23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/03
Ūkininkų veiklos rezultatai
  • Dr. Arvydas KUODYS, LAEI
  • Mano ūkis

Vasario mėnesį supažindinome su kai kuriais mūsų šalies prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatais, tarp jų ūkių struktūros, skolų, bendrosios produkcijos gamybos pokyčiais. Šiame straipsnyje – kiti Lietuvos ūkių struktūros tyrimo, atlikto 2005 m., rezultatai.

Ūkininkų ūkiuose 2005 m. 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) vidutiniškai gauta 1 272 Lt pajamų, arba 19 proc. daugiau negu 2004 metais. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose šis rodiklis ketvirtadaliu mažesnis, o palankių – 17 proc. didesnis už vidutinį.

Ūkių pajamos 1 ha ŽŪN, palyginti su 2004 m., nedidėjo tik daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose, o iš regionų – Alytaus apskrityje. Pajamos labiausiai augo mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei, o mažiausiai – mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiuose.

Iš augalininkystės produkcijos realizavimo gautos pajamos vyravo Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių apskričių ūkių pajamų struktūroje. Daržininkystės, sodininkystės ūkiuose jos sudarė 97 proc., o pienininkystės – 1 proc. pajamų. Pastarieji ūkiai 84 proc. pajamų, kaip ir 2004 m., gavo pardavę pieną ir 14 proc. – pardavę galvijieną.

Gamybos išlaidos

Gamybos išlaidos 1 ha ŽŪN 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 23 proc. Pastoviosios išlaidos išaugo net 30 proc., o kintamosios – 18 proc. Beveik visų ūkių, išskyrus smulkius (mažesnius kaip 10 ha, kurių ekonominis dydis neviršija 2 europinio dydžio vienetų (EDV), daržininkystės, sodininkystės ir Vilniaus apskrities ūkius, kintamosios išlaidos buvo didesnės už pastoviąsias. Daugiausia lėšų 1 ha ŽŪN, kaip ir 2004 m., išleista daržininkystės, sodininkystės ir mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės, o mažiausiai – javų, rapsų ūkiuose.

Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių ūkių išlaidos 1 ha ŽŪN beveik 15 proc. buvo mažesnės, o palankiose vietovėse – 10 proc. didesnės už vidutines. Smulkių ūkių išlaidos viršijo vidutinį šalies lygį net 2,8 karto.

Išlaidų struktūra 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, keitėsi labai nežymiai (didėjo ar mažėjo 1–2 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, didžiausia išlaidų dalis teko pašarams (nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių išlaidų struktūroje jie sudarė 32 proc., palankių vietovių ūkiuose – 20 proc.) ir nusidėvėjimui (abiejose ūkių grupėse beveik atitiko vidurkį).

2005 m.1 ha ŽŪN vidutiniškai sunaudota degalų už 147 Lt, arba penktadaliu daugiau negu 2004 m. Analizuodami šį rodiklį pagal apskritis matome, kad jis kito nuo 129 iki 164 Lt. Tarp įvairių ūkininkavimo tipo ūkių svyravimas dar mažesnis (137–158 Lt), išskyrus, kaip ir 2004 m., daržininkystės, sodininkystės (175 Lt) ir mišrius augalininkystės-kiaulininkystės ūkius (171 Lt).

Mineralinių trąšų išlaidos 1 ha ŽŪN 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, vidutiniškai padidėjo 42 proc. ir sudarė 175 Lt. Kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai trąšų sunaudota mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (46 Lt), ir pienininkystės (48 Lt) bei Utenos (60 Lt), Vilniaus (76 Lt), Telšių (90 Lt) apskrities ūkiuose. Daugiausia trąšoms išleido augalininkystę plėtojančių apskričių (Marijampolės, Kauno, Šiaulių) ūkiai.

Bendrasis pelnas

Nors ūkio vidutinis bendrasis pelnas 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, buvo 12 proc. didesnis (sudarė 20,9 tūkst. Lt), jo dalis, tenkanti 1 ha ŽŪN, sumažėjo 13 proc. ir buvo 384 Lt. Geresnių rodiklių negu vidutiniai pasiekė mažesni kaip 50 ha ūkiai, daržininkystės, sodininkystės, pienininkystės, mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei, mišrūs augalininkystės-žolėdžių gyvulių, mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių ūkiai. Prasčiausi rezultatai – javų, rapsų, smulkiuose ir Vilniaus apskrities ūkiuose. Šis rodiklis nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių ūkių buvo 13 proc. žemesnis už vidutinį. Geresnių rodiklių 2005 m., palyginti su 2004 m., pasiekė pienininkystės, mišrūs augalininkystės-žolėdžių gyvulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių ūkiai.

Skaičiuojant ūkių veiklos rodiklius 1 EDV (tai leidžia geriau įvertinti ūkio galimybes, nes apimama ne tik žemė, bet ir gyvuliai), gauti kiti rezultatai. Šiuo atveju geriausi rezultatai pasiekti pienininkystės (bendrasis pelnas 1 EDV 2,5 karto didesnis už šalies vidurkį), mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių (1,7 karto didesnis), nepalankių ūkininkauti vietovių (7 proc. didesnis) bei Telšių (1,7 karto didesnis), Utenos ir Marijampolės (1,4 karto didesnis) apskričių ūkiuose.

Valstybės parama šalies ūkininkams kasmet didėja. 2005 m., palyginti su 2004 m., ji buvo beveik penktadaliu didesnė. Investicinė parama didėja sparčiau negu gamybos subsidijos.

Gamybos subsidijos

Ūkininko ūkis 2005 m. vidutiniškai gavo 23,5 tūkst. Lt gamybos subsidijų, 58 proc. jų sudarė tiesioginės išmokos už pasėlius, 18 proc. – kompensacijos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, 13 proc. – parama gyvulininkystei, 8 proc. – parama ekologinei žemdirbystei.

Ūkio gamybos subsidijų struktūra 2005 m., %

Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose gamybos subsidijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, 1,7 karto didesnės negu palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose. Pienininkystės, mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir daržininkystės, sodininkystės ūkiai jų gavo 7–15 proc. daugiau, o kitų ūkininkavimo tipų ūkiai – mažiau negu vidutiniškai šalyje. Gamybos subsidijų 1 ha ŽŪN diferenciacija pagal apskritis, palyginti su 2004 m., šiek tiek sumažėjo ir siekė 2,2 karto.

Ūkiai kasmet gauna vis didesnę paramą investicijoms. 2004 m., palyginti su 2003-aisiais, ši parama vidutiniškai padidėjo 1,9 karto, o 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, – 2,4 karto, (paramos investicijoms dalis išaugo nuo 16 iki 24 proc. bendros paramos). Didžiausią investicinę paramą gavo Kauno ir Marijampolės apskričių (kaip ir 2004 m.) bei javų, rapsų, mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės ir pienininkystės ūkiai.

Ūkiams, įsikūrusiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse, investicinė parama, tenkanti 1 ha ŽŪN, buvo tik 14 Lt mažesnė negu palankių ūkininkauti vietovių ūkiams. Tačiau apskričių lygmens skirtumai siekė 2,9 karto, bet buvo daug mažesni negu 2004 m.

Valstybės paramos dalis bendrajame pelne (su subsidijomis) 2005 m. siekė beveik 60 proc. (2004 m. – 51 proc.). Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusiuose ūkiuose ji siekė 67 proc. (6,5 proc. daugiau negu 2004 m.), o palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose – 53 proc. (12 proc. daugiau negu 2004 m.). Didžiausias paramos lyginamasis svoris buvo javų specializacijos ir Vilniaus apskrities, o mažiausias – daržininkystės, sodininkystės ir Telšių apskrities ūkiuose. Bendrasis pelnas (su subsidijomis), tenkantis 1 ha ŽŪN, mažėjo didėjant ūkio plotui, nes prastėjo santykiniai ūkininkavimo rezultatai. Pagal šį rodiklį geresnių rezultatų negu vidutiniai pasiekė Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių, daržininkystės, sodininkystės ir vyraujančios gyvulininkystės ūkiai.

Lėšos investicijoms

Ūkiai kasmet vis daugiau lėšų skiria investicijoms. 2005 m. investicijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, palyginti su 2004-aisiais, vidutiniškai buvo 2 kartus didesnės ir sudarė 663 Lt. Investicijų didėjimo tempai nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose yra didesni, todėl skirtumas tarp jų investicijų dydžių nuolat mažėja ir tesiekia pusantro karto. Kitaip negu 2004 m., beveik nebuvo ūkių, išskyrus grupes iki 20 ha, kur būtų neigiamos grynosios investicijos arba investicijų suma būtų mažesnė už nusidėvėjimo sumą. Daugiausia grynųjų investicijų, kaip ir 2004 m., buvo Marijampolės ir Kauno apskričių ūkiuose.

Investicijos, tenkančios 1 tūkst. Lt nuosavo žemės ūkio turto, vidutiniškai padidėjo nuo 85 Lt (2004 m.) iki 156 Lt (2005 m.). Šis rodiklis beveik nuosekliai didėjo, didėjant ūkio plotui ir jo ekonominiam dydžiui. Didžiausias jis buvo javų specializacijos, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio, mažiausias – mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei, ir Telšių apskrities ūkiuose. Ūkiuose, įsikūrusiuose nepalankiose ir palankiose ūkininkauti vietovėse, šis rodiklis nedaug skyrėsi: pirmuosiuose buvo 14 proc. mažesnis, o likusiuose – 8 proc. didesnis negu vidutinis.

Investicijų struktūroje didžiausią lyginamąjį svorį, kaip ir 2004 m., sudarė lėšos, skirtos traktoriams (30 proc.) ir įrengimams (26 proc.) įsigyti. Beveik visoms investicijų rūšims, išskyrus traktorius ir gamybinius pastatus, daugiausia lėšų skirta Marijampolės apskrities ūkiuose.

Ūkių darbuotojai

Viename ūkyje 2005 m. vidutiniškai buvo užimta 2,05 sąlyginio darbuotojo, išdirbta 4 176 valandos. Ūkio nariams teko 85 proc. šio laiko. Daugiausia sąlyginių darbuotojų buvo užimta stambiausiuose pagal ekonominį dydį (>40 EDV) ir pagal plotą (>150 ha) bei daržininkystės, sodininkystės ūkiuose. Juose samdomi darbininkai dirbo 43–73 proc. ūkyje dirbto laiko. Apskrityse sąlyginių darbuotojų skirtumai nedideli (1,88–2,07).

Be žemės ūkio veiklos, kai kuriuose ūkiuose užsiimama ir kita veikla, tačiau jai skiriama nedaug darbo laiko. Didžiausios šios rūšies darbo sąnaudos (3 proc.) buvo Alytaus apskrities ūkiuose.