23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/04
Kaip apskaičiuoti mėšlo ir nuotekų kiekį pieno ūkyje
  • Parengė Dalius AKSENAVIČIUS, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Norint įsirengti mėšlo laikymo talpyklas, pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek mėšlo ir nuotekų reikės surinkti ir laikyti.

Mėšlo kiekio apskaičiavimas

Mėšlo kiekis labai priklauso nuo primelžiamo pieno kiekio ir sušeriamų pašarų. Kuo karvė produktyvesnė, tuo daugiau gaunama mėšlo, nes ji daugiau suėda pašarų, kad pagamintų daugiau pieno. Taip pat labai svarbu įvertinti pačius pašarus. Jei karvės gaus daugiau nekokybiškų pašarų, kuriuos prasčiau suvirškins bus gaunama daugiau ir mėšlo. 

Mėšlas nėra vienarūšis produktas. Konsistencija, tankis, maisto medžiagų kiekis priklauso ne tik nuo gyvulininkystės tipo (gyvulių rūšies, amžiaus, raciono), bet ir nuo kraiko. Kraikas yra vienas iš svarbiausių mėšlo priedų. Mėšlo maišymas su organiniu kraiku padidina sausųjų medžiagų kiekį ir tuo pačiu patį mėšlo kiekį. Geriausias kraikas – šiaudai, pjuvenos, durpės.

Nuotekų apskaičiavimas

Norint tiksliai apskaičiuoti mėšlo talpyklų dydį, labai svarbu įvertinti ir kitų rūšių nuotekas, kaupiamas srutų kaupyklose. Tai nuotekos ne tik nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, bet ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, gamybinės nuotekos iš melžyklos ir tvarto, krituliai nuo pašarų ruošimo aikštelių, ūkio kiemo ir vanduo nuo stogų. Kai tirštasis mėšlas kaupiamas atviroje mėšlidėje, skaičiuotinas srutų kiekis sudaro 73 proc. kritulių kiekio, iškritusio į mėšlidę ir mėšlo pakrovimo aikštelę per kaupimo laikotarpį.

Susikaupusių melžimo aikštelių nuotekų kiekis labai priklauso nuo grindų ir tešmenų plovimo metodų, melžimo sistemos tipo. Nedideliuose ūkiuose sunaudojama mažiau vandens grindims ir įrangai plauti. Paprastai yra skaičiuojama, kad vienai karvei per vieną mėnesį reikia 0,3 m3 vandens.

Apskaičiuojant srutų rezervuaro talpą, reikia įskaičiuoti ir į neuždengtą mėšlidę patenkančius kritulius. Kritulių kiekį nuo mėšlidės lemia jos dydis. Kuo kraikinio mėšlo mėšlidė didesnė, tuo daugiau susidaro kritulių nuotekų. Skaičiuojama, kad nuo 1 m2 mėšlidės ploto susidaro 0,037 m3 nuotekų per vieną mėnesį.

Kartais į mėšlidę patenka ir krituliai iš ūkio kiemo ir nuo stogų. Šis kritulių kiekis skaičiuojamas taip pat, kaip ir krituliai nuo mėšlidės, tačiau reikia tiksliai žinoti stogo plotą ir kiemo plotą, kur patenka krituliai. Racionaliau būtų pasirūpinti, kad kritulių vanduo iš kiemo ir nuo stogų nutekėtų į kitas kaupyklas ir vėliau būtų panaudojamas gamyboje arba nuleidžiamas tiesiai į gruntą.

Kritulių kiekis nuo pašarų ruošimo aikštelių skaičiuojamas panašiai, kaip ir kritulių kiekis nuo mėšlidės. Tai priklauso nuo pašarų ruošimo aikštelių dydžio. Kuo plotas didesnis, tuo daugiau susidaro kritulių nuotekų. Skaičiuojama, kad nuo 1 m2 aikštelės ploto susidaro 0,037 m3 nuotekų per vieną mėnesį. Vienas iš pagrindinių pašarų galvijams yra silosas. Kai silosas gaminamas tranšėjose ar kaupuose, išsiskiria siloso sultys, kurias reikia surinkti. Skaičiuojama, kad iš 100 m3 siloso išsiskiria 20 m3 siloso sulčių nuotekų.

Minimalių mėšlo talpų apskaičiavimas pagal SG

Rekomenduojama mėšlo talpų skaičiavimo metodika pateikta Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 6.1-6.4 prieduose, tačiau mėšlo talpas galima numatyti, remiantis jau pastatytų mėšlo kaupyklų eksploatavimo patirtimi.

Pieno ūkiuose sukauptas mėšlas turi būti laikomas ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Tokiam laikotarpiui ir yra rekomenduojami mėšlo laikymo kaupyklų dydžiai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šis talpyklų dydis yra išskaičiuotos tik iš gyvulių gaunamam mėšlui kartu su kraiku laikyti. Norint gauti tikslesnius ­duomenis, reikia įvertinti gamybinių nuotekų ir kritulių kiekį. Taip pat rekomenduojama apskaičiuotą mėšlo laikymo kaupyklų talpą padidinti iki 10 procentų. Tuomet lengviau prisitaikyti prie oro sąlygų, nes sukauptą mėšlą bus galima laikyti tol, kol susidarys palankios sąlygos jį skleisti laukuose. Ūkiuose, kuriuose yra įrengtos minimalios mėšlo laikymo talpyklos, dažnai jos būna jau pilnos, o paskleisti mėšlą laukuose dar per anksti. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad ištuštinant rezervuarą ne visas skystasis mėšlas (ar srutos) yra išsiurbiamas. Jo šiek tiek lieka ir vėliau, kaupiant mėšlą kitam laikymo ciklui, rezervuaro talpa tampa per maža.

Jeigu ūkyje laikoma 20 SG, mažiausias mėšlidės plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 80 m2, kai mėšlas sukraunamas 2,5 m aukščio. Jei mėšlas bus sukraunamas 2 m aukščiu, mažiausias mėšlidės plotas turėtų būti apie 100 m2. Mažiausia srutų rezervuaro talpa turėtų būti 50 m3. Tačiau, jei į šį rezervuarą reikės nuvesti gamybines nuotekas, srutų rezervuaro talpa gali padidėti iki 90 m3 ir daugiau. Jei dar pridėsime kritulių nuotekas nuo mėšlidės ir aikštelės tarp tvarto ir mėšlidės, reikia didesnio srutų rezervuaro (iki 150 m3 ir daugiau).

Mėšlo sukrovimo aukštis mėšlidėje nėra reglamentuojamas. Dažniausiai jis būna sukraunamas 1,5–1,8 m aukščiu. Tačiau turint atitinkamą techniką ar įrangą, tirštas mėšlas gali būti sukraunamas 2,0–2,5 m ar dar aukščiau.

Kiekvienas ūkis yra skirtingas pagal gamybos pajėgumus, finansinę būklę ar reljefo ypatumus. Tad skaičiuojant mėšlo kaupyklos talpą konkrečiam ūkiui, pirmiausia reikia įvertinti visus veiksnius, kurie gali daryti įtaką jos dydžiui.

***

Mėšlo ir nuotekų kiekis pieno ūkyje priklauso nuo:

  • Mėšlo tvarkymo technologijos;
  • karvių produktyvumo;
  • kraiko ir jo kiekio;
  • gamybinių nuotekų kiekio;
  • kritulių nuo mėšlidės;
  • nuotekų nuo stogų.