Čilės teritorija apima 756,9 tūkst. kvadratinių kilometrų, šalis driekiasi siaura juosta tarp Andų kalnų ir Ramiojo vandenyno pakrančių nuo 18 iki 54 laipsnių pietų platumos. Čilėje gyvena apie 16 mln. žmonių, vien sostinėje Santjage gyvena 5 mln. gyventojų. Šalis yra maždaug triskart ilgesnė už Norvegiją ir apima didžiąją dalį klimato zonų, pradedant Atakamos dykuma šiaurinėje šalies dalyje ir baigiant vėsesniu bei lietingu klimatu pietuose. Andų kalnai rytuose skiria Čilę nuo Argentinos. Santjage per metus iškrinta vidutiniškai 300 milimet­rų kritulių, tad čia drėgmės labai trūksta (Lietuvoje metinis kritulių vidurkis yra 600–700 mm). Tuo tarpu pasislinkus 700 kilometrų piečiau, vidutinė metinė kritulių norma Čilėje pakyla iki 1 000–1 300 milimetrų. Pagrindinės uogų plantacijos išsidėsčiusios viduriniajame šalies trečdalyje – 32–42 laipsnių platumoje.

Avietės

Didžiausius uogynų plotus Čilėje užima avietės. Avietynų plotai aprėpia maždaug 10,5 tūkst. hektarų. Tik Serbija ir Juodkalnija turi didesnes šių uogų plantacijas pasaulyje. Paprastai kasmet aviečių produkcija Čilėje siekia 49 tūkst. tonų. Tik 5 proc. šių uogų paliekama vidiniam šalies vartojimui, likusi dalis – eksportuojama. Daugiau kaip du trečdaliai aviečių (70 proc.) uogų eksportuojamos užšaldytos. Didžiausia eksporto rinka yra JAV, bet nemažai eksportuojama ir į Europos šalis.

Čilėje dominuoja smulkūs uogų augintojai. Dažniausiai vieno augintojo avietynai užima apie 0,6 hektaro plotą, o derlius iš tokio ūkelio siekia maždaug 450 kilogramų (750 kg/ha). Tačiau yra ir stambesnių specializuotų ūkių, kur derlius per 1 000 kg/ha (statistikos duomenimis, vidutinis aviečių derlius pasaulyje siekia 5 000 kg/ ha). Populiariausia aviečių veislė Čilėje yra Heritage – šios veislės avietės užima net 85 proc. rinkos. Heritage uogos puikiai tinka perdirbti. Kaip desertinės uogos jos nelabai vartojamos.

Gervuogės

Gervuogės taip pat sudaro reikšmingą Čilės uogų produkcijos dalį. Pavyzdžiui, 2004 metais šalis eksportavo 9 680 tonų šaldytų gervuogių, iš jų 27 proc. nukeliavo į Olandijos rinką.

Braškės

Braškių Čilėje paprastai užauginama tiek pat, kiek ir aviečių – apie 48 tūkst. tonų. Pusė šio kiekio suvartojama vidaus rinkoje. Likusi dalis – šaldytos uogos arba sultys – daugiausia eksportuojama į JAV. Vidutinis derlingumas siekia 2 900 kg/ha.

Sodo mėlynės

Iš 13,5 tūkst. tonų per metus surenkamų sodo mėlynių beveik visos – 99,5 proc. – eksportuojamos.

Auginimo technologijos

Čilėje intensyviausias uogų derliaus nuėmimas vyksta lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje. Visi augintojai turi kontraktus su didmenininkais dėl uogų supirkimo. Yra kelios stambios kompanijos, kurios uogas surenka ir perdirba tiesiogiai, o kiti verslininkai surenka uogas iš daugybės ūkių ir perparduoda tolesniam perdirbimui.

Jauni aviečių ūgliai sodinami į juoda plėvele mulčiuotą dirvą, taip siekiant juos apsaugoti nuo piktžolių. Iš pradžių maiše paliekamos mažos skylutės, o po kurio laiko maišas visai pašalinamas. Kad būtų mažiau pažeidimų ir išsaugota uogų kokybė, kepinant karštai saulei, įprasta ištempti virš aviečių eilių priedangas. Be abejo, tai labai pagerina ir uogų rinkėjų darbo sąlygas. Avietynuose įrengti laistymo mechanizmai, panašūs į lašelines laistymo sistemas – nutiesta po dvi žarnas kiekvienoje eilėje. Laistymo sistema automatizuota.

Siekiant prailginti derėjimo sezoną, gruodžio viduryje augalai uždengiami maždaug 60 centimetrų aukštyje – tai duoda vėlesnį derlių balandžio mėnesį. Kai kuriuose ūkiuose augalai uždengiami pasirodžius pirmiesiems pumpurams.

Avietynų kokybė labai skirtinga – nuo visiškai sutvarkytų, be piktžolių, iki pusiau apmirusių aviečių stiebų ir supuvusių šaknų. Žemės dezinfekcijai ir aviečių, ir braškių augintojai naudoja metilo bromidą, Čilėje jį leista naudoti iki 2013 metų.

Perdirbimui ir šviežiam vartojimui skirtų uogų priežiūra skiriasi. Desertui skirtų uogų kokybei keliami daug aukštesni reikalavimai. Kai kurios stambios vaisių ir uogų perdirbimo kompanijos organizuoja specialius kursus savo uogų tiekėjams. Eksportui skirtas uogas auginantiems ūkininkams egzistuoja visai kitokios sertifikavimo taisyklės. Čilėje išplėtotas ekologiškų uogų auginimas. Ekologiškų uogų kaina būna 30–40 proc. aukštesnė.

Čilė kasmet eksportuoja 16–20 tūkst. tonų šaldytų braškių. Braškynuose vyrauja Camarosa veislės braškės – šios veislės daigais apsodinama 80 proc. braškių laukų. Stambiausias Čilės braškių augintojas valdo 16 tūkst. hektarų braškynų plotą. Savo verslą jis plėtoja skirtingose šalies vietovėse, kad užsitikrintų kuo ilgesnį braškių skynimo sezoną. Ūkininkas turi nuosavą šaldymo įrangą, kurioje kasdien galima užšaldyti 20 tonų uogų, tačiau per trejus metus šaldiklių talpą planuoja padidinti iki 100 tonų.

Uogų kereliai auginami maždaug 35 centimetrų aukščio vagelėse, apdengtose pieno baltumo plastikine medžiaga. Braškynų tankumas – 50 tūkst. augalų viename hektare. Camarosa veislės braškių uogos užauga labai didelės, puikios prekinės išvaizdos. Uogos skinamos ir dedamos į žemas plastmasines dėžes, kurios iš karto įstatomos į šaldiklius.

Pagal užsienio spaudą parengė
Vilma VENCKUTONYTĖ