Kokios azoto trąšų normos yra optimalios? Kaip dozuoti išberiamas trąšas? Ar racionalu rapsus tręšti tris kartus? Į visus šiuos klausimus ieškota atsakymų trejus metus, vykdant tyrimus Vokietijoje ir ieškant būdų intensyvinti hibridinių rapsų auginimą.

Viename iš bandymų variantų įprasta azoto norma buvo padidinta 50 kgN/ha. Padidinus azoto normą 50 kgN/ha, buvo išauginti didžiausi rapsų sėklų derliai, tačiau derliaus priedas nepadengė padidėjusių išlaidų trąšoms. Nuspręsta hibridiniams rapsams azoto normą padidinti 20 kgN/ha – tikėtasi ekonomiškai išnaudoti rapsų derliaus potencialą. Todėl Šlezvigo-Holšteino žemėje buvo nustatyta, kad žieminiams rapsams pavasarį reikia skirti 240 kgN/ha, atimant prieinamo augalams azoto kiekį, buvusį dirvoje vegetacijos pradžioje. Organinėmis trąšomis netręštuose laukuose azoto kiekis paprastai būna nuo 10 iki 30 kg/ha. Be to, būtina atsižvelgti į pasėlių būklę, augalų vešlumą. Gerose dirvose, siekiant 4,5–5,0 t/ha rapsų sėklų derliaus, reali tręšimo norma buvo rekomenduojama 180–220 kgN/ha.

Ar optimalios iki šiol naudotos azoto normos?

Bandymuose azoto trąšų norma 2001 metais buvo 200 kgN/ha, 2002-aisiais – 230 kgN/ha. Šis kiekis buvo 20–30 kgN/ha didinamas arba mažinamas, priklausomai nuo pavasarį dirvoje buvusio augalams prieinamo azoto kiekio ir rapsų pasėlio būklės.

2001 metais rapsai vešliau išsivystė rudenį, todėl tais metais pasėliams užteko mažesnės azoto trąšų normos. Veislės Maja rapsai didesnį derliaus priedą išaugino panaudojus augimo reguliatorius ir fungicidus. Ligoms atsparios veislės Talent rapsai teigiamai reagavo į augimo reguliatorių panaudojimą. 2002 metais, panaudojus didesnes azoto normas, rapsų sėklų derlius beveik nepadidėjo.

Bandymų rezultatai patvirtino žieminių rapsų tręšimo strategiją: hibridiniams rapsams reikia trąšų normą 20 kg/ha padidinti, jeigu jų derliaus lygis yra aukštesnis. Atsižvelgiant į augalams prieinamo azoto kiekį dirvoje arba ilgametį organinių trąšų naudojimą, azoto normą galima reguliuoti pagal atskirų metų susidariusias sąlygas kiekviename lauke.

Ar verta trąšas išberti per tris kartus?

Esant didelėms azoto trąšų normoms, kyla klausimas, ar ne geriau skirtą normą padalinti ir išberti per tris kartus. Bet ar tikrai apsimoka važiuoti per pasėlį tiek daug kartų?

Bandymuose azoto trąšos padalintos į dvi dalis. Pirmoji dalis buvo išberta įprastu laiku – augalų vegetacijai prasidėjus. Antroji dalis buvo išberta prieš rapsų žydėjimą, kada dar galima važiuoti per pasėlį. Dar viename bandymų variante rapsai tręšti tris kartus – paaiškėjo, kad trečiasis tręšimas nedavė jokio derliaus priedo, palyginti su klasikiniu tręšimu.

Tręšiant pirmąjį kartą, azoto visuomet skiriama daugiau negu antrąjį. Tai patvirtina ankstesnių bandymų rezultatai. Pagrindinė bandymų išvada yra: skirtas trąšas pakanka padalyti į dvi dalis. Pirmąjį kartą, priklausomai nuo pavasario sąlygų, reikia tręšti kuo anksčiau.

Ar reikia papildomai tręšti žydėjimo metu?

Žydinčius rapsus purškiant nuo sklerotinio puvinio, susidaro paskutinė galimybė dar kartą rapsus pamaitinti azotu. 1999–2001 metais buvo atlikti bandymai, kurių tikslas buvo įsitikinti, ar, esant aukštam tręšimo lygiui, rapsai reaguoja į papildomą tręšimą (20 kgN/ha) žydėjimo metu. Šiuo atveju azoto kiekis tręšiant pavasarį nebuvo sumažintas, tai papildoma trąšų norma prie pagrindinės. Kaip parodė rezultatai, rapsų sėklų derliaus priedas sudarė 0,14 t/ha.

Suprantama, kad dėl vėlyvo tręšimo riebalų kiekis sumažėjo beveik 0,5 procentinio vieneto. Baltymų kiekis atitinkamai buvo didesnis. Papildomas tręšimas azotu masinio rapsų žydėjimo metu daugelyje Vokietijos ūkių yra įprasta agrotechnikos priemonė.

Ar pakaktų sumažintos azoto normos?

Kitoje bandymų serijoje azoto norma pavasarį buvo apribota 160 kg/ha. Šį variantą nuspręsta išbandyti todėl, kad Danijoje įstatymu patvirtinta maksimali azoto norma yra būtent tokia – 160 kg/ha.

Bandymų laukuose, kur buvo tręšiama tik 160 kgN/ha, 2005 metais rapsų sėklų derlius buvo 4 proc., arba 0,2 t/ha mažesnis negu kontroliniuose laukuose, kur buvo naudojama 200–220 kgN/ha. Taip pat derlius sumažėjo dėl mažesnės azoto normos ir 2004 metais. Tik 2006-aisiais derlius mažėjo nežymiai. Kadangi pirmųjų dvejų metų bandymų duomenys patvirtino iki šiol naudojamą tręšimo strategiją, paskutiniųjų 2006 metų gauti rezultatai parodė, kad kai kada galima naudoti ir mažesnes azoto normas.

Bet kuriuo atveju žieminius rapsus tręšti azotu pavasarį reikia kuo anksčiau. Tačiau, nustatant tręšimo terminus, būtina atsižvelgti į susiklosčiusias sąlygas, o jos kiekvieną pavasarį būna skirtingos. 2006 metų pavasaris užsitęsė ir buvo palyginti šaltas. Neatsižvelgdami į tai, kad augalai vystėsi šiek tiek pavėluotai, kai kurie augintojai rapsus patręšė per anksti, kai jie dar nesugebėjo visiškai pasisavinti išbertų azoto trąšų. Atsižvelgiant į oro sąlygas ir pasėlių būklę, azoto trąšų normą galima buvo mažinti apie 20 kgN/ha.

Ar kalcio amonio salietra saugo nuo rapsų vytulio?

Bandymų laukuose, kur antrojo rapsų tręšimo metu pavasarį buvo išberta 90 kgN/ha kalcio amonio salietros, kaip šalutinis šių trąšų poveikis buvo pastebėtas augalų atsparumas rapsų vytuliui. Nustatyta, kad rapsai gerai toleruoja net ir dideles šių trąšų normas. Tačiau kalcio amonio salietra yra brangesnė, palyginti su amonio salietra ir ypač skystosiomis KAS trąšomis, todėl ekonominio efekto nebuvo pasiekta. Apsaugai nuo minėtos ir kitų ligų efektyviau naudoti fungicidus.

Kaip veikia stabilizuotos azoto trąšos?

Vykdytuose bandymuose buvo tyrinėjamos įvairios azoto trąšos, tarp jų ir stabilizuotos Entec-26. Stabilizuotos azoto trąšos veikia ilgiau ir mažiau išsiplauna iš dirvos, palyginti su įprastinėmis mineralinėmis trąšomis.

Visa šių trąšų norma (200–220 kgN/ha) buvo išbarstoma anksti pavasarį, neskirstant dalimis. Stabilizuotomis trąšomis tręštuose variantuose rapsų sėklų derlius buvo išaugintas toks pat, kaip ir tręštuose įprastomis trąšomis, tačiau išberiant ar išlaistant jas per kelis kartus.

Siekiant labai didelio rapsų sėklų derliaus, stabilizuotos azoto trąšos tinka mažiau negu įprastos. Nors visą jų normą galima išberti vieno važiavimo metu, tačiau didesnė jų kaina ir kai kurie techniniai sunkumai tolygiai paskirstant didelį trąšų kiekį, sumažina jų ekonominę naudą. Naudojant vienkartinę didelę trąšų normą, reikėtų jas bent šiek tiek įterpti į dirvą. Norint tai padaryti, rapsus reikia sėti plačiais tarpueiliais ir išbertas trąšas įterpti tarpueilių purentuvais. Jei naudojamos skystos stabilizuotos trąšos, jas galima įterpti specialia mašina.

Kada augimo reguliatoriai padidina rapsų derlių?

Priklausomai nuo skirtų azoto trąšų kiekio, reikia naudoti atitinkamas augimo reguliatorių dozes. Bandymų rezultatai parodė, kad daugeliu atvejų panaudoti augimo reguliatoriai nedavė rapsų sėklų derliaus priedų arba jie buvo labai maži. Kai pasėlis yra optimalaus tankumo, o auginamos rapsų veislės atsparios fomozei, pasėliai neišgula, o jei šiek tiek ir pagula, sėklų derliui tai regimos žalos nepadaro.

Didesni derliaus priedai buvo gauti tik tuose laukuose, kur augalai buvo linkę labiau išgulti, dažniausiai tankesniuose ir ligų apniktuose pasėliuose. Tokiais atvejais augimo reguliatoriai padidino augalų atsparumą išgulimui, todėl patirti mažesni rapsų sėklų derliaus nuostoliai, ypač kūlimo metu.

Ar efektyvu tręšti mikroelementais per lapus?

Rapsų derliui išauginti mikroelementų – boro, mangano ir molibdeno – reikia daugiau negu kitiems augalams. Daugelyje Vokietijos ūkių rapsų tręšimas mikroelementinių trąšų tirpalais yra įprastas dalykas. Tačiau rapsų sėklų derliaus priedai, panaudojus skystąsias mikroelementines trąšas per lapus, gaunami ne visuomet. Paprastai mikroelementų įtaka derliui priklauso nuo konkrečių tų metų oro sąlygų. Be to, mikroelementai didesnį efektą duoda lengvesnėse dirvose, kurios yra mažiau aprūpintos maisto medžiagomis, tarp jų ir mikroelementais. Gerai įtręštose, humusingose dirvose tręšimas mikroelementais per lapus laukiamo efekto dažniausiai neduoda.

Labai svarbu laiku panaudoti skystąsias trąšas per lapus – tuomet, kada jų augalams labiausiai reikia. Pavyzdžiui, boro ir mangano rapsai daugiausia sunaudoja nuo pumpurų pasirodymo iki žydėjimo pradžios. Norint augalus pamaitinti per lapus, trąšas reikia purkšti kelis kartus.

Atliktų bandymų išvados

• Žieminius rapsus pavasarį azoto trąšomis reikia tręšti kuo anksčiau, kai tik prasideda jų vegetacija, tačiau būtina derinti tręšimo terminus, atsižvelgiant į skirtingas kiekvieno pavasario oro sąlygas.
• Skirtą azoto normą geriausia išberti per du kartus.
• Masinio žydėjimo metu, apdorojant pasėlį fungicidais, verta papildomai pridėti 20 kgN/ha azoto trąšų.
• Azoto trąšų forma (biriosios ar skystosios) neturi lemiamos reikšmės derliui. Pigesnės yra skystosios trąšos.

Pagal užsienio spaudą parengė

dr. Algirdas ALEKSYNAS