Pastaruoju metu Lietuvos dirvožemių humusingumas sparčiai mažėja. Tokius procesus lemia pasėlių struktūros pokyčiai – mažėja gyvulių, rūgštėja dirvožemiai. Susiaurėjus ūkių specializacijai, plinta siauros javų sėjomainos, pamažu išnyksta žaliosios trąšos ir daugiametės žolės. Nepelnytai pamirštami ir įvairūs ankštinių varpinių mišiniai sėklai bei žaliajai trąšai. Tyrimais nustatyta, kad mišiniams žaliajai trąšai vienu iš komponentų verta rinktis ankštinius augalus.

Natūraliose ekosistemose dirvožemio organinės medžiagos nuolat papildomos augančių augalų liekanomis, taip formuojamas dirvožemio medžiagų balansas. Tačiau dėl tokių antropogeninių veiksnių, kaip žemės dirbimas, tręšimas mineralinėmis trąšomis, vyksta ir humuso mineralizacijos procesai. Ūkininkaujant mažiau našiose žemėse, kuriose vyksta intensyvi dirvožemio mineralizacija, reikia stengtis sumažinti humuso nuostolius, atstatant optimalų organinių medžiagų balansą dirvožemyje.

Dirvožemiai su natūraliai aukštu derlingumu – tai mineraliniai dirvožemiai su dideliu humuso kiekiu. Trumpą laikotarpį tokiuose dirvožemiuose galima gauti 75 proc. dydžio derlių, palyginti su tinkamai tręšiamu tuo pačiu dirvožemiu. Tačiau po kelerių metų šiam lygiui palaikyti būtina įterpti naujų maisto medžiagų vietoje išneštųjų su derliumi. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad derlingumo lygis variantuose be jokio tręšimo išlieka nuo 25 iki 45 proc. lygyje, palyginus su optimaliu tręšimu. Tai ir yra tas lygis, kurį palaiko natūralus dirvos derlingumas. Šioje sistemoje kasmet išnešama iš dirvos apie 15–35 kg ha-1 azoto, 5–15 kg ha-1 fosforo ir 10–25 kg ha-1 kalio. Išneštas iš dirvos azotas natūraliai papildomas ankštinių augalų fiksuotu azotu, jo gaunama iš dumblių ir bakterijų veiklos bei su krituliais, fosforo ir kalio augalai pasiima iš uolienų.

Tręšiant vien mineralinėmis trąšomis, jau pirmaisiais metais pastebima neigiama įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms – dirva rūgštėja, padidėja hidrolitinis rūgštumas ir judraus aliuminio kiekis, mažėja humuso. Olandijoje, turint mėšlo perteklių, daugeliu atveju visiškai nenaudojamos mineralinės trąšos, tačiau čia derliai gaunami vieni didžiausių pasaulyje.

Tyrimai, kokią įtaką turi sistemingas tręšimas mineralinėmis bei organinėmis trąšomis mažo derlingumo priesmėlio dirvožemiuose, LŽI Perlojos bandymų stotyje buvo daromi nuo 1961 m. Vykdant šį bandymą, jau pirmaisiais metais nustatyta, kad trąšos yra efektyvi priemonė sėjomainoje augalų produktyvumui didinti, tačiau sistemingai tręšiant vien mineralinėmis trąšomis, pakito dirvožemio agrocheminės savybės. Mūsų tyrimuose lubinų-avižų mišinio laukas buvo tręštas mineralinėmis trąšomis. Nors nuomonės apie ankštinių javų tręšimą, ypač azoto trąšomis, yra labai prieštaringos, daugelio tyrimų duomenys rodo, kad azoto trąšos ankštiniams augalams mažai derlinguose dirvožemiuose yra efektyvios.

Efektyviausiais iš visų žaliųjų trąšų lengvuose dirvožemiuose laikomi lubinai arba jų mišiniai su kitais augalais. Lubinų šaknys prasiskverbia giliai į dirvą, ją išvarsto, o paskui supūva ir dirvoje susidaro grioveliai, į kuriuos vėliau leidžia šak­nis kiti, po lubinų auginami augalai. Tuo pačiu dirvoje pagerėja ir drėgmės sąlygos. Stipriomis šaknimis lubinai iš gilesnių dirvožemio sluoksnių paima ir tokius junginius, kurių nepaima kiti augalai. Giliai esančios maisto medžiagos pakeliamos į ariamą sluoksnį. Azoto daugiausia susikaupia lubinų šaknyse, kurios sudaro apie 6 proc. antžeminės masės dalies.

Bandymai Lietuvoje

Tyrimai daryti paprastame išplautžemyje. Bandymai vykdyti keturių laukų sėjomainoje, kiekvienais metais auginant visus rotacijos augalus. Sėjomainoje auginamų augalų kaita yra tokia: žieminiai rugiai; bulvės; miežiai ir grikiai; lubinų-avižų mišinys. Tyrimai vykdyti dviem fonais – su mėšlu ir be jo. Mėšlas vežtas vieną kartą per rotaciją bulvėms, kasmetinė mėšlo norma 40 t ha-1. Bandymas tręštas pagal tokią schemą: kontrolė (be trąšų); NP; PK; NK; NPK.

Naudotos trąšos N – amonio salietra, P – granuliuotas superfosfatas ir K – kalio chloridas. Mišiniui trąšos paskleistos prieš sėją ir įkultivuotos, išberiant po 60 kg ha–1 veikliosios medžiagos. Mišinys sudarytas imant 160 kg ha-1 lubinų ir 60 avižų kg ha-1 100 proc. daigumo ūkinės vertės sėklų.

Tyrimuose kasmet nustatomas žaliosios masės ir sausųjų medžiagų derlius bei mišinio botaninė sudėtis. Mišinio derlius labiausiai priklausė nuo meteorologinių sąlygų. Atskirais metais lubinų ir avižų mišinio tankumas ir botaninė sudėtis kito, priklausomai nuo kritulių kiekio. Drėg­nesnį pavasarį ir vasarą mišinyje sudygdavo daugiau lubinų, o sausesniais metais mišinyje daugiau priaugdavo piktžolių. Ypač prastai mišinys užderėjo 1994 m., kai intensyvaus augimo laikotarpiu iškrito tik 10 proc. daugiametės kritulių normos. Esant tokiems sausiems orams, lubinų žiedai nubyrėjo dar neužmezgę ankščių. Avižos buvo žemos, mažai krūmijosi. Panašūs derliai gauti ir 1998 bei 1999 metais.

Tyrimuose buvo auginti geltonžiedžiai lubinai. Jiems bręstant, lubinus užpuolė liga (antraknozė), dėl kurios augalai susiraitė, nustojo augti. Mišinio žaliosios masės vidutinis derlius siekė tik 3,88 t ha-1 mėšlo fone ir 3,26 t ha-1 be mėšlo. Tačiau kai vegetacijos laikotarpiu vyrauja šilti ir drėgni orai, žaliosios masės derlius būna gausus. Pavyzdžiui, 2001 m. mišinio žaliosios masės derlius mėšlo fone vidutiniškai sudarė 52,57 t ha-1.

Perlojos bandymų stotyje 2002–2003 m. mišinyje buvo augintos avižos Jaugila ir lubinai Bistrorastuščij, 2004–2005 m. augintos avižos Selma su lubinais Helena. Atskirais bandymų tyrimo metais mišinio augalų tankumas bei botaninė sudėtis įvairavo dėl meteorologinių sąlygų. Palankesnės sąlygos lubinų sudygimui buvo 2002, 2004 bei 2005 m. pavasarį. Nors 2005 m. pavasaris buvo vėlyvas ir šaltas, bet gausus kritulių kiekis (balandžio ir gegužės mėnesį iškrito 30 proc. kritulių daugiau negu norma, o didesnė dalis jų atiteko balandžio mėnesio trečiajam ir gegužės pirmajam dešimtadieniui) padėjo lubinams sudygti. Abiejuose fonuose lubinai sudygo vidutiniškai 63–72 procentų. Avižų sudygimo procentas drėgnesniais metais buvo mažesnis. 2003 m. mišinys buvo pasėtas į labai sausą dirvą, po sėjos dar 2 savaites nelijo. Kadangi lubinų sėklai sudygti reikia daugiau drėgmės negu avižų, tais metais mišinyje 71–74 proc. sudarė avižos. Piktžolės lubinų-avižų mišinyje tyrimų metais sudarė nedidelį procentą. Sausesniais 2003 m. jis buvo vidutiniškai 6,8 proc., o drėgnesniais metais – 5,3 proc. mišinio botaninės sudėties sausųjų medžiagų procente.

Mišinio botaninė sudėtis

Mišinio botaninė sudėtis tarp fonų skyrėsi nežymiai. Vidutiniškai 6,5 proc. lubinų daugiau užaugo mėšlu netręštame fone, o avižų 10,4 proc. daugiau buvo fone su mėšlu. Piktžolės šiek tiek vešlesnės užaugo pasėliuose be mėšlo.

Mišinį tręšiant mineralinėmis trąšomis, visais tyrimų metais daugiau lubinų sudygdavo kontroliniame laukelyje, t. y. nenaudojant mineralinių trąšų, ir laukelyje be azoto trąšų. Vidutiniais ketverių metų duomenimis, netręštame laukelyje ir laukelyje, kuriame išbertos fosforo ir kalio trąšos, lubinų daigų skaičius, nepriklausomai nuo mėšlo fono, buvo didžiausias – atitinkamai 51,4 ir 64,8 procento. Šiuose laukeliuose avižų ir piktžolių ­procentas buvo mažesnis. Išbėrus trąšų derinius su azotu, lubinų sausųjų medžiagų procentas mišinyje sumažėjo vidutiniškai 32,9 procento. Avižos palankiau reagavo į azoto trąšas.

Žaliosios masės derlius

Mišinys drėgnais 2002 ir 2005 m. užaugino panašius žaliosios masės derlius – vidutiniškai 30 t ha-1. Šiek tiek didesnis mišinio derlius užaugo 2004 m. Netręštuose laukeliuose jis siekė nuo 38 iki 41 t ha-1. Mėšlo fone žaliosios masės derlius buvo vidutiniškai 7,6 proc. didesnis. Trąšų derinių skirtumai labiau išryškėjo fone be mėšlo.

Vidutiniais ketverių metų duomenimis, lubinų-avižų mišinio žaliosios masės derlius mėšlo fone užaugo vidutiniškai 11 proc. didesnis. Šiame fone pastebėtas ir didesnis mineralinių trąšų efektyvumas. Derliaus priedai gauti vidutiniškai 2,6–8,2, o be mėšlo –1,9–5,5 t ha-1. Nepriklausomai nuo mėšlo fono, mišinio žaliosios masės derlius buvo didesnis tręšiant deriniais, į kurių sudėtį įėjo azotas. Didžiausi derliaus priedai gauti išbėrus visus tris NPK elementus. Tręšiant tik PK trąšų deriniu, derlius didėjo nedaug.

Sausųjų medžiagų kiekis

Esminiai didesni mišinio sausųjų medžiagų derliai buvo 2005 m., tankiau sudygus lubinams. Kitais tyrimų metais sausųjų medžiagų derliai gauti panašūs. Vidutiniais ketverių metų duomenimis, mėšlo fone, palyginti su mėšlu netręštais pasėliais, gautas 0,16 t ha-1 derliaus priedas. Mineralinių trąšų deriniai su azotu avižų-lubinų mišinio sausųjų medžiagų derlių padidino iš esmės, tačiau didesni derliaus priedai nuo mineralinių trąšų gauti fone be mėšlo. Mišinio sausųjų medžiagų derlius fone su mėšlu padidėjo nuo 0,26 iki 0,31, o be mėšlo – 0,36–0,46 t ha-1.

Apibendrinant rezultatus, galima pasakyti, kad mišinius žaliajai trąšai reikėtų sudaryti, kaip vieną iš komponentų imant ankštinius augalus, kurių azoto turtinga antžeminė ir požeminė biomasė tenkina po jų augančių augalų mitybos poreikius. Nors tyrimuose mėšlas mišiniui buvo apartas prieš trejus metus, tačiau jo fone ir žaliosios masės, ir sausųjų medžiagų derliai gauti didesni. Tinkamiausi trąšų deriniai mišiniui buvo turintys savo sudėtyje azoto trąšų.