23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/03
Jūriniai ereliai - už fondo apsaugos skydo
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Žemės ūkio paslaugas teikianti bendrovė „Litagros chemija“ jau ketverius metus finansuoja įmonės vadovų ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų iniciatyva įsteigtą Gamtosaugos projektų vystymo fondą, kuris sėkmingai įgyvendina jūrinių erelių apsaugos programą.

Pagausėjusi nykstančių paukščių populiacija organizatorius paskatino prieš kelerius metus pradėtą projektą tęsti. Jau pasirašyta paramos sutartis su Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ir Aplinkos ministerija dėl projekto finansavimo 2007–2008 metams. Pagrindiniu rėmėju išliko „Litagros chemija“. Kitiems dvejiems metams projekto veiklos metams rėmėjai skyrė 220,4 tūkst. litų. Papildomus lauko darbus finansuoja savivaldybės, kurių teritorijose vykdomas projektas, taip pat privatūs rėmėjai, Lietuvos gyventojai.

Trejus metus jūrinių erelių apsaugos projektas buvo įgyvendinamas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse. Šiemet jis aprėps Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskritis. Projekto veikloje numatyta šviesti bendruomenes, stiprinti jų gebėjimus saugoti nykstančias gyvūnų rūšis. Be to, planuojama ornitologams organizuoti renginius, seminarus, konferencijas.

Pasak projekto vadovės – Gamtosaugos projektų vystymo fondo atstovės Aušros Vatauskaitės, projekto veikla siekiama ne tik išsiaiškinti, stabilizuoti ir pagausinti perinčių jūrinių erelių porų skaičių, sukurti paukščių stebėjimo tinklą, bet ir populiarinti gamtotvarkos idėjas visuomenėje ir ugdyti bendruomenių sąmoningumą. „Publikuojame straipsnius, rengiame fotoparodas, informacinius stendus, paskaitas įvairiuose Lietuvos regionuose“, – teigia A. Vatauskaitė. Iš viso projekte dalyvauja 41 dalyvis iš 37 organizacijų.

Per pirmąjį projektą buvo ištyrinėta apie 60 proc. Lietuvos teritorijos, surasti 76 natūralūs, iškelti 92 dirbtiniai jūrinių erelių lizdai. Planuojama jūrinių erelių populiaciją pagausinti 10–15 proc., t. y. 8–12 perinčių porų. „Tikimasi rasti dar per 20 natūralių lizdų ir įrengti 5 dirbtinius lizdus. Taigi iš viso bus prižiūrima 170 lizdų. Jau patikrinti 78 natūralūs ir 66 dirbtiniai lizdai. Natūraliuose lizduose sėkmingai perėjo 52, o dirbtiniuose – 2 jūrinių erelių poros. Paženklinti 87 erelių jaunikliai. Žiemą ereliai papildomai maitinami“, – apie veiklą pasakoja A. Vatauskaitė.

Pasak Tado Ivanausko zoologijos muziejaus mokslo darbuotojo Deivio Dementavičiaus, „Natura 2000“ teritorijoms priskirtose vietovėse peri tik 19 proc. jūrinių erelių porų, todėl būtina saugotinų teritorijų sąrašą papildyti. Specialistas sako nepastebėjęs, kad gausėjanti jūrinių erelių populiacija turėtų neigiamos įtakos kitoms paukščių rūšims. Per pastaruosius trejus metus projekto dalyviai 19 kartų ėmėsi paukščių gelbėjimo operacijų. Anot D. Dementavičiaus, dažniausiai teko stabdyti miško darbus prie erelių lizdų.

Eugenijaus Drobelio, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojo teigimu, būtent miško kirtimo darbai paukščiams padaro daugiausia žalos. Jis nuogąstauja, kad, privatizavus miškus, bus sunaikinta daug lizdaviečių. „Galime netekti daug paukščių, todėl būtina ieškoti būdų miško savininkų atsakomybei padidinti“, – neabejoja E. Drobelis.

Jūrinis erelis – Europoje nykstanti paukščių rūšis, įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą ir Lietuvos raudonąją knygą. Europoje ši rūšis globojama Berno konvencijos, įtraukta į Europos Sąjungos Paukščių direktyvos pirmąjį priedą, t. y. sąrašą rūšių, kurių apsaugą turi garantuoti kiekvienos šalies oficialios institucijos. Į sąrašą įtrauktoms rūšims turi būti steigiamos specialios saugomos teritorijos. Tai vienas didžiausių pasaulyje, o Lietuvoje didžiausias perintis plėšrusis paukštis. Praėjusio šimtmečio viduryje, suintensyvėjus žemės ūkiui ir miškų kirtimui, jūrinių erelių labai sumažėjo, o kai kur visai išnyko.