Naujas galimybes pasinaudoti ES parama miško savininkams atveria naujasis Kaimo plėtros reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, pagal kurį rengiama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa. Tiesa, šios programos projektas dar nėra iki galo suderintas su Europos Komisija, tačiau esminės paramos nuostatos jau suformuotos ir jos neturėtų keistis.

Daugiau paramos lėšų ir remiamų veiklų

2007–2013 metų laikotarpiu Lietuvos miško savininkai nesijaus nuskriausti – miškų ūkio ir su juo susijusioms priemonėms numatoma skirti tokią paramos lėšų dalį, kokia skiriama vidutiniškai ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tai yra apie 10 procentų visos kaimo plėtrai teikiamos paramos, t. y. per 200 mln. eurų per septynerius metus arba maždaug po 100 mln. litų kasmet. Iš tiesų tai yra svari paramos suma, kurią dalinsis ne tik privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, bet ir žemės savininkai, siekiantys naujai įveisti mišką.

Tuo pačiu plečiasi ir numatomų remti veiklų ratas. Bus remiama daug įvairių naujų veiklų, kurios nėra remiamos šiuo metu, pvz., menkaverčių medynų ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcija), medienos biokuro ruošos modernizavimas, pamiškių formavimas, medynų papildymas ornitochoriniais (ornitochorija – augalų plitimo būdas, kai jų vaisius ir sėklas išnešioja paukščiai) medžiais ir krūmais, išmokos už „NATURA 2000“ teritorijoms priskirtus miškus, miškų aplinkosaugos išmokos ir kt.

Labai svarbi žinia paramos siekiantiems miško savininkams: teikiant paramą beveik visais atvejais numatoma pirmenybė privatiems miškams. Taigi, jei tos pačios paramos kreipsis ir miškų urėdija ir privataus miško savininkas, o lėšų visiems nepakaks, tai pirmiausia parama bus suteikiama asmeniui, investuojančiam į savo nuosavą privatų mišką.

Naujiems miškams įveisti – pusė visos paramos

Kaip ir praėjusiu 2004–2006 metų laikotarpiu, didžioji paramos dalis (maždaug pusė visų paramos lėšų miškų ūkiui) numatoma skirti naujiems miškams įveisti. Tiesa, ši parama bus teikiama ne tik privačios nuosavybės teise valdomoms žemėms, bet ir valstybinei žemei apželdinti mišku. Tačiau apželdinant valstybinę žemę, parama galės būti teikiama tik miško įveisimo išlaidoms padengti, o apželdinant privačią žemę, papildomai bus kompensuojamos miško želdinių priežiūros išlaidos ir prarastosios žemės ūkio pajamos.

Be to, parama bus teikiama ir miškui įveisti nenaudojamoje apleistoje žemėje, kokios ypač daug yra šalies regionuose su mažiau derlingais dirvožemiais. Tad atsiranda visiškai naujos galimybės apželdinti ne tik geros agrarinės būklės, bet ir apleistas žemes. Taip pat numatoma teikti paramą ir savaime tikslinėmis medžių rūšimis apžėlusių plotų priežiūrai.

Supaprastinta tvarka

2004–2006 metų paraiškų teikimo žemei apželdinti mišku rezultatai rodo, kad susidomėjimas priemone auga. 2004 metais buvo pateikta 171 paraiška, o 2005 metais paraiškas pateikė jau 440 žemės savininkų, 2006–aisiais pateiktų paraiškų skaičius išaugo iki 573. Bendras apželdomas mišku plotas sieks per 5 000 hektarų. Nepaisant tokių iš pirmo žvilgsnio neblogų rodiklių, 2004–2006 metais skirtų paramos lėšų būtų pakakę apželdinti apie 12 tūkstančių hektarų, t. y. daugiau negu dvigubai.

Tokių želdinimo apimčių pasiekti nepavyko dėl keleto veiksnių, bet bene svarbiausias jų – sudėtinga paramos gavimo procedūra. Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad galima ir paprasčiau administruoti šią paramą, nenusižengiant ES reikalavimams. Pasinaudojant šia patirtimi, ir Lietuvoje pagal naująją 2007–2013 metų kaimo plėtros programą numatoma supaprastinta tvarka teikti paramą naujiems miškams įveisti. Tai reiškia, kad, tinkamai pagal miško želdinimo projektą įveisus mišką ir šiuos darbus priėmus miškų inspektoriui, žemės (miško) savininkui bus išmokama fiksuoto dydžio išmoka už kiekvieną įveistą hektarą.

Išmokos dydis priklausys nuo įveistų želdinių rūšinės sudėties, bet nepriklausys nuo faktiškai patirtų išlaidų miškui įveisti ir nuo to, ar miško želdinimo darbus savininkas atliko pats, ar samdė rangovus. Analogiškai numatoma mokėti ir įveistų miško želdinių kasmetinės apsaugos ir priežiūros išmokas. Visos šios fiksuotos išmokos bus apskaičiuotos kaip 70 proc. (mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 80 proc.) vidutinių atitinkamos rūšinės sudėties miško įveisimo išlaidų ir bus nustatytos pačioje Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje.

Menkaverčių medynų ir krūmynų rekonstrukcija

Ir toliau bus remiami projektai privačių miškų infrastruktūrai gerinti (keliams, sausinimo grioviams, pralaidoms, tiltams ir pan. įrengti ir tobulinti) bei jaunuolynams ugdyti privačiuose miškuose. Tačiau papildomai numatoma remti medynų ir krūmynų pertvarkymą (rekonstrukciją). Turintys menkaverčius jaunus medynus ir krūmynus (baltalksnynus, įvairius karklynus ir pan.) privačių miškų savininkai galės gauti paramą šiems rekonstruoti į vertingesnių medžių rūšių medynus (ąžuolynus, liepynus ir pan.).

Tokiai paramai gauti reikės parengti nustatytos formos miško rekonstrukcijos projektą. Numatoma kompensuoti 60 proc. tinkamų išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 50 proc. likusiose vietovėse esančiuose miškuose.

Nauja parama – medienos kuro ruošos technologijoms

Didžioji investicinės paramos miškų ūkiui dalis 2004–2006 metais atiteko naujos medienos ruošos technikos įsigijimui. 2007–2013 metų laikotarpiu šios lėšos galės būti naudojamos gerokai plačiau: be kitų investicinių priemonių, numatoma teikti paramą ir biokuro gamybos technologijoms iš malkinės medienos ir medienos kirtimo atliekų. Ši parama galės būti naudojama kirtimo atliekų surinkimo, jų smulkinimo ir transportavimo technikai įsigyti. Tiesa, parama galės pasinaudoti tik privačių miškų savininkai.

Be to, investicijose į medienos ruošą pirmenybė paramai gauti bus teikiama tiems projektams, kuriuose bus numatytos investicijos į darbų saugos priemones (pvz., specialią aprangą dirbti su motopjūklais). Visais atvejais pirmenybė gauti paramą bus suteikiama tiems miško savininkams, kurie dar nėra gavę investicinės ES paramos.

Miško ekologinės vertės didinimas

Iki šiol parama daugiausia būdavo skiriama miško rekreacinei infrastruktūrai įrengti ir gerinti. Numatoma, kad ji išliks ir 2007–2013 metų laikotarpiu. Tačiau papildomai numatomos naujos remiamos veiklos, skirtos miškų ekologinei vertei padidinti. Numatoma remti tokias miško biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo priemones: pamiškių formavimas, medynų papildymas ornitochoriniais medžiais ir krūmais, nedidelių – iki 300 m² ploto – kūdrų įrengimas, įvairių gamtotvarkos planuose numatytų priemonių įgyvendinimas.

Nors šia parama galės naudotis ir privačių miškų savininkai, ir valstybinių miškų valdytojai, tačiau pirmenybę gauti paramą siūloma skirti investicijoms į privačias miškų valdas. Taigi iš esmės nuo pačių miško savininkų aktyvumo priklausys, ar ši parama atiteks privatiems, ar valstybiniams miškams. Numatoma padengti 90 proc. miško savininko ar valdytojo tinkamų išlaidų ekologinės vertės didinimo priemonėms įgyvendinti.

Gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti

Kaip ir 2004–2006 metų laikotarpiu, bus teikiama parama gaisrų ir stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti ir prevencinėms priemonėms. Numatoma remti 80 proc. išlaidų ir pirmenybę teikti išdegusiems ar stichinės nelaimės sunaikintiems miškams atkurti. Paramą galės gauti ir privačių miškų savininkai, ir valstybinių miškų valdytojai.
Pirmenybę vėlgi numatoma teikti privačių miškų savininkams. Paramą priešgaisrinėms prevencinėms priemonėms, tokioms kaip gaisrų stebėjimo bokštų įrengimas ir pan. (kaip ir 2004–2006 metų laikotarpiu), numatoma teikti tik valstybinių miškų valdytojams, įgyvendinantiems vieningą valstybinę priešgaisrinės miško apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose.

Parama „NATURA 2000“ teritorijoms priskirtuose miškuose

Kaip visiškai nauja priemonė, 2007–2013 metų laikotarpiu bus mokamos „NATURA 2000“ išmokos privačių miškų savininkams, kurių miško valdos patenka į europinės svarbos ekologinio tinklo saugomas teritorijas (vadinamąsias „NATURA 2000“ teritorijas) ir šioms valdoms yra nustatyti tam tikri ūkinės veiklos apribojimai.

Išmokos ir bus skirtos savininko patirtoms išlaidoms ar prarastoms pajamoms dėl ūkinės veiklos ribojimo kompensuoti minėtose „NATURA 2000“ teritorijose. Šios išmokos bus diferencijuotos, priklausomai nuo konkrečiai „NATURA 2000“ teritorijai taikomų ūkinės veiklos apribojimų griežtumo (pvz., visiškas pagrindinių miško kirtimų uždraudimas, plynų miško kirtimų uždraudimas ir pan.), ir sieks nuo 40 iki 160 eurų (nuo 138 iki 552 Lt) už vieną hektarą per metus.

Parama už savanorišką aplinkosaugą

Dar viena visiškai nauja paramos rūšis, kurią galės gauti privačių miškų savininkai, – miškų aplinkosaugos išmokos. Miškų aplinkosaugos išmokos bus mokamos tiems privačių miškų savininkams, kurie savanoriškai prisiims aplinkosauginius apribojimus sutartiniais pagrindais (pvz., įsipareigos išsaugoti inventorizuotas, tačiau saugomų teritorijų sistemai nepriskirtas kertines miško buveines, savanoriškai atsisakys teisės aktais leidžiamų plynų miško kirtimų, o vietoj jų vykdys neplynus).

Numatomas išmokų dydis – nuo 70 iki 200 eurų (nuo 241,5 iki 690 Lt) už hektarą per metus. Tokia priemonė prisidės ne tik prie natūralesnės miško aplinkos išsaugojimo, bet ir prie miško savininkų sąmoningumo lavinimo, finansiškai paremiant miško savininko iniciatyvą prisidėti prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Preliminariais skaičiavimais, tokias išmokas galėtų gauti keletas tūkstančių privačių miškų savininkų. Žinoma, apsisprendimo teisė priklausys jiems patiems.

Pasirengimui – pusmetis

Visos apžvelgtos naujovės kol kas išlieka tik dokumentų projektai. Galutinį žodį čia turi tarti Europos Komisija, kurios sprendimo ir laukiama. Todėl kai kurios paramos teikimo detalės dar gali keistis. Tačiau principiniai sprendimai jau priimti ir, jei šiems pritars Europos Komisija, keičiami nebus.

Tikėtina, kad šių metų antroje pusėje jau bus patvirtinti visi reikalingi dokumentai ir gauti visi reikalingi Europos Komisijos sutikimai, o tai leis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pradėti rinkti paraiškas pagal naująją tvarką. Įvertinus tai, kad parama pagal naująją tvarką bus teikiama ištisus septynerius metus, privačių miškų savininkai tikrai turi pakankamai laiko apsvarstyti naujas paramos galimybes ir apsispręsti dėl dalyvavimo atitinkamose paramos priemonėse.