Vaisiaus dangalų (placentos, nuovalų) susilaikymas – tai baigiamosios gimdymo stadijos patologija. Būdingiausias šio sutrikimo požymis – neatsiskiriantys nuo gimdos sienelės vaisiaus apvalkalai.

Šia liga dažniausiai serga karvės, rečiau kumelės ir labai retai kiaulės, kalės. Karvėms liga pasitaiko dažniau dėl savitos vaisiaus dangalų jungties su placenta. Ligai nebūdingas sezoniškumas. Paprastai ligos protrūkis siejamas su mitybinės grandies sutrikimu.

Pagrindinė nuovalų susilaikymo priežastis – sutrikusi gimdos susitraukimo funkcija (hipotonija) ar visiškai nesusitraukiantys gimdos raumenys (atonija). Nuovalos gali susilaikyti dėl suaugusių gimdos ir vaisiaus placentos dalių. Gimdos atonija ir hipotonija atsiranda dėl netinkamos vaikingų patelių priežiūros. Hipotonija gali išsivystyti, esant vienavedžių daugiavaisiškumui, sutrikus vaisiaus vystymuisi. Paprastai vaisiaus išsigimimai ir atvedimo fiziologijos sutrikimai lydimi nuovalų susilaikymo. Nuovalos nespėja atsiskirti, jei per greitai užsidaro gimdos kaklelis ar dėl gimdos raumenų spazmų. Pastebėta, kad nuovalos dažniau susilaiko, kai karšta, trumpesnė vaikingumo trukmė.

Karvėms ši patologija priskiriama prie vadinamųjų ligų po veršiavimosi komplekso. Dėl iškreiptos fiziologijos (hipergalaktijos) karvės itin linkusios sirgti medžiagų apykaitos ligomis. Manoma, kad pagrindinė priežastis, dėl ko karvėms susilaiko nuovalos – kalcio apykaitos sutrikimas. Raumenų jaudrumui, tonusui palaikyti šis makroelementas ypač svarbus. Makroelementų apykaitos sutrikimai glaudžiai siejasi su angliavandenių-baltymų-riebalų apykaitos sukelta liga ketoze.

Ligos eiga priklauso nuo to, kokio stiprumo sąrėmiai atvedus prieauglį. Nuovalos susilaiko tada, kai sąrėmiai tampa nepakankamai intensyvūs, kad atsiskirtų ir išstumtų nuovalas per sveikatai nepavojingą laiką. Dėl dirginimo gimda reaguoja uždegimine reakcija. Paburksta gimdos gleivinė, ir choriono gaureliai užspaudžiami jos kriptose. Gimdos kaklelis negali atlikti infekcijos barjero funkcijos, ir uždegimą komplikuoja infekcija. Pablogėja bendra gyvulio savijauta. Dėl fermentų ir mikroorganizmų veiklos ima irti užsilaikę audiniai – prasideda toksikozė.

Vasarą karvėms, kumelėms nuovalos pradeda irti po 12–18, žiemą – po 24–48 valandų. Vystosi hipoglikemija, acidozė. Po 3–4 parų prasideda gimdos, makšties gleivinės nekrozė, po 4–5 parų iš gimdos pradeda išsiskirti katarinis-pūlinis eksudatas su fibrino priemaišomis.

Dažniausiai karvėms pasitaiko nevisiškas nuovalų susilaikymas. Iš išorinių gimdymo takų nutįsta dalis amniono ir alantojo (vaisiaus dangalų). Gyvulys stovi šlapinimosi pozoje, stanginasi, aiškiai matyti diskomforto požymiai. Vėliau nuovalos suglemba, įgauna blyškią melsvai rudą spalvą ir nemalonų kvapą.

Dėl apsinuodijimo ir diskomforto sumažėja apetitas, susilpnėja didžiojo prieskrandžio veikla, gali prasidėti viduriavimas. Bendra kūno temperatūra pakyla 0,5–1o C. Dėl susilaikiusių nuovalų karvės gali susirgti vaginitu, endometritu, pogimdymine infekcija, mastitu. Dėl stiprių stangų gali iškristi gimda. Jeigu laiku nesuteikiama veterinarinė pagalba, išsivysto septicemija (sunki sepsio forma) ir po kelių dienų gyvulys krenta.

Nuovalų susilaikymas kumelėms – sudėtingesnė komplikacija po apsikumeliavimo negu karvėms po apsiveršiavimo. Jau pirmąją ligos parą kumelė netenka apetito, kūno temperatūra pakyla 1,5–2,5o C. Išskyros iš gimdymo takų tampa tamsios, įgauna puvimo kvapą. Kumelė stip­riai stanginasi, todėl gali iškristi gimda. Nesuteikus veterinarinės pagalbos, atsiranda diegliai, išsivysto septicemija ir po kelių dienų gyvulys krenta.

Nuovalos avims ir ožkoms susilaiko ypač retai. Šių gyvulių ligos eiga tokia pat kaip ir karvių. Ožkoms nuovalų užsilaikymas dažnai komplikuojasi sepsiu.

Kiaulės, susilaikius nuovaloms, tampa neramios, nežymiai stanginasi. Liga pavojinga visai vadai, nes paprastai vystosi metrito-mastito-agalaktijos sindromas. Kiau­lės dėl gimdos uždegimo gali likti nevaisingos.

Katėms ir kalėms bendri organizmo reakcijos požymiai atsiranda tik antrą parą gimus jaunikliams. Susidaro palankios sąlygos sepsiui. Tokiu atveju liga gali baigtis mirtimi.

Karvėms, kumelėms, avims ir ožkoms nuovalų susilaikymą diagnozuoti nėra sunku, nes išoriniai požymiai ryškūs – placentos dalys matyti gimdymo takų išorėje. Daugiavaisiams gyvūnams gimdoje gali susilaikyti atskirų vaisių nuovalos, todėl būtina žinoti, kiek jauniklių gimė ir kiek nuovalų išsiskyrė. Jei nustatoma gimdos atonija, tikslinga patikrinti gimdos turinį echoskeneriu.

Gydymas ir profilaktika

Susilaikius nuovaloms, galima taikyti konservatyvųjį arba chirurginį nuovalų pašalinimo būdą. Gydant konservatyviai, naudojamos priemonės, didinančias gimdos susitraukimo funkciją ir bendrą organizmo tonusą. Veterinarijos gydytojai dažnai taiko antimikrobinę terapiją, tačiau dėl pradėtų anksti vartoti antibiotikų slopinamas vietinis imunitetas.

Karvėms pakankamai efektyvi medikamentinė nuovalų susilaikymo prevencinė priemonė – oksitocino terapija. Ji veiksmingiausia, jei taikoma 2–3 valandas, gimus prieaugliui. Jei nuovalos vis dėlto neatsiskiria, tikslinga terapiją kartoti ne vėliau kaip po 6 valandų. Paprastai, jei praėjus 5–6 valandoms nuovalos neatsiskyrė, iš lytinių takų išsikišusias placentos dalis reikėtų amputuoti.

Sergantiems gyvuliams būtina į raumenis leisti gimdą tonizuojančių preparatų, pavyzdžiui, ergotin, uterotonic. Jei gimus prieaugliui praėjo ilgesnis laiko tarpas ar nustatyta, kad gimdos kaklelis visiškai užsidaręs, injekcijoms tiktų parispulsin. Šis preparatas turi estrogenų, kurie atpalaiduoja gimdos kaklelį. Tiesiai į gimdą geriausia leisti preparatų, kurių sudėtyje yra ir antimikrobinių medžiagų, ir proteolitinių fermentų (pavyzdžiui, dilatation–bougies with tenazym®“, large animal-suspension veyx® with enzymes N, masti veyxym®, nekro veyxym®, pana veyxal®, tenazym®, veyxym®-M). Proteolitiniai fermentai ne tik atpalaiduoja vaisiaus dangalus nuo gimdos sienos, bet ir skatina ląstelinį imunitetą.

Reikėtų atsiminti, kad apsiveršiavusios karvės ypač jautrios ligoms. Jei nepažeista organizmo homeostazė (organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas), nepraėjus mėnesiui po veršiavimosi gimdoje mikroorganizmų nebelieka. Antimikrobiniai medikamentai, išnaikindami natūralią gimdos mikroflorą (autochtomus), dažnai atveria kelią kitiems žalingiems mikroorganizmams. Taigi pagrindinis nuovalų užsilaikymo gydymo akcentas – stiprinti organizmo atsparumą ir stimuliuoti gimdos judesius.

Paprastai patelės stengiasi sunaikinti atvedimo pėdsakus ir dažnai nuovalas suėda. Šis instinktas išlikęs ir tarp naminių gyvulių. Tinkamai prižiūrėta karvė, suėdusi kad ir visas nuovalas, nesuserga. Priešingai – nuovalose esantys hormonai estrogenai, prostaglandinai natūraliai tonizuoja gimdą. Apsiveršiavusiai karvei daugelis augintojų patys duoda suėsti dalį nuovalų. Jei tik įmanoma, vertėtų surinkti vaisiaus vandenis ir, atskiedus tokiu pat kiekiu šilto, lengvai pasūdyto vandens, sugirdyti karvei.

Chirurginį gydymą patartina taikyti tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės nepadeda, nes jis dažnai baigiasi komplikacijomis, o pirmaveršėms apskritai nerekomenduojamas.

Kumelėms užsilaikiusias nuovalas reikia atskirti ne vėliau kaip per 2 valandas po kumeliuko atvedimo, todėl konservatyvios gydymo priemonės tokiu atveju beveik netaikomos. Kartais kumelėms nuovalos atsiskiria, jas pasukus ir patempus. Chirurginiu būdu atskirti nuovalas įmanoma įkišus ranką tarp gimdos sienelės ir choriono (vaisiaus išorinio dangalo). Po operacijos reikėtų taikyti sisteminę antibiotikų terapiją ir antimikrobinių medžiagų suleisti į gimdą.

Avims ožkoms, kaip ir karvėms, susirgimo pradžioje naudojami gimdą tonizuojantys preparatai. Po 4–5 valandų išsikišusią placentos dalį reikėtų pasukti ir patraukti. Reikia atsiminti, kad ožkoms greičiau negu karvėms vystosi toksikozė.

Kiaulėms, kalėms ir katėms, susilaikius nuovaloms, pagalba suteikiama praėjus 2–3 valandoms po atvedimo. Gydymo principai tokie patys: stimuliuojami gimdos judesiai, taikoma sisteminė antibiotikų terapija.

Nuovalų susilaikymo profilaktika itin aktuali karvių augintojams. Normalu, kad nuovalos susilaiko 1–2 proc. karvių. Jei ši liga pasitaiko dažniau, o ypač jei komplikuojasi gimdos iškritimu, vadinasi bandoje yra išplitusi hipokalcemija. Dažniausiai pasitaikanti hipokalcemijos priežastis yra netinkamas šėrimas užtrūkinimo laikotarpiu. Užtrūkusios karvės kalciu apsirūpina iš savo organizmo rezervų. Jei tuo laikotarpiu karvei su pašaru duosime tiek kalcio, kiek duodame šviežiapienei, susargdinsime ją hipokalcemija.

Paplitusi nuomonė, kad užtrūkinta karvė nereikli pašarams. Jei 2–3 savaites prieš veršiavimąsi karvei trūksta energetinių medžiagų, baltymų, po veršiavimosi ji neabejotinai susirgs ketoze, kuri yra daugumos ligų po atvedimo, tarp jų ir nuovalų susilaikymo, pradžia.

Paplitusi nuomonė, kad nuovalos susilaiko rečiau, jei karvės racione pakanka seleno. Iš tiesų, rekomenduojama užtrūkintai karvei per parą duoti 3–12 µg seleno. Jo veikimas susietas su fermentais, dalyvaujančiais medžiagų apykaitoje. Tam tikras jo kiekis veikia kaip antioksidantas, bet didesnė kaip 15 µg per parą seleno dozė karvę gali apnuodyti. Užtrūkinimo laikotarpiu nereikėtų piktnaudžiauti ir vitaminais. Yra duomenų, kad į poodį suleistas vitaminų tetravit flakonas užtrūkintai karvei yra mirtina dozė. Gali būti teisūs ir tie mokslininkai, kurie yra tos nuomonės, kad dirbtini, riebaluose tirpstantys vitaminai slopina ląstelių kalcio jonų vadinamosios „pompos“ veiklą. Profilaktikos tikslais apsiveršiavusioms karvėms reikėtų į poodį ar į raumenis leisti B grupės vitaminų.

• Energijos trūkumas, ketozinė būklė, kalcio apykaitos sutrikimas – pagrindinės karvių nuovalų susilaikymo priežastys.
• Karvėms, avims ir ožkoms placenta paprastai atsiskiria per 2–6, kiaulėms, katėms, kalėms ir triušėms – per 3 valandas, kumelėms per 30–35 minutes.
• Nuovalų susilaikymo profilaktikos esmė – užtikrinti optimalią makroelementų ir energetinių medžiagų apykaitą.