23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/03
Ekologinė morkų ir burokėlių sėklininkystė
  • Dr. Rasa KARKLELIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Didėjant ekologinių ūkių skaičiui bei ekologinės produkcijos paklausai, reikia ir didesnės ekologiškai auginamų daržovių veislių sėklų pasiūlos. Tyrimais nustatyta, kad ekologiniuose daržininkystės ūkiuose patikimai dera vietinės selekcijos veislių daržovės.

Siekiant aprūpinti daržininkus geromis daržovių sėklomis, išlaikyti jų derlingumą, maistinę kokybę, atsparumą ligoms, būtina kasmet vykdyti veislės išlaikymo ir atnaujinimo sėklininkystę. Ekologiniai ūkiai turi laikytis ES reglamento Nr. 2092-91/ EEB, kurio vienas iš punktų reglamentuoja naudoti tik ekologiškas sėklas. Todėl nuo 2006 metų sausio 1 d. ekologiniai ūkiai privalo naudoti tik sertifikuotą, ekologiškai išaugintą sėklą.

Eksperimentinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad daugiau negu 20 proc. derliaus priklauso nuo sėklų. Ilgą laiką auginant net ir vertingiausią sėklą, ji užsiteršia ir praranda naudingąsias savo savybes. Kintant agrotechninėms sąlygoms ir ūkininkavimo būdams, atsiranda poreikis tobulesnėms veislėms ir hibridams. Gamybinis patyrimas ir atlikti tyrimai rodo, kad, pasėjus Lietuvos klimato sąlygomis užaugintas daržovių sėklas, padidėja derlingumas, daržovės būna atsparesnės ligoms. Sukurtų naujų veislių augalai geriau pasisavina dirvoje esančias maisto medžiagas. Literatūroje nurodoma, kad keičiant veislių asortimentą, derlingumas dažnai padidėja 15–20 procentų.

Pernai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto šiltnamiuose vykdyti ekologinės sėklininkystės tyrimai. Atskiruose šiltnamiuose augintos dvi lietuviškos selekcijos morkų veislės: Garduolės ir Šatrija; taip pat dvi raudonųjų burokėlių veislės – Joniai ir Ilgiai. Tyrimo tikslas buvo atrinkti morkų ir burokėlių veisles, tinkamas auginti sėklai ekologinės žemdirbystės sąlygomis ir parengti rekomendacijas ūkininkams. Taip pat ištirti atskirų daržovių rūšių veislių ir hibridų sėklininkystės ypatumus šiltnamio sąlygomis.

Daržovių sėklojai auginti durpių ir komposto mišinio substrate, laikantis sėklų auginimo metodikos. Tyrimai vykdyti trimis pakartojimais. Sėklojų morfologiniai požymiai vertinti iš 10 atsitiktine tvarka parinktų augalų. Daržovių sėklojai ir sodinamoji medžiaga tręšti skystomis ekologiškomis trąšomis, o nuo ligų ir kenkėjų purkšti biologiniais preparatais.

Augalų genetinės savybės ir augimo sąlygos turi įtakos įvairių daržovių rūšių reprodukcinėms savybėms. Sėklos labai jautrios nepalankioms augimo sąlygoms. Sėklų daigumas ypač sumažėja, kai žydėjimo ir sėklų brendimo metu vyrauja sausra ar būna lietingi orai. Nepalankios augimo sąlygos mažina ne tik sėklų kokybės, bet ir produktyvumo rodiklius. Esant aukštai temperatūrai ir žemai santykinei drėgmei, sumažėja žiedadulkių vaisingumas, daržovės mažiau formuoja morfogenetinių struktūrų, mažai mezga sėklų. Drėgni, šilti orai skatina ligų plitimą. Atliekant tyrimus šiltnamyje, iš karto eliminuota nemažai nepalankių veiksnių, lemiančių sėklų kokybę. Sunkiau buvo spręsti augalų apsaugos problemas.

Kadangi buvo augintos kryžmadulkių daržovių sėklos, tyrimai daryti atskiruose šiltnamiuose, auginant tik po vieną veislę. Tyrimais siekta nustatyti morkų ir burokėlių sėklų reprodukcines savybes, šias daržoves auginant ekologiškai. Laikymo metu daržovės praeina jarovizaciją (vystymosi greitėjimą, dėl kurio iš vegetatyvinės vystymosi stadijos pereina į generatyvinę) ir pavasarį pasodintos pradeda generatyvinę raidą. Optimaliausia pasodus sodinti balandžio pabaigoje, o jei auginama šilt­namyje, galima dar anksčiau.

Įvertinus morkų sėklojų vegetaciją nustatyta, kad Šatrija veislės sėklojai sėk­las subrandina trimis dienomis anksčiau negu Garduolės sėklojai. Garduolės veislės sėklojai suformuoja daugiau atžalų. Vegetacijos viduryje morkų sėklojai augo gerai, ligos labiau plito antroje vegetacijos pusėje. Pirmieji skėčiai subrandino daugiau sėklų. Morkų sėklojų vystymasis priklauso nuo jų genotipo ir augimo sąlygų. Morkų sėklojams augimo pradžioje reikia daugiau maisto medžiagų, kad augalai gerai įsišaknytų ir suformuotų didesnį sėklų derlių.

Auginant raudonųjų burokėlių sėklas, labai svarbu yra pasodų dydis ir skrotelės stiprumas. Jonių šakniavaisiai apvalūs, vidutinio dydžio, Ilgių – cilindro formos. Pasodų buvo pasodinta po 10 vienetų trimis pakartojimais, visi pasodai atžėlė. Tikslinga burokėlių sėklojus prieš žydėjimą patręšti natūraliomis fosforo, kalio ir boro trąšomis, tada gaunamos daug aukštesnės kokybės sėklos. Geriausia tręšti per lapus. Šiltnamyje išauginto Jonių veislės vieno sėklojo produktyvumas vidutiniškai siekė 47,6 g iš augalo. 1 000 sėklų masė siekė vidutiniškai 19,19 gramo. Daug smulkesnes sėklas subrandino Ilgių veislės sėklojai.

Tirtos burokėlių veislės Joniai ir Ilgiai pagal sėkliškumą priklauso dvisėliams augalams. Šiltnamyje išaugintų šių veislių burokėlių dvidaigės sėklos sudarė 78,9–82,0 procentus.

Išvados

Valgomųjų morkų sėklojų vystymąsi lemia jų genotipas ir augimo sąlygos. Įvertinus morkų sėklų kokybę nustatyta, kad Garduolių veislės morkos labiau tinka ekologinei sėklininkystei, nors Šatrijos veislės morkų sėklos susiformuoja stambesnės.

Raudonųjų burokėlių veislės Joniai vieno sėklojo produktyvumas vidutiniškai yra 47,6 gramo. 1 000 sėklų masė vidutiniškai siekia 9,19 gramo. Daug smulkesnes sėklas subrandina veislės Ilgiai sėklojai. Ekologiškoms sėkloms išauginti labiau tinka burokėlių veislė Joniai.