Daugėjant pasaulyje gyventojų ir augant jų pajamoms, vykstant urbanizacijai, keičiantis mitybos įpročiams ir atsiveriant rinkoms, sparčiai didėja mėsos gamyba, prekyba ir vartojimas. Ateities prognozės palankiausios paukščių ir kiaulių augintojams.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) ekspertai prognozuoja, kad iki 2015 m. mėsos vartojimas pasaulyje kasmet augs apie 1,9 proc. Vartojimo augimui didžiausią įtaką daro šalies išsivystymo lygis ir gyventojų pajamos. Kultūriniai ir religiniai veiksniai turi įtakos mėsos vartojimui musulmonų šalyse, Indijoje.

Daugiausia mėsos yra suvartojama industrinėse šalyse, kurioms priskiriamos ES–15 šalys, Norvegija, Šveicarija, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Izraelis ir Pietų Afrika. Šiose šalyse gyvena 15 proc. pasaulio gyventojų, tačiau mėsos suvartojama apie 37 proc. Industrinėse šalyse vienam gyventojui tenka apie 88 kg mėsos, o besivystančiose, kurioms priskiriamos Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybės, – 25 kg. Prog­nozuojama, kad industrinėse šalyse mėsos suvartojimas didės 0,6 proc. kasmet, o besivystančiose šalyse – 2,7 proc. Per pastaruosius dešimt metų mėsos vartojimas industrinėse šalyse didėjo 1,3 proc., o besivystančiose šalyse – 6,1 proc. per metus. Lėtas mėsos vartojimo didėjimas industrinėse šalyse sumažina bendrąjį pasaulinį mėsos vartojimo augimo rodiklį, ir todėl nepastebime tokio staigaus suvartojimo padidėjimo, kuris yra Kinijoje, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje. Aukšta mėsos kaina ir tradiciškai didelis žuvies vartojimas (pavyzdžiui, Japonijoje, Norvegijoje) yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos mėsos vartojimui.

FAO teigia, kad priežastys, kurios skatino mėsos vartojimą praeityje, ateityje nebus tokios svarbios. Antai, gyventojų skaičius neturėtų taip didėti, kaip anksčiau. Tose šalyse, kur anksčiau labai mažai vartota mėsos, vartojimas yra padidėjęs (nuo 1970 m. Kinijoje mėsos vartojimas išaugo nuo 10 iki 45 kg) ir, manoma, negali toliau didėti tokiu pačiu tempu. Kinijos gyventojų žemas pajamų lygis neleis taip sparčiai didėti mėsos vartojimui. Tikėtina, kad Kinijoje mėsos suvartojimas 2015 m. padidės iki 60 kg/gyventojui.

Vartojimas gali augti kitose besivystančiose šalyse, kuriose mėsos suvartojama vis dar mažai. Pavyzdžiui, Indijoje gyventojų sparčiai daugėja, o mėsos suvartojimas vienam gyventojui tesiekia 4,5 kg. Tyrimai rodo, kad, nepriklausomai nuo pajamų lygio ir gyvenamosios vietos, indai suvartoja mėsos beveik vienodai. Tad pajamų didėjimas šioje šalyje neturėtų paveikti mėsos paklausos. Kiti mokslininkai mano, kad spartus viduriniojo gyventojų sluoksnio formavimasis ir mitybos įpročių kaita didins mėsos paklausą Indijoje. Mokslininkų prognozės dėl mėsos vartojimo pasaulyje skiriasi, vieni mano, kad Indijoje mėsos vartojimas sparčiai didės (2020 m. – 18 kg), kiti įsitikinę, kad jis didės lėtai (2020 m. – 7,4 kg ).

FAO prognozuoja, kad pereinamosios ekonomikos šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, mėsos vartojimas turėtų didėti ir 2015 m. siekti 53,8 kg, o industrinėse šalyse –  95,7 kg vienam gyventojui. Tačiau Japonijoje ir Norvegijoje mėsos vartojimas yra mažesnis.

Jautienos vartojama mažiau

Daugiausia jautienos suvartojama Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje, Kinijoje ir Brazilijoje, o vienam gyventojui per metus daugiausia jautienos tenka Argentinoje – 58 kg, JAV – 42,4, Australijoje – 37,3 kg.

Europoje jautienos daugiausia suvartoja Danija – 28 kg/gyventojui ir Prancūzija – 27 kg/gyventojui. Pastaraisiais metais ES jautienos suvartojama mažiau. Prisijungus prie ES dešimčiai naujų narių, vidutiniškai vienas ES gyventojas jautienos suvartojo 2,3 kg mažiau.

Lietuvoje pastaraisiais metais jautienos vartojama taip pat mažiau. Ypač (iki 6,3 kg/1 gyventojui) suvartojimas smuko 2005 m., palyginti su 2000 m., jis sumažėjo daugiau kaip du kartus.

Šią tendenciją apsprendžia didėjanti jautienos kaina. Jautienos Lietuvoje suvartojama šešis kartus mažiau negu kiaulienos. Kitose ES šalyse jautienos suvartojama tik perpus mažiau negu kiaulienos – 20 kg.

Lietuvoje auga kiaulienos vartojimas

Kiaulienos daugiausia suvartojama Kinijoje (53 proc.) ir ES šalyse (23 proc.), atitinkamai jos daugiausia tenka vienam šių regionų gyventojui, tačiau ES lenkia Kiniją.

Vienam ES gyventojui 2004 m. vidutiniškai teko 43 kg kiaulienos. Didžiausias suvartojimas užfiksuotas Ispanijoje – 63 kg, mažiausias Latvijoje – 25 kg. Visose ES šalyse, išskyrus Vokietiją, kiaulienos suvartojimas 2004 m., palyginti su 2003 m., nežymiai sumažėjo. Kiaulienos suvartojimas ES šalyse 2005 m. mažėjo ir dėl padidėjusių kainų naujosiose ES narėse (daugiausia lėmė sumažėjęs suvartojimas Lenkijoje ir Vengrijoje).

Iš visų mėsos rūšių Lietuvoje daugiausia suvartojama kiaulienos – 51 proc. (ES vidurkis – 45 proc.). 2005 metais kiaulienos suvartojimo rodiklis (40,1 kg) Lietuvoje nedaug skyrėsi nuo ES vidurkio.

Paukštiena – antroji pagal populiarumą

Paukštiena yra antroji pagal populiarumą pasaulyje vartojama mėsa. 2003 metais daugiausia pasaulyje paukščių mėsos suvartota Azijoje – 27,7 mln. t (mažiausiai Afrikoje – 0,88 mln. t). Vien Kinijoje 2005 m. suvartota net 16 proc. pasaulio paukštienos. Nemažai paukštienos suvartojama ir ES valstybėse (13 proc.). Tačiau daugiausia (13,4 mln. t) suvartoja JAV gyventojai, t. y. 20 proc. viso pasaulyje suvartoto paukštienos kiekio.

Daugiausia paukštienos vienam gyventojui tenka Jungtiniuose Arabų Emyratuose (74,6 kg), Izraelyje (66,6 kg), Kuveite (66,5 kg), t. y. 5–6 kartus daugiau negu vidutiniškai pasaulyje. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse vidutiniškai vienas gyventojas suvartoja 27,6 kg paukštienos, o besivystančiose valstybėse šis rodiklis tesiekia 8,7 kg.

ES gyventojai paukštienos suvartoja beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai pasaulyje (1 gyventojui čia tenka 23,4 kg). 2004 metais daugiausia šios rūšies mėsos teko vienam Ispanijos (33 kg), Airijos (32,5), Portugalijos (29), Jungtinės Karalystės (28,5) ir Prancūzijos (23,9 kg) gyventojui. Didžiausią paukštienos dalį vidutiniškai ES sudaro broilerių mėsa (66 proc.) ir kalakutiena (20 proc.). Tačiau įvairiose šalyse šie rodikliai gana skirtingi.

Vienas Lietuvos gyventojas 2004 m. vidutiniškai suvartojo 17,4 kg paukštienos, arba beveik 6 kg mažiau negu vidutiniškai ES. Tačiau paukštienos suvartojimas mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus augo sparčiausiai tarp ES šalių ir nuo 2000 m. padidėjo daugiau kaip 7 kg/gyventojui.

Europiečiai nemėgsta avienos ir ožkienos

Avienos ir ožkienos pasaulyje daugiausia suvartojama Kinijoje (28 proc.) ir Indijoje (6 proc.), tai nulemia didelis gyventojų skaičius. Tradiciškai šios mėsos daug suvartojama Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje – atitinkamai 2 ir 3 proc. visos pasaulyje suvartotos avienos r ­ožkienos. ES šalims tenka apie 11 proc. šios mėsos kiekio.

Pagal avienos ir ožkienos kiekį, tenkantį vienam gyventojui per metus, 2003 m. pirmavo Mongolija (52,5 kg), Naujoji Zelandija (24,9) ir Islandija (22,4 kg).

Prieš ES plėtrą (2003 m.) kiekvienas Bendrijos gyventojas suvartojo vidutiniškai 3,4 kg avienos ir ožkienos per metus. Dešimties naujųjų šalių gyventojai taip pat nėra avienos ir ožkienos mėgėjai, todėl vartojimo rodiklis išsiplėtusioje ES 2004 m. sumažėjo iki 2,9 kg. Daugiausia avienos ir ožkienos ES suvalgo graikai (13 kg), britai (6,2), ispanai (5,8), airiai (5,5), prancūzai (4,4), tačiau lyderiai yra Kipro gyventojai (15,8 kg).

Avienos ir ožkienos dalis, palyginti su visu suvartotos mėsos kiekiu, ES–15 sudaro 3,5 proc., o Lietuvoje – tik 0,3 proc. Mūsų šalyje aviena ir ožkiena nėra populiari, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos 0,2 kg šios mėsos per metus, nors racionali norma yra 3–8 kg.

Mėsos suvartojimo prognozės

JAV ekspertai teigia, kad 100 kg mėsos suvartojimas vienam gyventojui nėra riba. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose mėsos vartojimas nuo 1989 iki 1999 m. padidėjo nuo 112 iki 123 kg. Maisto ir žemės ūkio politikos tyrimų instituto ekspertai prognozuoja, kad mėsos suvartojimas dar 5 proc. didės iki 2011 m., o JAV Žemės ūkio departamento ekspertai prognozuoja nežymų suvartojimo mažėjimą.

ES ekspertai prognozuoja, kad didės kiaulienos ir paukštienos suvartojimas, 2013 m. vienas ES gyventojas paukštienos turėtų suvartoti 24,1 kg, o kiaulienos – 44,1 kg.

Agrarinės ekonomikos institutas, rengdamas mėsos suvartojimo prognozes Lietuvoje, atsižvelgė į pasaulio ekspertų išvadas, lietuvių maitinimosi įpročius, gyventojų skaičiaus kitimą ir mėsos kainas Lietuvoje iki 2013 m. Nebuvo įvertintas ligų epidemijų, stichinių nelaimių, kurios ženkliai veikia vartojimą, poveikis.

Prognozuojama, kad Lietuvoje vis mažiau bus vartojama jautienos. Augant šalyje jautienos kainai (ji apie 20–30 proc. mažesnė negu vidutinė ES kaina), 2013 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai suvartos 6,4 kg šios mėsos. Tačiau didėjant šalyje mėsos paklausai, daugiau bus perkama pigesnės kiaulienos, kurios šiuo metu suvartojama mažiau negu vidutiniškai ES. 2013 m. kiaulienos suvartojimas turėtų siekti 44,6 kg/gyventojui. Paukštienos suvartojimas (dėl jos konkurencingos kainos ir maistinių savybių) irgi didės ir iki 2013 m. pasieks ES vartojimo vidurkį – 24,6 kg/gyventojui. Avienos vartojimo atsilikimas nuo ES vidurkio didelis, tačiau tikimasi, kad skirtumas mažės bent 30 proc.

Tačiau įvairių ligų nenumatyti protrūkiai gali paliesti bet kurią gyvulininkystės šaką, ir tokiu būdu gali sumažėti ne tik gamyba, bet ir tam tikros rūšies mėsos suvartojimas.