23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/03
Žemės ūkio sektoriaus vystymosi prognozės
  • Algirdas ALEKSYNAS, ŽŪR
  • Mano ūkis

Sparčiai vystantis pasaulio ekonomikai, didėja agrarinių produktų vartojimas ir paklausa. Šie procesai ryškiausi besivystančiose šalyse, į kurias vis daugiau importuojama maisto produktų ir žaliavų. Tai daro didelę įtaką pasaulio rinkoms. Lietuvos žemdirbiams svarbu žinoti agrarinių produktų vartojimo ir prekybos tendencijas, kad jie galėtų teisingiau pasirinkti gamybos ir investicijų kryptis. Galbūt tam padės pasaulio ekspertų prognozės ir specialistų skaičiavimai.

Ekspertai prognozuoja, kad pasaulinės žemės ūkio žaliavų pasiūlos mažėjimą ir kainų augimą ateityje nulems sparčiai didėjantys Kinijos ir Indijos maisto ir žaliavų poreikiai. Kita vertus, dėl agrarinio sektoriaus žaliavų vis aktyviau varžysis maisto produktų ir bioenergijos gamintojai. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) specialistai tvirtina, kad iki 2030 metų besivystančios šalys 5 kartus padidins žemės ūkio produktų importą.

Javų pasėlių plotai pasaulyje pastaraisiais metais mažėja dėl dirvožemio erozijos  ir urbanizacijos. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje jų sumažėjo dėl valstybinės politikos, kuri numato dalį dirbamos žemės neapsėti maistui ar pašarams skirtais augalais. Jungtinėse Valstijose grūdinių augalų plotai nuo 1978 iki 2006 metų sumažėjo 10 proc. Šį praradimą kompensavo padidėjęs grūdų derlius. Iš viso pasaulyje grūdų derlius per minėtąjį laikotarpį išaugo daugiau kaip 60 proc. Besivystančiose šalyse, Juodosios jūros regione ir Šiaurės Amerikoje derliai yra mažesni negu Vakarų Europoje. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad Ukrainoje, Rusijoje ir Brazilijoje yra daug žemdirbystei tinkančių, bet kol kas nedirbamų plotų.

Naujas žemės ūkio žaliavų plėtros etapas sietinas su biotechnologijomis, augalų ir gyvulių veislių kūrimu. Ypač daug tikimasi iš genetiškai modifikuotų organizmų, jų tobulinimo ir platesnio naudojimo.

Kainos ateityje svyruos dar labiau

Daugelis ekspertų prognozuoja žemės ūkio žaliavų brangimą tarptautinėse biržose, o agrarinės ekonomikos mokslo institucijų ataskaitose rašoma, kad kainos turėtų šiek tiek mažėti. Sutariama dėl vieno – įvairiais metais smarkiai svyruos ne tik grūdų, aliejinių augalų, bet ir gyvulininkystės produkcijos kainos.

Bendras grūdų sunaudojimas per pastaruosius 7 metus viršijo jų gamybą, grūdų atsargos nuo 2000 m. sumažėjo beveik dvigubai ir yra mažiausios per pastaruosius 30 metų.

Žemės ūkyje naudojami materialiniai ištekliai pabrango, pavyzdžiui, per 1999–2006 m. gamtinės dujos pabrango 3 kartus, nafta – 4, metalai – 2 kartus. Kviečių ir kukurūzų kainos per tą patį laikotarpį padidėjo tik 30 proc., ryžių – 15, jautienos – 30, paukštienos – 15, kiaulienos – 35 proc. JAV mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų kviečių kainos pakils tik 10 proc., kukurūzų – 30, kiaulienos ir sūrių – 15 proc., o jautienos, paukštienos ir cukraus kainos net sumažės.

Brangstant energijai, labiau negu tikėtasi didės etanolio, o kartu grūdų ir cukraus paklausa. FAO ir Pasaulio banko ekspertų prognozės kuklesnės: jie mano, kad iki 2015 metų kainos padidės labai nedaug, tačiau labai sustiprės konkurencija ir padidės kainų svyravimai.

Variklis – ekonomikos augimas

Praeityje žemės ūkio produkcijos paklausos augimą lėmė didėjantis gyventojų skaičius. Šiuolaikiniame pasaulyje paklausa priklauso nuo ekonomikos augimo, stip­rėjančios jos dinamikos ir besikeičiančios struktūros. Pavyzdžiui, ekonominis pakilimas Kinijoje ir Indijoje sukėlė tikrą paklausos bumą: kylant gyvenimo gerovei, sparčiai didėja mėsos, kviečių, kukurūzų, perdirbtų žemės ūkio produktų poreikis.

Gyventojų augimo tempas šiuo metu susilpnėjo. Jungtinių Tautų duomenimis, šio šimtmečio išvakarėse gyventojų pasaulyje kasmet daugėjo tik 1,7 proc., o ateinančiame dešimtmetyje augimas sudarys tik apie 1 proc. Gyventojų augimo tempas ateityje kasmet mažės. Nepaisant minėtų tendencijų, iki 2050 m. gyventojų pasaulyje padidės 3 milijardais.

Pasaulio ekonomikos metinis augimas 1998–2007 m. sudarė 4,1 proc. Panaši augimo tendencija (4–5 proc.) prognozuojama ir ateinančiame dešimtmetyje. Didžiausi ekonomikos augimo tempai prognozuojami Azijos šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje. Ekonomikos plėtra numatoma ir buvusiose Sovietų Sąjungos, Lotynų Amerikos šalyse. Rusijos ir Ukrainos ekonomikos augimą paskatins jų narystė Pasaulio prekybos organizacijoje.

Europos Sąjungai ir Japonijai prognozuojamas pastovus ekonomikos augimas, tik, palyginti su besivystančiomis šalimis, augimo tempai bus kur kas lėtesni. Vakarų Europos šalių ekonominis išsivystymas, vienam gyventojui tenkančių pajamų lygis, gyventojų perkamoji galia yra žymiai aukštesni negu Rytų Europos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijos vartotojai maistui skiria apie 10 proc. pajamų, mažiau išsivysčiusių šalių gyventojai – 40–80 proc. pajamų.

Agrarinių produktų prekybos bumas

Žymus ekonomikos augimas pastaruoju metu yra siejamas su pasaulio prekybos liberalizavimu. Vien per 2001–2005 m. agrarinės produkcijos eksportas padidėjo daugiau kaip 50 proc., o jos gamyba – tik 11 proc. Didžiausios pasaulio žemės ūkio produkcijos eksportuotojos yra ES, JAV, Kanada, Brazilija, Kinija, Australija ir Argentina. Stambiausia ES agrarinių produktų eksportuotoja yra Vokietija (užima 4 vietą pasaulyje).

Pagal agrarinių produktų importą pasaulyje pirmauja ES, JAV, Japonija, Kinija, Kanada, Rusija ir Korėja. Nuo 1990 m. agrarinių produktų prekybos apimtys padvigubėjo ir 2005 m. pasiekė 659,5 mlrd. eurų (8 proc. bendros prekybos).

ES reformų kryptys

ES planuoja mažiau remti žemės ūkio sektorių. Mažinamos cukraus gamybos kvotos, pieno kvotos biržose pradėjo pigti. Mažėjant javų pasėliams, auga grūdų supirkimo kainos, todėl palankus metas parduoti intervenciniuose sandėliuose susikaupusias atsargas. Naujųjų ES narių – Bulgarijos ir Rumunijos – žemės ūkio produkcijos gamyba dar ne visiškai atitinka Bendrijos standartus, tačiau šios abi šalys gamina nemažą grūdų perteklių, todėl tam tikri pokyčiai vidaus rinkoje neišvengiami.

Ieškoma būdų sumažinti žemės ūkio produkcijos gamybos rėmimą, atsisakant tiesioginių išmokų bei kitų produkcijos perteklių skatinančių priemonių. Ir toliau bus remiamas ekologinis ūkininkavimas, šios produkcijos gamyba bei vartojimas.

Brangstančios iškasenos verčia racionaliau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, t. y. žemės ūkyje išaugintas žaliavas. Todėl Europoje sparčiai statomos biodyzelino, bioetanolio įmonės ir biodujų jėgainės. Aktyviai darbuojasi selekcininkai, kurdami naujas augalų veisles, labiau tinkančias energijos gamybai. Tikimasi jau artimiausiais metais didelius grūdų kiekius panaudoti bioenergijos gamybai.

Auginti javus perspektyvu

Mažesnis 2006 m. grūdų derlius Europoje paskatino kainų augimą. Grūdų paklausa visame pasaulyje yra padidėjusi, todėl išseko kviečių, rugių, miežių, kukurūzų ir kvietrugių atsargos. Oficialūs duomenys rodo, kad maistinių grūdų poreikis pasaulyje smarkiai viršija jų gamybą. Kartu auga grūdų poreikiai energijai gaminti, daugiausia etanoliui, kuris maišomas į benziną.

Pasaulyje plačiai vykdomi grūdų arba viso javų derliaus (grūdų ir šiaudų) naudojimo katilinių kurui moksliniai tyrimai. Įvertinus grūdų energetinę vertę, jie yra viena pigiausių kuro rūšių. Kol kas grūdų deginimas sukelia techninių problemų, kadangi grūdų pelenai, esant aukštai temperatūrai, susilydo sudarydami kietus, sunkiai pašalinamus gabalus.

Išankstinio grūdų pirkimo pasaulio biržose duomenų analizė leidžia teigti, kad jų kainos ateinančiais ūkiniais metais didės.

Europos Komisija rengiasi nuo 2007–2008 prekybos metų nebepirkti į intervencinius sandėlius kukurūzų, kurių daugiausia gamina Vengrija ir naujai įstojusios Rumunija ir Bulgarija. Tai gali turėti neigiamos įtakos ir mūsų grūdų kainoms, kadangi į rinką pateks daugiau pigių kukurūzų.

Nepalankūs 2006 m. vasaros orai beveik visiškai sužlugdė salyklinių miežių auginimą. Dėl ilgalaikės sausros jų grūduose susikaupė per daug baltymų ir per mažai krakmolo (ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje). 2007 m. derliaus salyklinių miežių poreikis padidės, kartu gali didėti ir supirkimo kainos. Taigi šiemet grūdų pertekliaus Europoje nebus, jie brangs.

Rapsų poreikis nuolat auga

ES šalyse 2006 m. užauginta 15,6 mln. t rapsų sėklų, t. y. 122 tūkst. t daugiau negu 2005 m. Daugiausia rapsų ES išaugina Vokietija – 5,3 mln. t, Prancūzija – 4,1, Anglija – 2 ir Lenkija – 1,6 mln. t.

Lietuvoje 2006 m. prikulta 120 tūkst. t rapsų, arba 73 proc. mažiau negu 2005 m.

Latvijoje rapsų derlius 2006 m. buvo 70 tūkst. t, arba 84 proc. mažesnis negu 2005 m., Estijoje atitinkamai – 55 tūkst. t, arba 42 proc. mažesnis negu 2005 m. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rapsų derlius 2006 m. sumažėjo dėl nepalankių žiemojimo sąlygų.

Šalia didėjančių maistinio aliejaus poreikių sparčiai besivystanti biodegalų pramonė ir ateityje reikalaus vis daugiau rapsų sėklų. Aliejaus panaudojimas biodegalų gamybai pasaulyje padidėjo nuo 18,6 mln. t 2005 m. iki 21,3 mln. t 2006 m., augimas sudarė 15 proc.

Lietuvoje sparčiai plinta biodyzelino gamyba iš rapsų aliejaus. Be jau seniai veikiančios biodyzelino bendrovės „Rapsoila” gamyklos Mažeikių rajone, pernai pradėjo veikti UAB „Pasvalio agrochemija”, „ARVI“ firmos gamykla ir kitos smulkesnės įmonės. Šias metais numatyta atidaryti UAB „Mestila” biodyzelino gamyklą Klaipėdoje, kuri per metus perdirbs daugiau kaip 300 tūkst. t rapsų sėklų. Tuo tarpu iki šiol didžiausias 2005 metų rapsų sėklų derlius Lietuvoje nesiekė 250 tūkst. t. Pagal jau veikiančių ir realiai būsimų įmonių pajėgumus Lietuvoje šiais metais bus perdirbama beveik 0,5 mln. t rapsų. Todėl jų derlių reikėtų padvigubinti.