinį melžimą iš bandomosios grupės karvių buvo primelžta vidutiniškai po 31,8 kg, t. y. po 6,4 kg pieno daugiau negu iš kontrolinių. Per tyrimo laikotarpį iš bandomosios grupės karvių buvo primelžta vidutiniškai po 32,7 kg, t. y. po 7,1 kg pieno daugiau negu iš kontrolinių.

Pieno kokybės rodikliai abiejų grupių karvių buvo skirtingi. Kontrolinės grupės karvių piene buvo padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Bandomojoje grupėje tik dviejų karvių piene somatinių ląstelių buvo daugiau už normą. Per antrąjį kontrolinį melžimą buvo nustatyta, kad abiejų grupių karvių piene sumažėjo riebalų ir baltymų koncentracija.

Riebalų koncentracija karvių piene labiau priklauso nuo genetikos, tačiau mitybos veiksniai taip pat daro įtaką riebalų kiekiui. Pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo riebalų koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo normos ribose. Per kitą laktacijos mėnesį jų kiekis sumažėjo abiejų grupių karvių piene. Tyrimo metu kontrolinių karvių piene riebalų koncentracija buvo mažesnė už nustatytą bazinę (3,4 proc.). Riebalų bandomųjų karvių piene buvo 0,36 proc. daugiau negu kontrolinių.

Baltymų koncentracija abiejų grupių karvių piene kito panašiai kaip ir riebalų. Antrąjį laktacijos mėnesį jų kiekis sumažėjo abiejų grupių karvių piene. Baltymų koncentracija pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo abiejų grupių karvių piene buvo normos ribose. Bandymo metu baltymų kiekis tiriamųjų karvių piene buvo 0,11 proc. didesnis negu kontrolinių. Baltymų kiekis kontrolinės grupės karvių piene buvo mažesnis už nustatytą bazinį.

Laktozės koncentracija buvo didesnė bandomosios grupės karvių piene. Be to, pastarųjų karvių piene šis rodiklis buvo stabilesnis. Po apsiveršiavimo bandomųjų karvių piene laktozės buvo vidutiniškai 0,33 proc. daugiau negu kontrolinių. Tai turėjo įtakos pieno primilžiams. Nustatyta, kad laktozė dėl osmotinio slėgio daro teigiamą įtaką pieno primilžiams.

Urėjos koncentracija bandymo metu abiejų grupių karvių piene buvo beveik vienoda ir atitiko normą. Bandomųjų karvių piene somatinių ląstelių skaičius taip pat buvo normos ribose, tik dviejų karvių piene jų rasta daugiau. Kontrolinės grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo padidėjęs.

Apibendrinant bandymo rezultatus, galima teigti, kad priedas Acetona Dry darė teigiamą įtaką kalcio metabolizmui, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklai, pogimdyminės parezės profilaktikai, karvių ir veršelių sveikatingumui ir karvių produktyvumui ankstyvosios laktacijos periodu. Užtrūkusioms karvėms, kurios gauna priedo Acetona Dry, nereikia kombinuotųjų pašarų, nebūtini vitaminų ir mineralų priedai. Praėjus vienai bandymo savaitei pastebėta, kad padidėjo bandomosios grupės karvių apetitas, energingumas ir kailio blizgesys. Šios grupės karvės lengvai veršiavosi ir neturėjo pogimdyminių problemų, kurios buvo kontrolinėje grupėje.

Bandomosios grupės karvių veršeliai buvo žvalesni ir sveikesni negu kontrolinių. Be to, bandomosios grupės karvės buvo produktyvesnės. Preparatas Acetona Energy Leike darė teigiamą įtaką ir karvių vaisingumui. Bandomosios grupės karvės pradėjo rujoti po apsiveršiavimo praėjus 21–25 dienoms. Kontrolinėje grupėje per šį laikotarpį rujojo tiktai viena karvė.

Dėl preparatų poveikio suaktyvėjus kalcio apykaitai, pagerėjo bandomųjų karvių galūnių ir nagų būklė. Kontrolinės grupės karvės sunkokai atsistodavo, kai kurios šlubavo, stovėdamos dažnai keisdavo galūnių apkrovą. Šios grupės karvės turėjo veršiavimosi, pogimdyminių ir virškinimo problemų. Viena kontrolinės grupės karvė sirgo pogimdymine pareze. Be to, kontrolinės grupės karvių piene buvo mažesnė riebalų, baltymų ir laktozės koncentracija. Šios grupės karvių piene rasta daugiau somatinių ląstelių.