„Apie tautos dvasinį turtingumą ir didingumą galima spręsti ir iš to, kaip ji prižiūri savo gyvulius“ Mahatma Gandis

Viena iš didžiųjų žmogaus dorybių – pagarba gyvybei ir gamtai. Vis dažniau garsiai prabylama, kad gyvūnai nėra tik maisto ir pramonės žaliava. Gyvūnų teises ir laisves gina ne tik Europos Sąjungos šalių gyvūnų globos konvencijos, bet ir Lietuvos įstatymai.

1974 m. buvo priimtas pirmasis gyvūnų gerovę reglamentuojantis teisės aktas – vadinamosios penkios didžiosios gyvūnų laisvės. Vėliau šį dokumentą pakeitė direktyva 93/119/EEB. Ūkinės paskirties gyvūnų minimalūs apsaugos reikalavimai buvo nustatyti direktyvoje 98/58/EB.

Praėjusių metų sausio mėnesį Europos Komisija paskelbė Planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės gerinimo priemonių 2006–2010 metais. Jo tikslas – pagerinti gyvūnų apsaugą ir gerovę visoje ES ir trečiosiose šalyse.

Pagrindinis mokslininkų, nagrinėjančių gyvūnų gerovę, uždavinys – išsiaiškinti, kokie kriterijai lemia kiekvieno gyvūno gerovę.

Gyvūnų gerovė gali būti vertinama trimis klasikiniais įvertinimo metodais:

• fiziologiniu (hormonų ir imuninio atsako);
• gyvūnų elgsenos;
• gyvūnų produktyvumo.

Gyvūnų gerovę galima vertinti iš įvairių pozicijų: gamybininkų, vartotojų ir paties gyvūno.

Anksčiau gyvūnų gerovė buvo vertinama pagal jų produktyvumą, bet šis metodas ne visada atspindi tai, ką jaučia gyvūnas. Be abejo, norint tai sužinoti, reikia gerai perprasti gyvūnų fiziologiją ir etologiją. Tam panaudojami įvairūs būdai. Pavyzdžiui, viena Suomijos konsultantė, kurdama galvijų tvartų projektus, bando pažvelgti į naujai projektuojamas patalpas „gyvulio akimis“.

Pastaruoju metu daug ūkininkų, dalyvaujančių įvairiose ES remiamose programose, norėdami gauti paramą, turi garantuoti, kad gyvulių laikymo patalpos atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus. Galvijų gerovė Europos šalyse vertinama, taikant gerovės vertinimo metodikas (DLG – test, ANI 200, ANI35L, vadinamųjų penkių laisvių reikalavimus).

Vadinamosios penkios didžiosios gyvulių laisvės yra šios:

• turėti „namus“ ir nesikankinti dėl netinkamos temperatūros ar kitokio fizinio nepatogumo;
• turėti galimybę natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį;
• nekentėti skausmo dėl ligų ir žaizdų;
• nebadauti, gauti geros kokybės maisto ir vandens;
• gyventi be baimės ir baigti gyvenimą be kančių.

Šias laisves galima įvardyti kaip gyvūno pagrindinių poreikių tenkinimą. Pagal tai įvertinama fiziologinė, natūralios elgsenos ir psichikos būklė. Jas turėtų žinoti gyvūno savininkas ar jį prižiūrintis asmuo.

Šėrimas

Galvijai daug valandų per dieną praleidžia ėsdami. Svarbiausia, kad racionas atitiktų mitybos reikmes. Karvės, kaip ir kiti gyvuliai, mėgsta pastovumą, todėl pašarų reikia pagaminti tiek, kad jų užtektų. Nevertėtų dažnai keisti ir pašarų sudėties. Jei gyvuliai pašarų gauna ribotai, karvidėje turi būti įrengta pakankamai šėrimo vietų visiems galvijams ėsti vienu metu. Taip bus išvengta konkurencijos ir agresyvaus elgesio. Jei trūks šėrimo vietų, pagal rangą žemesni galvijai liks nepaėdę, nes stipresnieji juos tiesiog nustums. Taigi nukentės produkcijos kiekis ir kokybė.

Girdyklos turi būti išdėstytos taip, kad būtų lengvai prieinamos. Prie jų turi būti pakankamai vietos, kad gyvuliui būtų patogu atsigerti. Būtina nuolat stebėti, kad girdyklos nebūtų užterštos mėšlu, srutomis ar kreikiamais šiaudais. Užterštą vandenį būtina pakeisti švariu. Jei tvartai šalto tipo, girdyklas būtina apšildyti, kad vanduo neužšaltų.

Laikymas ir priežiūra

Svarbu, kad kiekvienas gyvulys būtų laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant į jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną. Taigi tvartas turi būti švarus, šviesus, sausas, apsaugotas nuo skersvėjo. Tvarte turėtų būti įrengta gera ventiliacija, kad gyvuliai kvėpuotų gaiviu oru. Karvidėje reikia įrengti tokią grindų dangą, kuri nežeistų ir nevargintų.

Nepriklausomai nuo gyvūnų rūšies, jam turi būti užtikrinta minimali erdvė. Kai gyvulių tankis viršija rekomenduojamus standartus, jie jaučia diskomfortą. Be to, visapusiškam poilsiui būtina ir guoliavietė. Galvijai ilsisi daug valandų per dieną. Poilsio trukmė skirstoma į gulėjimo be miego trukmę ir gulėjimo trukmę su visus raumenis atpalaiduojančiu miegu. Norint išvengti konkurencijos bendrose gulėjimo vietose, tvarte turi pakakti vietos visiems galvijams pailsėti ir gulėti visiems kartu. Boksiniuose tvartuose kiekvienam galvijui turi būti įrengta atskira guoliavietė.

Judėjimo laisvė ir etologija

Gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, turi būti nevaržoma. Jei norime, kad gyvulys jaustųsi kuo geriau, reikėtų pasirinkti (jei yra galimybė) besaičio laikymo sistemą. Tai galvijo prigimčiai artimiausia technologija, nes karvės tvarte gali laisvai vaikščioti. Dar geresnė laikymo sistema – kai gyvuliams sudaromos sąlygos išeiti į mociono aikšteles.

Siekiant apsaugoti nuo agresyvumo ir neigiamo hierarchijos poveikio, vienoje bandoje rekomenduojama laikyti palaidus tuos pačius gyvulius. Tačiau išbrokavus karves, banda paprastai papildoma naujais pirktiniais gyvuliais. Senbuviai naujokus dažnai priima priešiškai nusiteikę, todėl pastarieji patiria didelį stresą.

Palaidai laikomus galvijus patartina nuraginti dėl jų pačių, ir dėl juos prižiūrinčių žmonių saugumo. Geriausia, kai gyvuliai laikomi grupėse iki 50. Tokio dydžio grupėse nusistovi hierarchija, gyvuliai jaučiasi ramiau.

Gyvulio poilsio vieta turėtų būti tokia, kurioje jis galėtų atsistoti, atsigulti, pasisukti ir be sunkumų ištiesinti galūnes. Apie 50 proc. viso laiko galvijas guli. Jis negulės pernelyg ilgai, nes jam nepatogu dėl didelio svorio, slegiančio su grindimis besiliečiančias kūno dalis. Taigi guoliavietė turėtų būti pakankamai minkšta ir sausa.

Sveikata

Nesveikais ir sužeistais gyvūnais reikia nedelsiant pasirūpinti. Jeigu jų būklė nepagerėja, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei reikia, nesveiki ar sužeisti gyvūnai atskiriami ir laikomi atskiroje patalpoje. Palaidai laikomos karvės dažniausiai susižeidžia galūnes arba kitas kūno dalis.

Tvartų ore visada yra tam tikras kiekis mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių. Įprasti oro mikroorganizmai taps pavojingais tik tuomet, jei tam susidarys palankios sąlygos: gyvuliams bus ankšta, didelė drėgmė, ore per daug dulkių, skersvėjai, pernelyg aukšta oro temperatūra ir t. t. Gera ventiliacija ir tinkamas galvijų tankumas užimtame plote yra dvi svarbios priemonės nuo kvėpavimo takų ligų.

Elgesys su gyvūnais

Norint įdiegti gyvūnų gerovės reikalavimus, svarbu tinkamai su jais elgtis. Žmonių buvimas tvarte neturėtų sukelti baimės arba streso. Bandos prižiūrėtojas turi lankyti gyvulius kiekvieną dieną ir stebėti kiekvieno iš jų elgseną ir sveikatą. Tai stiprina prižiūrėtojo ir gyvulio ryšį. Kuo dažniau gyvulio šeimininkas bendrauja su savo augintiniais ar prižiūrėtojas su prižiūrimais gyvuliais, tuo lengviau pastebėti elgesio pakitimus ir gerovės pažeidimus. Jei gyvulio bendravimo patirtis su žmogumi gera, gyvulys bus draugiškas, smalsus, noriai artinsis prie svetimo žmogaus. Jeigu bendravimas su žmogumi kažkada sukėlė stresą, gyvulys bus bailus, neramus ar net agresyvus.

Ūkyje, kuriame yra pažeidžiami šie reikalavimai, kenčia ne tik gyvuliai, bet ir vartotojai, nes iš patiriančio nuolatinį stresą gyvulio gaunama blogos kokybės produkcija.

Be abejo, ūkininkaujant šiuolaikiniame ūkyje, kuriame dažnai laikoma daugiau kaip šimtas galvijų, gauti daug ir pigios produkcijos ir nenusižengti gyvūnų gerovės reikalavimams nepaprastai sudėtinga. Bet vis dėlto reikia džiaugtis, kad vis daugiau ūkininkų taiko laisvą ar pusiau laisvą gyvulių laikymo būdą ir plėtoja ekologinę gyvulininkystę.

Na, o kaip pačiam ūkininkui nustatyti, ar jo ūkyje gyvuliai jaučiasi gerai? Anot Lietuvos veterinarijos akademijos prof. Kazio Vytauto Trainio, jeigu jūsų tvartuose nėra šlubuojančių, susižeidusių, tešmens uždegimu sergančių, bergždžių, liesų, ankštai, drėgnai, šaltai ir alkanai laikomų galvijų, galima sakyti, kad jūs nesate blogas augintojas. Būti geru gyvulių augintoju reiškia žvelgti į juos ne tik kaip į produkcijos tiekėjus, bet kaip į individus, kurie turi savo poreikių.