Šiuo metu Lietuvoje teisinė apsauga suteikta 21 augalų veislei. Ką reiškia veislės teisinė apsauga praktiškai? Tai, kad veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamąją medžiagą galima naudoti tik su jos selekcininku sudarius licencinę sutartį arba gavus to selekcininko raštišką leidimą.

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas, reglamentuojantis teisinės apsaugos suteikimą augalų veislėms, galioja nuo 2002 m. balandžio 1 dienos. Įstatymas parengtas vadovaujantis Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (toliau – TNAVAS) 1991 m. konvencijos nuostatomis. TNAVAS narėmis šiuo metu yra 63 valstybės. Visose jose teisinė apsauga augalų veislėms suteikama vadovaujantis tais pačiais reikalavimais. Lietuva TNAVAS nare tapo 2003 m. gruodžio 10 d., prieš tapdama Europos Bendrijos nare.

Selekcininkas, sukūręs ar atradęs ir išskyręs naują augalo veislę, gali kreiptis į Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą (toliau – Centras) dėl teisinės apsaugos suteikimo jo veislei. Pirmiausia jis turi pateikti minėtai institucijai nustatytos formos paraišką, kurią visi suinteresuoti asmenys gali rasti interneto svetainėje www.avtc.lt. Vadovaujantis nustatyta tvarka, tokia paraiška Centre neregistruojama, kol nėra sumokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas 350 Lt valstybės rinkliavos mokestis už veislės teisinės apsaugos paraiškos registravimą ir šios paraiškos ekspertizę. Sumokėjus šį mokestį, Centrui turi būti pateikiama dokumento, patvirtinančio valstybės rinkliavos mokesčio sumokėjimą, kopija.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje tik 22 augalų genčių 24 rūšims gali būti suteikiama teisinė apsauga (visą informaciją galima rasti nurodytoje interneto svetainėje). Artimiausiu metu numatoma išplėsti augalų genčių ir rūšių, kurių veislėms Lietuvos Respublikoje galima suteikti teisinę apsaugą, sąrašą.

Reikalavimai augalo veislei

Norint suteikti augalo veislei teisinę apsaugą, ji turi atitikti tam tikrus reikalavimus: būti nauja, išskirtinė, vienoda, stabili ir jai turi būti pasiūlytas tinkamas pavadinimas. Veislės naujumas reiškia, kad jos dauginamoji medžiaga negalėjo būti tiekiama rinkai anksčiau kaip prieš vienerius metus Lietuvoje ir anksčiau kaip prieš ketverius metus užsienyje. Šis reikalavimas įvertinamas Centre atliekant veislės teisinės apsaugos paraiškos ekspertizę. Pirmiausia, įvertinami veislės teisinės apsaugos paraiškoje pateikti duomenys apie pirmąjį nurodytos veislės dauginamosios medžiagos pardavimą. Taip pat kreipiamasi ir į kitas kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie prekybą tam tikros veislės sėkla pateikimo.

Selekcininkas, sukūręs ar atradęs ir išskyręs naują augalo veislę, turi pasiūlyti jai pavadinimą. Jis turi skirtis daugiau kaip viena raide nuo kiekvieno kito pavadinimo, kuriuo Lietuvoje ar bet kurioje kitoje valstybėje pavadintos tos pačios ar artimai susijusios augalų rūšies veislės. Centro darbuotojai patikrina augalo veislei pasiūlytą pavadinimą. Jei nustatoma, kad jis tinkamas, veislės pavadinimas skelbiamas Informaciniame leidinyje apie teisinės apsaugos suteikimą augalų veislėms ir jų įrašymą į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kurį Centras išleidžia du kartus per metus.

Šiame Informaciniame leidinyje skelbiamos per atitinkamą laikotarpį gautos, atmestos arba atsiimtos veislės teisinės apsaugos paraiškos ir paraiškos įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, siūlomi, jau patvirtinti arba keičiami veislių pavadinimai ir kita informacija. Paskelbus veislės pavadinimą Informaciniame leidinyje, kuris išsiuntinėjamas visoms Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir TNAVAS, tris mėnesius laukiama pastabų dėl pasiūlytų veislių pavadinimų. Jei gaunamos pastabos, prašoma selekcininko pasiūlyti naują veislės pavadinimą, kuris Informaciniame leidinyje nurodomas kaip keičiamas veislės pavadinimas, ir vėl laukiama pastabų. Veislės pavadinimas patvirtinamas tą dieną, kai nauja veislė įrašoma į Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių arba Nacionalinį augalų veislių sąrašus.

Kaip jau minėta, veislė, kuriai norima suteikti teisinę apsaugą, turi būti išskirtinė, vienoda ir stabili. Veislė laikoma išskirtine, jei ji bent vienu požymiu aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos visuotinai žinomos veislės. Visuotinai žinoma veisle pripažįstama nuo paraiškos pateikimo bet kurioje valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti tai veislei teisinę apsaugą arba įrašyti ją į nacionalinį tos valstybės veislių sąrašą. Veislė yra vienoda, jeigu, nepaisant galimų nukrypimų, susijusių su tam tikrais dauginimo ypatumais, ji yra vienoda pagal pagrindinius požymius. Veislė atitinka stabilumo reikalavimus, jei jos pagrindiniai požymiai išlieka nepakitę po daugkartinio dauginimo, o kai yra būtinas tam tikras dauginimo ciklas, – kiekvieno tokio dauginimo ciklo pabaigoje.

Šie veislės požymiai ištiriami atlikus jos išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus. Kompetentingos institucijos specialistai, atlikę minėtus tyrimus, parengia išsamų nustatytos formos veislės aprašymą, kurį galima rasti oficialioje institucijoje, suteikusioje veislei teisinę apsaugą arba įrašiusioje tam tikrą veislę į nacionalinį augalų veislių sąrašą (Lietuvoje – Centre).

Kam reikalinga veislės teisinė apsauga

Ką reiškia veislės teisinė apsauga praktiškai? Tai reiškia, kad veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamąją medžiagą bet kas gali naudoti tik su jos selekcininku sudaręs licencinę sutartį arba gavęs to selekcininko raštišką leidimą. Ši nuostata akcentuota Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme, papildančiame pirmąjį augalų veislių apsaugos įstatymą. Įstatymą, pakeičiantį ir papildantį kai kuriuos Lietuvos Respublikos augalų veislių teisinės apsaugos įstatymo straipsnius, Seimas priėmė 2006 m. spalio 19 dieną.

Papildančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios selekcininko teisių įgyvendinimą ir šių teisių gynimą, įvardijami subjektai, galintys pateikti ieškinį dėl selekcininko teisių pažeidimų, nustatoma teisė gauti informaciją bei laikinąsias apsaugos priemones. Kartu reglamentuojamas turtinės žalos atlyginimas, teismo sprendimų paskelbimas, muitinės priežiūros priemonių taikymas importuojamai ir (ar) eksportuojamai augalo veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamajai medžiagai. Papildytame Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos fiziniams asmenims nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų ir įmonių vadovams – nuo dviejų iki penkių tūkstančių litų už neteisėtą augalo veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamosios medžiagos panaudojimą.

Teisinė apsauga Lietuvoje suteikta 2 Latvijos selekcininkų sukurtoms veislėms: raudonųjų dobilų veislei Skriveru tetra ir pašarinių motiejukų veislei Teicis. Abiejų Latvijos selekcininkų sukurtų veislių įgaliotasis atstovas Lietuvoje yra UAB ,,Agrolitpa“. Švedijos selekcijos ir sėklininkystės firma ,,Svalöf Weibull AB“ yra pateikusi 13 veislės teisinės apsaugos paraiškų jos sukurtoms veislėms. Šios kompanijos sukurtoms 9 veislėms Lietuvos Respublikoje suteikta teisinė apsauga: paprastųjų žieminių kviečių veislėms SW Harnesk ir Aperitif, paprastųjų vasarinių kviečių veislėms Zebra, SW Nordjet, SW Kadrilj ir SW Kungsjet, sėjamųjų avižų veislėms SW Kerstin ir SW Ingeborg ir žieminių rapsų veislei SW Falstaff. Kai augalo veislei suteikiama teisinė apsauga, veislė įrašoma į Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašą.

Laikinoji teisinė apsauga

,,Svalöf Weibull AB“ firmos 4 sukurtoms naujoms augalų veislėms (paprastųjų vasarinių kviečių Bjarne, vasarinių rapsų Malaga ir Palladium bei sėjamųjų žirnių SW Clara), kurioms Centre užregistruotos veislės teisinės apsaugos paraiškos, yra suteikta laikinoji teisinė apsauga.

Laikotarpis nuo veislės teisinės paraiškos pateikimo dienos iki teisinės apsaugos veislei suteikimo momento vadinamas laikinąja teisine apsauga. Šiuo laikotarpiu taip pat saugomi selekcininko interesai, kaip ir tuo atveju, kai veislei jau būna suteikta teisinė apsauga ir gali būti taikomos visos civilinės ir administracinės atsakomybės priemonės. Laikinosios teisinės apsaugos metu atliekamos visos Augalų veislių teisinės apsaugos įstatyme numatytos ekspertizės, įskaitant ir išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus.

Šiuo metu laikinoji teisinė apsauga, be jau minėtų Švedijos selekcijos ir sėklininkystės firmoje sukurtų 4 augalų veislių, yra suteikta Lietuvos žemdirbystės institute sukurtoms paprastųjų žieminių kviečių veislėms Seda DS ir Tauras DS bei pievinių miglių veislei Galvė, Vokietijos ,,Saatzucht Steinach GmbH“ selekcijos ir sėklininkystės firmoje sukurtai pievinės miglės veislei, kuriai dar nėra pasiūlytas pavadinimas. Ši veislė žymima tik selekciniu veislės žymeniu – WRP 51-87.

Dar viena galimybė selekcininkams

Aptarėme veislių teisinės apsaugos ypatumus Lietuvoje. Selekcininkas gali pasinaudoti dar viena galimybe, kad jo sukurtai ar atrastai ir išskirtai augalo veislei būtų suteikta teisinė apsauga Europos Bendrijos teritorijoje – kreiptis į Bendrijos augalų veislių tarnybą, kurios būstinė yra Andžere (Angers, Prancūzija) ir jo veislei, jeigu ji atitiks panašius reikalavimus, kokie keliami Lietuvoje dėl teisinės apsaugos suteikimo augalo veislei, bus suteikta teisinė apsauga visoje Europos Bendrijos teritorijoje.

Teisinė apsauga, kurią suteikia Bend­rijos augalų veislių tarnyba, galioja visose 27 Europos Bendrijos valstybėse, tuo pačiu ir Lietuvoje. Šią apsaugą selekcininkas turėtų rinktis, jeigu jo sukurtos veislės dauginamoji medžiaga tiekiama kelių valstybių rinkai. Iki šiol nė vienas Lietuvos selekcininkas nėra paprašęs teisinės apsaugos augalo veislei minėtoje tarnyboje. Daugiau informacijos apie Bendrijos augalų veislių tarnybą galima rasti interneto svetainėje www.cpvo.europa.eu.

Selekcinis ir licencinis mokesčiai

Kai augalo veislei suteikta teisinė apsauga, selekcininkas turi galimybę apsaugoti savo interesus, kad jo veislės dauginamoji medžiaga nebūtų naudojama be jo sutikimo. Kartu tai suteikia jam galimybę susirinkti mokesčius už jo sukurtos veislės dauginamosios medžiagos naudojimą. Augalų veislių apsaugos įstatyme yra įvardyti du užmokesčių, mokamų selekcininkams, tipai: licencinis ir selekcinis. Selekcinis užmokestis – ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą. Licencinis užmokestis mokamas selekcininkui, kai šis parduoda ūkininkui arba kitam žemės naudotojui savo sukurtą veislę dauginti pagal licencinę sutartį.

Derybų su Europos Bendrija metu Lietuvos derybininkai iškovojo ilgiausią pereinamąjį septynerių metų laikotarpį (iki 2011 m. sausio 1 d.) dėl selekcinio užmokesčio nemokėjimo už tų teisiškai saugomų augalų veislių, kurias augino įstojimo į Europos Bendriją metu, dauginamąją medžiagą. Apie šio pereinamojo laikotarpio ypatumus ir apie tai, kokias veisles žemdirbiams reikėtų pasirinkti, kad jos sudarytų kuo mažiau rūpesčių, buvo kalbėta Lietuvos sėklininkystės asociacijos susirinkimuose, rašyta žurnale ,,Mano ūkis“ 2004 m. sausio mėnesio numeryje.

Kasmet selekcininkai sukuria naujų veislių, kurios nebuvo auginamos Lietuvos stojimo į Europos Bendriją metu, todėl už tokių veislių dauginamosios medžiagos naudojimą savame ūkyje ūkininkai ar kiti žemės naudotojai turės mokėti selekcininkams jų paprašytą selekcinį užmokestį. Kaip tokią veislę, galima paminėti Vokietijos ,,Nordsaat Saatzucht GmbH“ selekcijos ir sėklininkystės firmoje sukurtą paprastųjų žieminių kviečių veislę Mulan, kuri įrašyta į Nacionalinį augalų veislių 2007 m. sąrašą Lietuvoje ir kuriai suteikta teisinė apsauga visoje Europos Bendrijos teritorijoje. Geros augalo veislės sukūrimas selekcininkams kainuoja labai brangiai, todėl dalį tų išlaidų jie galės padengti susirinkdami mokesčius.

Dėl teisinės apsaugos suteikimo ypatumų ar kitų klausimų visada galite kreiptis į Centro darbuotojus.