Kai vasario mėnesį parduotuvių lentynose pakvimpa agurkais, galite net neabejoti – prasidėjo lietuviško derliaus skynimo metas. Mat natūralioje šviesoje išaugintos daržovės išsaugo savo tikrąjį kvapą ir skonį, tuo iš karto nukonkuruodamos importuotą produkciją. Viena iš pirmųjų šalyje naujojo derliaus agurkus pradėjo skinti bendrovė „Kietaviškių gausa“.

Ilgavaisiai agurkai skinami tada, kai jie užauga iki 400 gramų – jie dar nebūna pasiekę techninės brandos (todėl prekybos salėse greičiau vysta), bet pirkėjams tokie labiau patinka. Didesnių agurkų vartotojai paprasčiausiai neperka. „Na, o trumpavaisių agurkų tikriausiai niekas pasaulyje šiltnamiuose neaugina, o pas mus jie labai mėgiami ir net brangesni už ilgavaisius“, – šypsosi „Kietaviškių gausos“ direktorius Gediminas Rukša, pasakodamas apie lietuviško skonio ypatumus. Visos produkcijos realizacija rūpinasi pagrindinis „Kietaviškių gausos“ akcininkas – bendrovė „Domeina“.

Agurkai, pomidorai ir salotos – pagrindinės Kietaviškėse auginamos daržovės. Prieš dvejus metus, nusprendus nebekonkuruoti su tonomis įvežamomis olandiškomis gėlėmis, atsisakyta iki tol augintų rožių. Beveik visa daržovių produkcija parduodama Lietuvoje, tik nedidelė jos dalis išvežama į Latviją. Salotos auginamos ištisus metus, agurkai skinami nuo vasario vidurio iki lapkričio pradžios, pomidorai dera nuo kovo pabaigos iki lapkričio. Pernai 1 m2 išauginta 42 kg daržovių.

Bendras „Kietaviškių gausos“ šiltnamių plotas siekia 15 ha – tai antrasis pagal dydį šiltnamių kompleksas šalyje po „Pagirių šiltnamių“, užimančių 20 ha. Pirmoji produkcija Kietaviškėse nuskinta prieš 20 metų – ją augino ir dabartinis bendrovės direktorius G. Rukša, tuomet čia pradėjęs dirbti vyriausiuoju agronomu. Kietaviškiečiai pirmieji Lietuvoje – 1993 m. – modernizavo technologijas – pradėjo agurkus ir pomidorus auginti ne grunte, o mineralinėje vatoje.

Biologinė augalų apsauga

Nuo kenkėjų šiltnamiuose ginamasi biologinės kovos metodais, naudojant entomofagus: fitoseiliusą, enkarziją, makrolopusą, gumbauodį. „Su kenkėjais leng­viau susidoroti, o nuo ligų vien su biologine apsauga abejoju, ar kas sugebėtų išsiversti“, – sako pirmojo šiltnamių bloko vyriausioji agronomė Irena Janavičienė.

Šiltnamiuose laikosi aukšta santykinė oro drėgmė – tai palankios sąlygos įvairiems puviniams plisti. Sunkiausia nuo stiebo puvinių apsaugoti pomidorus, kadangi jie yra pratęsto derėjimo – pasodinti sausio pabaigoje, auga iki lapkričio. Derėjimo pabaigoje pomidorai pasiekia 12–13 metrų aukštį. Jų lapai nuolat skinami, o per atsiradusias žaizdeles lengvai patenka infekcija.

Žiedus apdulkina kamanės. „Jos tik­rai pasiteisina. Žiedai būna labai kokybiškai apdulkinti, derlius daug gausesnis. Ir baklažanams, ir pipirams būtinai reikia kamanių“, – patirtimi dalijasi G. Rukša, pridurdamas, kad kamanės Kietaviškėse naudojamos jau 14 metų – nuo tada, kai modernizuotos technologijos. Pastaraisiais metais bendrovė perka firmos „Biobest“ kamanes. Vienas avilys aktyviai „dirba“ 6–8 savaites.

Laistymas šiltnamiuose reguliuojamas pagal apšviestumą, trąšos dozuojamos kompiuteriu. Vietinėje laboratorijoje daromi substrato ištraukos tyrimai, lapų tyrimai atliekami Agrocheminių tyrimų centre. Kiekvieną rytą matuojama trąšų koncent­racija substrate ir jo rūgštumas (pH). Pagal gautus duomenis ir vyraujančius orus apskaičiuojamas reikiamas trąšų kiekis.

Per 200 dirbančiųjų

Pomidorai, kaip jau minėta, sodinami vieną kartą per sezoną, o agurkai – du kartus. Liepos mėnesį paprastai vieni agurkai keičiami kitais – vietoj ilgavaisių sodinami trumpavaisiai. Didysis derliaus skynimo metas tęsiasi devynis mėnesius – nuo vasario iki lapkričio. Kelis mėnesius produkcijos nebūna – vyksta pasiruošimo darbai, dezinfekuojami šiltnamiai, sėjamos sėklos ir auginami daigai, tad darbo nė kiek nemažiau.

Kietaviškėse nuolat dirba 230 žmonių. „Jei viskas būtų labai modernu, šiuolaikiška, aišku, žmonių reikėtų mažiau, – pripažįsta direktorius. – O dabar daug reikia rankų darbo. Be to, nuolat dirba remontininkų brigados, elektrikai“. Žmones tenka vežtis iš Elektrėnų, Kaišiadorių, Semeliškių ir Žiežmarių. Prisieina dirbti ir šventinėmis dienomis, nes, pavyzdžiui, agurkai skinami kas dieną, išskyrus sekmadienius. Vasarą, per didžiausius karščius, dirbama nuo 5 val. ryto iki 14–15 val. po pietų.

„Štai ir šiandien buvau Aukštadvaryje, ieškojau darbininkų“, – sako G. Rukša, pridurdamas, kad nemažai žmonių nuviliojo apylinkėse įsikūrusios stiprios medienos perdirbimo įmonės.

Daigus užsiaugina patys

Visas reikiamas daigų kiekis užauginamas kombinate. Sėja prasideda prieš Kalėdas. Pernai agurkai (veislė Carambole) buvo pasėti gruodžio 18 d., pomidorai (Admiro ir Barselona) – gruodžio 21 d. Daigai auginami taikant dirbtinį apšvietimą. Pasėjus sėklas, iš pradžių šviečiama ištisą parą – 24 valandas (mat lempos skleidžia dar ir šilumą). Paskui apšvietimas trumpinamas iki 18 val., dar vėliau – iki 16 valandų. Taip daigeliai pratinami prie nuolatinių augimo sąlygų šiltnamyje, kur dirbtinė šviesa nenaudojama. „Tenka pavargti su daigais. Gal ateityje pirksime iš Lenkijos jau išaugintus“, – sako I. Janavičienė.

Pusę hektaro ploto užimančiame salotų auginimo bloke sėjos-derliaus nuėmimo konvejeris nutrūksta tik vienam mėnesiui – paprastai tai būna liepa. Pasak direktoriaus, galėtų auginti per visą vasarą, nes salotos dabar labai populiarios ir noriai perkamos ištisus metus, bet stabdyti reikia vien dėl dezinfekcijos. Salotų augimo ciklas – mėnuo. Kiekvieną dieną sėklos išsėjamos į 7 000 kasečių, lygiai tiek pat salotų kerelių kasdien išvežama į prekybą.

Vietoj šiltnamių – golfo laukai?

„Anksčiau daržininkai draugiškesni būdavo, o dabar santykiai atvėsę, – tarsteli G. Rukša, paklaustas apie ryšius su kitais šiltnamininkais. – Bet ar reikia mums būti konkurentais? Juk ir taip esame mažiukai, o jei dar pradedame tarpusavyje konkuruoti... Tūkstančius tonų daržovių atveža iš užsienio, tad, norėdami išsaugoti savo pozicijas rinkoje, mes turėtume laikytis kartu, palaikyti vieningas kainas.“

Didžiausią nerimą, pasak direktoriaus, kelia tai, kad šiltnamių ūkiams nuo šių metų gegužės 1 d. nebebus mokamos subsidijos. Iki šiol subsidijos padengdavo 35 proc. energijos sąnaudų, bet ne daugiau kaip 13 Lt/m2. „Tai buvo nemaža parama, jei jos neliks, nežinau, kaip išgyvensime. Girdėti, kad ispanai jau mažina šiltnamių plotus ir jų vietoje įrengia golfo laukus. Panaši situacija ir Rusijoje – vietoj šiltnamių kompleksų prie Maskvos ir Sankt Peterburgo išdygo gyvenamųjų namų kvartalai. Žemė prie miesto yra per brangi, kad joje augtų daržovės“, – aiškina G. Rukša.

Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas tvirtina, kad šalies šiltnamininkai (iš viso Lietuvoje yra 65 ha šiltnamių) nenuleis rankų ir ieškos būdų išgyventi. „Kad išliktume konkurencingi, turi būti suvienodintos sąlygos. Beveik visos ES šalys nacionaliniame lygmenyje remia šiltnamių ūkius. Pirmiausia mes siekiame mažesnio PVM mokesčio šiltnamių produkcijai ir pigesnės energijos – juk mūsų produkcijos savikainoje kaštai energetikai sudaro net 55–60 procentų“, – sako A. Šležas.