Lietuvoje jau dešimtmetį tiriami prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatai. Praėjusiais metais mūsų šalis viena pirmųjų pateikė ES ūkių apskaitos duomenų tinklui (ŪADT) 2005 metų veiklos rezultatų tyrimo duomenis, kurie naudojami žemės ūkio politikos realizavimo pasekmėms stebėti ir naujoms jos kryptims numatyti. Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet pateikti 1 000 respondentinių ūkių duomenis. Siekiant geriau atspindėti šalies prekinių ūkių visumą, respondentiniai ŪADT ūkiai atrenkami, remiantis žemės ūkio surašymo ar ūkių struktūros tyrimų duomenimis. Pastarieji ES šalyse atliekami kas dveji metai, o surašymai – kas dešimtmetį. Lietuvoje ūkių struktūros tyrimas atliktas 2005-aisiais.

Tyrime dalyvavo 1 286 ūkininkų ūkiai. Vienas ŪADT ūkis vidutiniškai atstovavo 25 prekiniams šalies ūkiams. Daugiausia ŪADT respondentų buvo Šiaulių, mažiausiai – Alytaus apskrityje. Mažesni kaip 30 ha ir 50–100 ha bendrojo žemės ploto ūkiai sudarė po 22 proc., didesni kaip 150 ha – 27 proc. respondentinių ūkių. Ūkių pasiskirstymas pagal žemės ūkio naudmenų našumą, palyginti su 2004 m., keitėsi labai nedaug. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių sumažėjo 2 proc. Šie ūkiai pagal ekonominį dydį beveik per pusę mažesni už palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusius ūkius.

Ūkininkavimo tipai

Respondentinių ūkių struktūroje (pagal ūkininkavimo tipus) vyrauja javų, rapsų, mišrūs augalininkystės-žolėdžių gyvulių, augalininkystės ir pienininkystės ūkiai. Kitų keturių ūkininkavimo tipų ūkiams tenka palyginti nedidelė (19,6 proc.) dalis.

Stambiausi pagal plotą ir ekonominį dydį, kaip ir ankstesniais metais, yra javų ir specializuoti augalininkystės ūkiai, kurie, kaip ir daržininkystės bei sodininkystės ūkiai, ūkininkauja aukščiausio našumo žemėse.

Vidutinis ŪADT tyrime dalyvavusių ūkininkų amžius, palyginti su 2004 m., nepasikeitė. Jauniausi (41 metų) ūkininkai atstovavo Klaipėdos, o vyriausi (50 metų) – Telšių apskričiai. Jaunesnio amžiaus ūkininkų ūkiai, palyginti su vyresnių, stambesni ir pagal plotą, ir pagal ekonominį dydį. Be to, du trečdalius bendrojo jų žemės ploto sudarė išsinuomota žemė, o vyresnių – tik apie pusę.

Kaip ir ankstesniais metais, pasėlių struktūroje didžiausias lyginamasis svoris vidutiniškai teko kviečiams (21,4 proc.) ir žoliniams augalams (24,4 proc.). Kviečių lyginamasis svoris 4 proc. padidėjo, o žolinių augalų 4,6 proc. sumažėjo. Rapsų pasėlių lyginamasis svoris išaugo 3 proc., o kiti struktūros pasikeitimai buvo nežymūs.

Aukščiausio žemės našumo ir stambiausiuose pagal plotą ūkiuose daugiausia žemės buvo skiriama kviečiams, miežiams, rapsams ir cukriniams runkeliams, o smulkiuosiuose – santykinai nemažai vaisiams, uogoms, daržovėms, bulvėms, netradiciniams augalams. Didžiausią dalį žemės kviečiams skyrė Marijampolės apskrities ūkininkai (38,4 proc.), miežiams – Šiaulių (24,8 proc.), grikiams – Vilniaus (9,9 proc.) ir Alytaus (7,7 proc.), bulvėms – Vilniaus (2,4 proc.) ir Alytaus (2,2 proc.), cukriniams runkeliams (2,9 proc.) ir rapsams (20 proc.) – Marijampolės, vienametėms ir daugiametėms žolėms – Tauragės (45 proc.) ir Utenos (39 proc.) apskričių ūkininkai.

Per 2005 metus prekiniuose šalies ūkininkų ūkiuose šiek tiek padidėjo avių, apie 14 proc. – galvijų, bet truputį sumažėjo kiaulių. Melžiamų karvių pienininkystės ūkiuose padaugėjo 19 proc., o Utenos apskrities ūkiuose – 21 proc.

Ūkių turtas

Vienas ūkininko ūkis 2005 m. pabaigoje vidutiniškai turėjo 230,7 tūkst. litų vertės žemės ūkio turto. Per metus jis padidėjo beveik penktadaliu, arba dvigubai daugiau negu 2004 m. Maždaug ketvirtadaliu turtas didėjo javų, rapsų ir pieno sektoriuose, o teritoriniu požiūriu – Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskričių ūkiuose, mažiausiai (6–12 proc.) – Telšių, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Daugiau kaip trečdaliu išaugusi traktorių ir kombainų vertė rodo, kad ūkininkai, gausindami turtą, 2005 m. daugiausia dėmesio skyrė techninei bazei gerinti. Gyvulių vertė padidėjo 17,5 proc., o žemės – tik 9 proc. Turto vertė, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), vidutiniškai siekė 4 241 Lt. Kaip ir ankstesniais metais, turto vertė didžiausia buvo daržininkystės, sodininkystės, mažiausia – specializuotuose javų, rapsų ūkiuose. Tauragės ir Marijampolės apskričių ūkiuose turto vertė viršijo vidurkį atitinkamai 53 proc. ir 23 proc., o Panevėžio ir Vilniaus apskrityse buvo mažesnė už vidurkį apie 17 proc.

Per metus ūkininkams daugiau įsigijus žemės ūkio technikos, jų turto struktūra šiek tiek keitėsi. Kaip ir anksčiau, didžiausia turto dalis teko traktoriams, kombainams, žemės ūkio mašinoms ir transporto priemonėms. Ji padidėjo nuo penktadalio beveik iki ketvirtadalio. Maždaug 1 proc. turto struktūroje padidėjo gyvulių ir kvotų, o 3 proc. sumažėjo žemės ir pastatų dalis.

Ūkininkų finansinis turtas 2005 m. padidėjo 37 proc. (2004 m. – 59 proc.), o nuosavo kapitalo vertė – 14 proc. Kaip ir 2004-aisiais, nuosavas kapitalas 2005 m. nesumažėjo nė vienoje ūkių grupių. Didžiausias nuosavo kapitalo vertės metinis prieaugis buvo pienininkystės (21 proc.), daržininkystės, sodininkystės (po 20 proc.), Panevėžio ir Utenos apskričių (po 19 proc.), o mažiausias – augalininkystės (7 proc.) ir Telšių apskrities (4 proc.) ūkiuose. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose jis buvo 4 proc. mažesnis, o palankių ūkininkauti – 2 proc. didesnis už vidutinį.

Ūkių skolos

Skolos, vidutiniškai tenkančios vienam ūkiui, per 2005-uosius, kaip ir per 2004 m., padvigubėjo. Didėjant ūkio ekonominiam dydžiui ir žemės naudmenų našumo balui, skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, beveik nuosekliai didėjo. Daugiausia skolų, skaičiuojant ir absoliučiais, ir santykiniais dydžiais, turėjo Marijampolės, o mažiausiai – Telšių apskrities ūkiai. Jaunų (iki 40 m.) ūkininkų skolos, tenkančios 1 ha ŽŪN ir 1 europinio dydžio vienetui (EDV – skirtumas tarp per metus pagamintos produkcijos vertės ir kintamųjų kaštų, reikalingų šiai produkcijai pagaminti – 1 200 eurų, arba 4 140 Lt), daugiau kaip 2 kartus viršijo vyresnių kaip 60 metų ūkininkų skolas. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių skolinimosi procesai 2005 m. suaktyvėjo. Šių ūkių skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN ir 1 EDV, gerokai viršijo vidutinį šalies ir palankių ūkininkauti vietovių ūkių skolų lygį.

Bendroji produkcija

Bendroji produkcija, tenkanti 1 EDV, palyginti su 2004 m., vidutiniškai išaugo 7 proc. Daugiausia didėjo gyvulininkystės produkcijos gamyba (29 proc.), nes galvijų supirkimo kainos išaugo 58 proc., išmilžis iš karvės – 184 kg, pieno kaina – 24 proc., o augalininkystės produkcija sumažėjo 3 proc., nes daugumos augalų derlingumas ir pagrindinių augalininkystės produkcijos rūšių supirkimo kainos buvo šiek tiek mažesnės negu 2004 m. Geriausių rezultatų pasiekė gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai. Bendroji pienininkystės ūkių produkcija net 67 proc. viršijo šalies vidurkį, o mišrios gamybos ūkių, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, – 31 proc. Augalininkyste besiverčiančių ūkių rezultatai gerokai prastesni (22–27 proc. mažesni) už vidutinius.

Gyvulininkystės produkcijos lyginamasis svoris bendrosios produkcijos struktūroje, palyginti su 2004 m., padidėjo 7 proc. ir pasiekė 39 proc., o augalininkystės sumažėjo nuo 66 iki 60 proc. Kitos veiklos pajamos sudarė labai nedidelę dalį (1,3 proc.), šiek tiek didesnės (3,5 proc.) jos buvo tik Vilniaus apskrities ūkiuose.

Bendrosios produkcijos struktūra palankių ir nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose gerokai skyrėsi. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos lyginamasis svoris beveik vienodas, o palankiose ūkininkauti vietovėse augalininkystės produkcija sudaro 65 proc. (2004 m. – 75 proc.), gyvulininkystė – 33 proc. (2004 m. – 24 proc.) visos ūkių produkcijos.

Augalininkystės produkcija vyravo mažesniuose kaip 10 ha ir didesniuose kaip 50 ha, aukšto žemės našumo (per 40 balų), mažo ekonominio dydžio (iki 2 EDV) ir stambesniuose (daugiau kaip 8 EDV) ūkiuose. Augalininkystės produkcija didžiausią lyginamąjį svorį bend­rosios produkcijos struktūroje sudarė daržininkystės, sodininkystės (97 proc.), javų, rapsų (94 proc.) ir augalininkystės (89 proc.) ūkiuose. Gyvulininkystės produkcija vyravo pienininkystės (73 proc.), mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės (67 proc.), mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (60 proc.), ir mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių (57 proc.) ūkiuose. Šių ūkių, išskyrus mišrius augalininkystės-kiaulininkystės, produkcijos struktūroje reikšminga dalis (39–59 proc.) teko pieno produkcijai. Vidutiniškai šalyje ji sudarė 26 proc.

Bendrosios produkcijos 1 ha ŽŪN daugiausia pagaminta Tauragės apskrities ir daržininkystės, sodininkystės ūkiuose, 1 EDV – Telšių apskrities ir pienininkystės ūkiuose. Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrę ūkininkai bendrosios produkcijos 1 EDV pagamino, palyginti su palankių ūkininkauti vietovių ūkiais, 7 proc. daugiau (2004 m. – 9 proc.).

Apie kitus ūkių ekonominės veiklos rezultatus skaitykite kitame numeryje