Herbicidų varpinių javų pasėliams rinktis yra iš ko. Svarbiausia pavasarį juos laiku panaudoti ir neleisti piktžolėms sustiprėti. Kaip šiuos klausimus sprendžia Vokietijos praktikai ir mokslininkai?

Anksti pasėtuose javuose, esant šiltiems ir drėgniems orams rudenį, susidaro palankios sąlygos piktžolėms dygti ir augti. Tuomet dažnai prireikia pasėlius apdoroti herbicidais dar ir rudenį. Priklausomai nuo piktžolių skaičaus ir jų botaninės sudėties, žieminių javų augintojas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nuspręsti, ar verta purkšti.
Sėjos laikas pasėlių piktžolėtumui rudenį ypač didelę reikšmę turi žieminiams kviečiams. Vėliau sėjant kviečius (rugių ir kvietrugių sėjos laiko vėlinti nepatartina), palankus piktžolių sėklų dygimo periodas būna praėjęs, orai darosi vėsesni. Tuomet ne tik daug mažiau piktžolių sudygsta, bet ir sumažėja ligų pavojus. Bet kuriuo atveju kiekvienas augintojas turi nuolat sekti pasėlių būklę ir pagal situaciją priimti optimalų sprendimą.

Vėlesnės sėjos kviečių pasėliuose, kur nebuvo naudoti herbicidai, pavasarį paprastai piktžolių antplūdis būna didesnis.

Daugėja vienaskilčių trumpaamžių piktžolių

Aštrėja vienaskilčių piktžolių problemos žieminių javų pasėliuose. Ypač tai aktualu žieminių kviečių pasėliuose. Pagrindinės priežastys, dėl kurių ypač daugėja minėtų piktžolių, yra ankstyva kviečių sėja ir didėjantys jų plotai visoje sėjomainoje, tai yra vis dažniau į tą patį lauką grįžtantys javai. Mūsų pasėliuose vis dažniau pastebimos anksčiau mažai žinomos piktžolės, tokios kaip dirvinės smilguolės, tuščiosios avižos, vienametės miglės, nevisliosios ir kitos dirsių rūšys, dirviniai pašiaušėliai ir kitos. Šių ir kitų sėklomis besidauginančių piktžolių plitimą dar labiau paskatina minimalus beplūgis dirvos dirbimas, trumpašiaudžių javų veislių auginimas, ilgalaikis herbicidų, naikinančių dviskiltes piktžoles, naudojimas.

Dabartinių ir prieš 20–25 metus vykdytų lauko bandymų apžvalga rodo, kad per tą laikotarpį piktžolėtumo problemos labai pasikeitė. Pakito javuose vyraujančių piktžolių botaninė sudėtis, todėl jų kontrolės strategija taip pat privalėjo kisti. Pirmiausia, didesnio dėmesio pradėjo reikalauti vienaskilčių piktžolių kontrolė. Daugelio bandymų metu nustatyta, kad šių piktžolių žalingumo slenkstis yra apie 20 vnt./m².

Silpnėjantis herbicidų veikimas

Pastebėta, kad pastaraisiais metais išbandytų herbicidų grupės pradėjo veikti silpniau. Daugelyje vietovių izoproturono grupės (IPU grupės) herbicidai silpnai naikina vienaskiltes piktžoles. Ypač atsparūs šios grupės herbicidams pasirodė dirviniai pašiaušėliai, o sunkiose molio dirvose apskritai sunku pasiekti 100 proc. veikimo efektą.

Vokiečių mokslininkai ir praktikai pastebėjo, kad herbicidams darosi atsparios ir dirvinės smilguolės. Daugeliu atvejų, panaudojus 1 500 g/ha herbicido IPU, rezultatai būna prasti. Todėl augintojai minėtą preparatą tebenaudoja tik dėl jo pigumo, nors nepakankamo veikimo atvejų nuolat daugėja.

Dirviniai pašiaušėliai Vokietijoje naikinami vadinamaisiais FOP grupės herbicidais Ralon Super, Topik ir Axial. Pastebėta, kad kai kuriose vietovėse, ypač pajūrio zonoje, šių herbicidų veiksmingumas yra sumažėjęs, o kai kur jie visiškai neveikia. Kol kas geriau dirvines smilguoles ir kitas vienaskiltes piktžoles naikina sulfonilo-karbamido grupės herbicidai. Lietuvoje registruotas Atribut 70 SG rekomenduojamas naudoti 0,06–0,1 l/ha norma nuo 3 lapelių iki krūmijimosi tarpsnio pabaigos.

Kur Ralon Super ar Topik neveikia, labai greitai mažėja ir Lexus veiksmingumas. Didesnių vilčių šiais atvejais teikia herbicidas Atlantis. Jei ir šio preparato veiksmingumas sumažės, nuo dirvinių pašiaušėlių nebus veiksmingos veikliosios medžiagos.

Kitoms vienaskiltėms trumpaamžėms piktžolėms naikinti dar lieka kol kas veiksmingi herbicidai Boxer, Stomp ir Herold. Nors ir šių herbicidų veikimas sunkiose molio dirvose šiek tiek susilpnėja. Naujų veikliųjų medžiagų šiuo metu nėra sukurta.

 
Kaip išvengti piktžolių atsparumo

Pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į keletą ilgalaikių aspektų, kuriems priklauso antirezistencinė sėjomainos strategija. Varpiniais javais perpildytoje sėjomainoje daugėja daugeliui herbicidų atsparių piktžolių. Tokiuose laukuose dažnai tenka purkšti pasėlius rudenį ir pavasarį, dėl to padidėja išlaidos ir kartu mažėja produkcijos konkurencingumas.

Kur be IPU grupės herbicidų dar veikia ir kiti preparatai, reikėtų kiekvienais metais kaitalioti sulfonilų grupės herbicidus su ne sulfonilų grupės produktais. Žinoma, palankesnė situacija yra ten, kur veiksmingi IPU grupės herbicidai. Tačiau ir ten reikėtų kaitalioti juos su kitų grupių preparatais. Pavyzdžiui, žieminiuose miežiuose naudoti IPU herbicidus, po jų pasėtuose žieminiuose kviečiuose – karbamidinio sulfonilo grupės preparatus. Tokios strategijos pagrindinis tikslas – kuo ilgiau išlaikyti sulfonilinių preparatų veiksmingumą, kad kuo ilgiau neišsivystytų šiems herbicidams atsparių piktžolių rūšys.

Minėtai herbicidų grupei priklauso Atlantis, Ciral, Concert, Husar, Lezus ir Monitor. Lietuvoje iš šios grupės yra registruoti tik du: Husar ir Monitor. Atribut, kurį mūsų šalyje leista naudoti, nėra karbamidinis sulfonilas, tačiau priskirtas tai pačiai preparatų grupei. Patartina šiuos preparatus naudoti ne dažniau kaip vieną kartą per visą sėjomainos rotaciją.

Patirtis purškiant naujais herbicidais

Herbicidų sąrašas kiekvienais metais darosi vis ilgesnis, tačiau retai kada pasirodo preparatai, turintys naują veikliąją medžiagą. Dažniausiai sukuriamos jau žinomų veikliųjų medžiagų kombinacijos.

Bene svarbiausias naujas pastarųjų metų herbicidas yra Atlantis. Šis preparatas turėjo pasirodyti jau šiais metais, tačiau faktiškai jį panaudoti bus galima tik 2008 metais. Be herbicidų Lexus, Circal, Husar ir Monitor, jau seniai leistas naudoti Atribut, kuris kai kuriuose regionuose pasiteisino naudojant jį kartu su skystosiomis trąšomis. Sunkiose molio dirvose, kur priauga daugiau dirvinių pašiaušėlių, reikėtų jo normą padidinti iki 80 g/ha.

Pastebėta, kad, naudojant Atribut, o taip pat Lexus, Absolute M ir Circal, pradeda daugėti kryžmažiedžių piktžolių, rapsų ir tarpinių pasėlių augalų, sudygusių iš pribirusių sėklų.

Palyginti naujas herbicidas yra Axial. Jį labai gerai toleruoja kultūriniai augalai, tinka visiems javams, išskyrus avižas. Tačiau šis herbicidas priklauso tai pačiai rezistencijos klasei kaip Ralon Super arba Topik. Todėl tuose pasėliuose, kur jau nebeveikia Topik, ten ir Axial mažai ką gali padėti. Šio herbicido pasisavinimą gali pagerinti priedai – 0,45 l Axial + 1,35 Adigor. Pagalbinės medžiagos suaktyvina herbicido veikimą, ypač naikinant tuščiąsias avižas ir dirvines smilguoles. Nuo dirvinių pašiaušėlių ir kai kurių svidrių rūšių Axial normą reikia padidinti iki 0,6 l/ha. Nuo dirsių šis herbicidas yra neefektyvus.

Herbicidų mišiniai miežiams ir rugiams pavasarį

IPU grupės herbicidai, pavyzdžiui, Primus 70 ml/ha arba Hoestar Super, 100–150 g/ha žieminių miežių pasėliuose gali būti geri komponentai preparatų mišiniams sudaryti. Laukuose, kur vyrauja našlaitės ir veronikos, veikimo spektrą padidina 0,7–1,0 l/ha Fox arba Loredo priedas.

Dirvinius pašiaušėlius ir kibiuosius lipikus efektyviai naikina 0,8–1,0 l/ha Ralon Super + 0,5–0,7 Starane mišinys. Šio mišinio veikimą dar labiau suaktyvina 1 l/ha aliejinių priedų panaudojimas.

Rugių pasėlius galima purkšti tokiais pačiais herbicidais ir jų mišiniais kaip ir žieminius miežius. Rugiuose nuo dirvinių pašiaušėlių, be kitų herbicidų, galima naudoti 0,4 l/ha Topik + 1 l/ha Additiv. Dirvines smilguoles gerai naikina 200 g/ha Husar, 70 g/ha Concert arba 120 g/ha Atlantis + 240 ml/ha FHS. Husar ir Concert gali būti įmaišyti į 130 l/ha KAS.

Mišiniai kviečiams pavasarį

Piktžolėms naikinti žieminių kviečių pasėliuose herbicidų yra iš ko pasirinkti. Tie patys preparatai daugeliu atvejų tinka naudoti žieminiuose kvietrugiuose ir rugiuose. Tačiau yra kai kurių išimčių:

• Monitor rugiams netinka;
• Lexus netinka kvietrugiams ir rugiams. Atribut naudoti ne daugiau kaip 60 g/ha;
• iš IPU grupės herbicidų kvietrugiams tinka tik Herbalex ir Azur preparatai.
  

Be IPU derinių, kurie naudojami žieminių miežių pasėliuose, kviečiuose galima naudoti sulfonilų grupės preparatų mišinius su įvairiais kitais herbicidais.

Kaip rodo patirtis, žieminių kviečių pasėliuose geriausia naudoti:

• nuo dirvinių smilguolių, dirvinių pašiaušėlių ir dviskilčių piktžolių purkšti Atlantis + FHS + Hoestar Super (0,3+0,6+70–100 g/ha) arba Lexus ar Cirar + Hoestar Super ( 20 arba 25 + 100 g/ha);
• kai pasėlyje labai daug dirvinių pašiaušėlių, reikėtų kuo anksčiau naudoti Atlantis 400–500 g/ha + FHS 800–100 ml/ha mišinį; jei lieka nesunaikintų kibiųjų lipikų, patariama naudoti Starane arba kitus tos pačios grupės herbicidus.

Naudojant įvairius herbicidų mišinius, geriau naikinamos vieniems ar kitiems preparatams atsparumą įgaunančios piktžolės. Lietuvoje javų pasėliuose taip pat daugėja vienaskilčių piktžolių, didėja ir dėl jų patiriami nuostoliai. Deja, mūsų žemdirbiai negali susilyginti su Vokietijos, kur leistų naudoti herbicidų sortimentas yra bent kelis kartus didesnis negu mūsų, todėl ir pasirinkimo laisvė ten yra kur kas didesnė.

Herbicidų, taip pat ir kitų pesticidų registravimo tvarka ES šalyse turėtų būti pakeista. Ar racionalu turėti kiekvienai šaliai savo nacionalinį registrą? Ar Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ar kitose kaimyninėse šalyse registruoti pesticidai negalėtų būti naudojami be atskiro leidimo ir Lietuvoje? Specifiniai pesticidų veikimo ir augalų reakcijos skirtumai galėtų būti nebent pietinėse ES šalyse. Tad galbūt pakaktų dviejų pesticidų registravimo zonų: pietinės ir šiaurinės.