Apie opiausias kaimo jaunimo problemas – nedidelį darbinį užimtumą, turiningo laisvalaikio stoką, senkančius žmogiškuosius išteklius, prastą infrastruktūrą rašoma Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2006 m. rudenį atliktos apklausos išvadose. Apklausoje dalyvavo kaimo bendruomenių pirmininkai, seniūnai, mokyklų direktoriai, socialiniai darbuotojai.

Apklausos dalyvių nuomone, kaime išspręsta vos trečdalis darbinio užimtumo problemų. „Kaime įmanoma įsidarbinti vos keliose biudžetinėse įstaigose (mokykloje ir seniūnijoje), vienoje kitoje įmonėje, dirbti viešuosius darbus. Dominuoja žemės ūkio darbai, kuriuos dirba patys ūkininkai ir samdiniai, neturintys nuolatinio darbo. Kvalifikuotam jaunimui kaime įsidarbinti ypač sudėtinga“, teigia respondentai. Daugiau kaip 70 proc. respondentų pritarė, jog būtina didinti kaimo gyventojų užimtumą ir profesinę savirealizaciją.

Smulkus ir vidutinis verslas mažai remiamas

Maždaug 67 proc. respondentų pageidavo, kad būtų sudarytos palankios sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vystymuisi, sukurta tobulesnė žemės ūkio ir verslo paramos sistema. Iš paslaugų verslo labai retai kam pavyksta kaime pragyventi. Smulkūs verslininkai nepajėgūs konkuruoti su stambiomis įmonėmis, nes jų paslaugų ir prekių savikaina didesnė, o kaimo gyventojų perkamoji galia maža. SVV plėstis trukdo lėšų stoka verslui pradėti, sudėtinga dokumentacija (teikiama parama yra maža, be to, ją gauti sunku; projektų rengimas brangiai kainuoja, savivaldybės nepadeda jų parengti).

Daugiau kaip pusė respondentų (54 proc.) nurodė, kad jaunimui labai svarbus darbo užmokesčio dydis. Pusė apklausos dalyvių siūlė labiau remti jaunuosius ūkininkus, nes mano, kad tik tokiu būdu galima sustabdyti kaimo jaunimo emigraciją.

Apie 42 proc. respondentų teigia, kad kaime labai trūksta informavimo, konsultavimo ir mokymo žemės ūkio bei SVV sektoriuose. Jie siūlo aukštųjų mokyklų (LŽŪU, LVA), Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojams dažniau vykti į kaimo mokyklas, betarpiškai bendrauti su kaimo jaunimu. Jaunimui labai praverstų informacija apie teisinę verslo aplinką, diskusijos žiniasklaidoje darbo klausimais.

Daugiau kaip trečdalis (33 proc.) apklaustųjų mano, kad svarbu tobulinti mokesčių sistemą, mažinti SVV administravimo naštą, skatinti alternatyvią žemės ūkiui veiklą. Siūloma kai kuriomis paslaugomis besiverčiantiems asmenimis taikyti nulinį patento mokesčio tarifą, pavyzdžiui, kirpėjams, šaltkalviams, taip skatinant šių paslaugų išlikimą kaime.

29 proc. respondentų teikia pirmenybę gyvenimo kokybės kaime gerinimui. Dėl prastų gyvenimo sąlygų kaime, būsto ir laisvalaikio praleidimo formų stokos nevažiuoja dirbti kvalifikuoti specialistai, tarp jų ir pedagogai.

Ketvirtadalis apklausos dalyvių mano, kad būtina skatinti kaimo turizmo ir amatų plėtrą ūkininkauti nepalankiose vietovėse. Kaimo gyventojai turizmą vertina kaip vieną iš galimų pragyvenimo šaltinių. Tačiau jiems trūksta informacijos apie tai, nuo ko pradėti turizmo verslą.

Daugiau dėmesio žmogiškiesiems ištekliams

Antra pagal  svarbą kaimo problema – žmogiškieji ištekliai. Respondentų nuomone, ji išspręsta tik apie 15 proc. Susirūpinę žmogiškųjų išteklių išsaugojimu, dauguma respondentų (58 proc.) pirmenybę skyrė alkoholio prevencijos ir kontrolės sistemos sukūrimui. Kai kurių ekspertų nuomone, svaigalų vartojimą skatina tai, kad kaimo jaunimas neturi sąlygų turiningai praleisti laisvalaikį.

Neturintys darbo, nematantys perspektyvos, nusivylę, nemokantys prisitaikyti prie permainų jaunuoliai linksta svaigintis. Respondentai siūlo griežčiau kontroliuoti, kaip parduotuvės laikosi prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių, įsteigti priklausomybės ligų centrus, skirti priverstinį gydymą nuo priklausomybės ligų.

Pusė apklausos dalyvių minėjo būtinybę skirti daugiau dėmesio smurtinių nusikaltimų prevencijai ir kontrolei. Kaimuose dėl didžiulio nusikalstamumo ir policijos pareigūnų stokos žmonės jaučiasi nesaugiai. Nesant galimybės užtikrinti viešąją tvarką, renginių paprasčiausiai atsisakoma. Respondentai prastai vertina policijos darbą, nes ji neužkerta kelio pilstuko prekybai.

Apie 38 proc. apklausos dalyvių pasiūlė keisti socialinės paramos teikimo mechanizmą. Jų nuomone, socialinė parama skatina girtavimą ir nedarbą, todėl socialinę paramą reikėtų skirti asmenims, kurie sutinka dirbti viešuosius darbus.

Ekspertai pažymi, kad laisvalaikio praleidimo problemos kaimo vietovėse išspręstos tik apie 37 proc., o laisvalaikio organizatorių veikla nėra orientuota į jaunimo poreikius. Senos tradicijos nyksta, o naujos – neprigyja. Kaimuose yra folkloro ansamb­lių, kapelų, tačiau labai mažai jaunimo renkasi juos. Jaunimas pageidauja diskotekų, kavinių, interneto svetainių. Kaimo kultūros veiklai ir laisvalaikiui skiriama mažai lėšų, žiemą daug kur kultūros centrai nešildomi, trūksta sporto salių ir aikštynų.

Atitinkamai 25 ir 21 proc. apklaustųjų nuomone, labai svarbu skatinti kaimo jaunimo kultūrines ir sporto iniciatyvas, įdarbinti etatinius laisvalaikio organizatorius seniūnijose.

Tarp svarbiausių kaimo jaunimui sričių paminėta ir infrastruktūra. Apklaustųjų nuomone, šios srities problemos sprendžiamos vos 5 proc. Pati opiausia iš jų – būsto įsigijimas ir prasta jo kokybė. Apie tai užsiminė 33 proc. respondentų. Kaimo vietovėse trūksta būstų, kiti – be patogumų, neatitinka sanitarijos ir higienos reikalavimų. Kaimo jaunimui įsigyti būstą itin sudėtinga. Socialinių būstų suteikiama labai mažai. Respondentai siūlo savivaldybėms bent rezervuoti sklypus socialinio būsto statybai, kol šios neturi pinigų. Taip pat siūloma mažinti būsto paskolų palūkanas, skirti materialinę paramą būstui įsirengti.

Po 13 proc. respondentų svarbiausia infrastruktūros problema nurodė nepatenkinamą kaimo kelių kokybę ir menką viešųjų interneto prieigos centrų plėtrą. Nesutvarkyti kaimo keliai trukdo užsiimti turizmu.

Daugumos respondentų nuomone (atitinkamai 88 ir 83 proc.), kaimo jaunimas migruoja į užsienį ir į miestus Lietuvoje, nes ten paprasčiau įsidarbinti, mokami didesni atlyginimai. Jaunimas nori Lietuvos kaime uždirbti tiek pat, kaip ir kitose ES šalyse. Daugelyje kaimų trūksta darbo vietų ir darbo įvairovės. Dalis jaunimo, net esant galimybei, nebenori dirbti žemės ūkyje. Dauguma tėvų pritaria vaikų išvykimui į užsienį ir miestus, nes mano, kad tai vienintelis kelias jų atžaloms išvengti skurdo. Respondentų nuomone, jeigu tėvai kaime gyventų gerai, vaikai neskubėtų išvykti.

Šiek tiek daugiau kaip 20 proc. respondentų teigia, kad jaunimas išvyksta į miestus dėl norimų laisvalaikio praleidimo formų trūkumo kaime.

Bendruomenėms trūksta veiklumo

Respondentų nuomone, šiuo metu kaimo bendruomenės dažniausiai konsoliduoja gyventojus per kaimo šventes. Jos galėtų daugiau prisidėti prie kaimo jaunimo gerovės, tačiau trūksta patirties, žinių, ribotos finansinės galimybės, o svarbiausia –  trūksta bendruomeniškumo ir iniciatyvumo (net 75 proc. respondentų nurodė kaimo bendruomenių bendruomeniškumo ir iniciatyvumo stoką). Kai kurios bend­ruomenės nesutaria tarpusavyje ar su bendruomenių pirmininkais, per mažai bendradarbiauja su seniūnais, mokyklų vadovais, parapijų klebonais. Ekspertų nuomone, veiklumo stoka atsirado dėl nenoro veltui aukoti savo laiką ir jėgas. Todėl 58 proc. respondentų siūlo remti kaimo bendruomenes finansiškai. Bendruomenių pirmininkai turėtų gauti bent minimalų atlyginimą už darbą. Bendruomenėms taip pat trūksta lėšų renginiams, geresnių patalpų, kompiuterių, interneto, transporto priemonių.

Kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, – tai jaunimo politika. Kokia ji turėtų būti? Maždaug 46 proc. respondentų siūlo skatinti kaimo jaunimą, remiant pačias įvairiausias jų idėjas ir sumanymus, tokiu būdu sužadinant viltį, ugdant pasitikėjimą. 42 proc. respondentų siūlo remti miesto ir kaimo lyderius, nes aktyvus jaunimas gali pritraukti ir kitus. Net 38 proc. respondentų neturi jokių žinių šiuo klausimu, todėl siūlo kuo skubiau kurti ir plėtoti jaunimo politikos informavimo sistemą. Kaimuose sulaukiama labai mažai jaunimo organizacijų pagalbos. Ketvirtadalis respondentų siūlo sudaryti galimybę kaimo jaunimui dalyvauti įvairiuose projektuose.