Daugiau kaip pusantro šimto ekspertų iš 12 šalių Berlyne vykusiame Vokietijos Centrinės rinkos tarnybos forume diskutavo apie Rusijos, Ukrainos ir Kinijos žemės ūkio gamybos vystymosi tendencijas, agrarinių produktų prekybos globalizacijos aspektus bei jų įtaką Europos rinkai.

Stiprindamos pozicijas pasaulio rin­kose, didžiosios žemės ūkio pro­dukcijos gamintojos – Rusija, Ukraina ir Kinija – didina konkurenciją daugeliui agrarinės produkcijos eksportuotojų. Kita vertus, gerėjant šių šalių ekonomikai, auga vidaus vartojimas ir maisto produktų poreikis, kurį patenkinti galima tik importuojant dalį produktų. ES šalys, ypač galingesnės, teigiamai vertina bendradarbiavimą su naujomis agrarinės produkcijos milžinėmis, įžvelgia perspektyvą diegiant savas technologijas bei pelningai didinant savo kapitalą šiose šalyse. Pavyzdžiui, kai kurie Vokietijos ūkininkai aktyviai steigia maisto perdirbimo bei prekybos įmones Ukrainoje ir Rusijoje, o Kinijoje ieško produktų realizavimo galimybių.

Berlyno forume Europos Komisijai atstovavusi Katarina Kombet (Catherine Combette), vertindama žemės ūkio ir maisto produktų rinkos pokyčius po ES plėtros, pabrėžė, kad realios pajamos naujosiose ES šalyse dėl tiesioginių išmokų per 1999–2005 m. padidėjo 70 proc. Žinoma, metinės piniginės pajamos, tenkančios vienam dirbančiajam naujosiose šalyse, yra daug mažesnės už ES senbuvių vidurkį. Šiemet  į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija, kuriose agrariniam sektoriui priklauso svarbus vaidmuo. Joms bus taikomos tokios pat narystės sąlygos, kaip ir prieš tai įstojusioms dešimčiai valstybių, Bulgarijoje ir Romunijoje palaipsniui iki 2016 m. bus didinamos tiesioginės išmokos žemės ūkiui.

Vokietijos atstovas Rudolfas Ventas (Rudolph Wendt) forume pažymėjo, kad agrarinio sektoriaus politiniai sprendimai grindžiami nuolatiniais rinkų stebėjimo rezultatais ir prognozėmis. „Dėl vis aktyvėjančių Rusijos, Ukrainos ir Kinijos veiksmų pasikeis tvarka pasaulio rinkose. Nėra jokios abejonės, kad agrarinių produktų gamyba ir pardavimas šiose šalyse didės. ES žemės ūkis privalės ieškoti būdų savo prekybos balansui pagerinti, daugiausia eksportuojant aukštos kokybės produkciją. Todėl jau dabar laikas galvoti apie naują ES agrarinės prekybos politiką“, – kalbėjo R. Ventas. Jo manymu, problemų sukels ir importuojamos žemės ūkio produkcijos muitų tarifų mažinimas bei visiškas jų atsisakymas.

RUSIJA

Rusija yra viena didžiausių agrarinių produktų importuotojų ir eksportuotojų. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, Rusija jau dabar pagamina daugiau, negu jų reikia vidaus poreikiams patenkinti. O gyvulininkystės produktų poreikio šalies gamintojai kol kas nepajėgia patenkinti, todėl Rusija importuoja daug mėsos ir pieno produktų.

Palankios žemės ūkio produkcijos gamybos sąlygos, dideli derlingų dirvožemių plotai, nebrangi darbo jėga užtikrina Rusijai geras vystymosi perspektyvas. Kita vertus, šalis, kurioje gyvena 143 mln. gyventojų, ir dabar, ir ateityje bus patraukli rinka realizuojant žemės ūkio produkciją.

Plačios galimybės vidaus ir užsienio investuotojams atsiveria tose žemės ūkio gamybos srityse, kuriose jaučiamas didelis produkcijos trūkumas, o valstybė negali paskatinti spartesnio gamybos vystymosi. Ypač tai pasakytina apie perdirbimo pramonę. Tačiau ir pirminė žemės ūkio gamyba šiuo metu reikalauja didelių investicijų. Kiaulienos, jautienos bei pieno sektoriuose yra daug galimybių kurti bendras užsienio ir vietos kapitalo įmones.

Siekdama sumažinti mėsos ir pieno produktų importą, Rusijos vyriausybė patvirtino nacionalinį agrarinio sektoriaus vystymo projektą, kuriame pirmenybė skiriama gyvulininkystei, pritraukiant į šį sektorių daugiau vietos ir užsienio investicijų.

Pagal vystymosi tempus Rusijos žemės ūkis atsilieka nuo kitų ūkio šakų. Žemės ūkyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalis kiekvienais metais mažėja ir šiuo metu jis sudaro tik 5 proc. BVP.

Tačiau žemės ūkis yra labai svarbus gyventojų pajamų šaltinis. Daug kaimo gyventojų dirba stambiuose ūkiuose, milijonai – smulkiuose ūkiuose, kur jie pasigamina produktų savo vartojimui, o dalį parduoda turguose ar mažose parduotuvėse.

Spartus akcinių bendrovių kūrimasis

Nuo 2000 metų Rusijos žemės ūkyje sparčiai kuriasi akcinės bendrovės arba holdingai. Dažnai jų įstatinis kapitalas priklauso su žemės ūkiu nesusijusiems subjektams, kurių pagrindinis ­tikslas – ne tik gauti papildomą pelną, bet ir „įdarbinti“ savo kapitalą. Jie perka didžiulius žemės ūkio naudmenų plotus arba stambius ūkius. Pirmosios investicijos paprastai nukreipiamos į augalininkystės sektorių, dažniausiai į grūdų, aliejinių augalų arba cukrinių runkelių auginimą.

Gyvulininkystės gamyba šalyje yra išsklaidyta smulkiuose namų ūkiuose. Pavyzdžiui, juose pagaminama net 60 proc. visos šalies mėsos. Tačiau akcinio kapitalo įmonės didina gamybą. Dažniausiai jose pradedama gaminti paukštiena ir visaverčiai pašarai. Pastaruoju metu pagyvėjo kiaulienos gamyba, ypač po 2006 metų pradžioje priimtos nacionalinės programos.

Maisto pramonės vystymasis Rusijoje pagyvėjo po 1999 metų finansinės krizės. Nustačius daugeliui maisto produktų importo kvotas, pagerėjo vietinės produkcijos gamybos,  realizavimo sąlygos. Maisto pramonėje aktyviau pradėjo reikštis rusiškasis, o taip pat ir užsienio kapitalas.

Valstybės subsidijavimo politika

Agrarinio komplekso vystymosi projekte numatoma aprūpinti gyventojus rusiškais maisto produktais, didinti žemės ūkio konkurencingumą pasaulio rinkose. Per pirmuosius 2 metus siekiama mėsos gamybą padidinti 7 proc., pieno – 4,5 proc.; stabilizuoti karvių skaičių 2005 m. lygyje; iki 2008 m. padidinti smulkių ir vidutinių ūkių apyvartą 6 proc.; apriboti žmonių migraciją iš kaimo, ypač jaunų specialistų.

Rusijoje šiuo metu sparčiai statomi nauji gyvulininkystės kompleksai, skerdyklos, mėsos perdirbimo ir visaverčių pašarų gamybos įmonės. Kai kurios jų jau veikia visu pajėgumu.

Apie 50 proc. visų statomų objektų skirti kiaulininkystės plėtrai, 25 proc. – pienininkystei ir tik 20 proc. – jautienos gamybai padidinti. Šią plėtrą dažniausiai vykdo stambūs verslininkai ir gamintojai. Bene daugiausia kapitalo yra nukreipta į stambių kiaulininkystės kompleksų, turinčių nuo 50 iki 100 tūkst. kiaulių, statybą.

Dideli verslininkų užmojai ir paukštininkystės sektoriuje, todėl artimiausiais metais laukiama padidėsiant paukštienos gamybą.

KINIJA

Kinija yra didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinka. Nepaisant didžiulio eksporto, pavyzdžiui, šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių, žemės ūkio produkcijos importas per pastaruosius 2 metus išaugo daugiau kaip dvigubai. Kinija pirmauja gyventojų skaičiumi ir yra didžiausia maisto produktų vartotoja pasaulyje. Kinai suvartoja 51 proc. pasaulio kiaulienos, 33 proc. ryžių, 19 proc. valgomųjų ledų, 19 proc. paukštienos ir 12 proc. jautienos.

Kinija yra viena didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų ir ateityje taps rimta konkurente daugeliui Europos ir kitoms pasaulio šalims. Jau dabar į kai kurias Rytų Europos ir Afrikos šalis yra tiekiama daug kiniškų maisto produktų. Didėjanti atskirų Kinijos provincijų autonomija sudaro palankesnes sąlygas užsienio investicijoms, tuo pačiu stabilesnei ir didesnės apimties žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, vidaus bei užsienio prekybai.

Kinijos teritorija užima 9,6 mln. km², žemės ūkio naudmenos sudaro 59 proc. šio ploto, iš jų 16 proc. yra ariama žemė, 43 proc. – žalienos. Besiplečianti pramonė vis daugiau užima derlingų ariamos žemės plotų. Vien tik per 1996–2003 m. minėtiems tikslams panaudota 6,7 mln. ha, arba 5 proc. ariamos žemės.

Auga žemės ūkio produkcijos importas

Šalies 2006–2010 m. plėtros plane pirmą kartą žemės ūkis pripažintas prioritetine šaka. Pastaraisiais metais įgyvendinta keletas programų, kuriose buvo numatyta lėšų žemės ūkio gamybai skatinti. Daug dėmesio skiriama grūdų sektoriaus plėtrai. Pagrindiniai grūdiniai augalai Kinijoje yra ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Jų pasėlių plotai pastaruoju metu didėja, tačiau poreikiai auga kur kas greičiau. Ekspertai prognozuoja, kad Kinija artimiausiais metais grūdų importo apimtis gali padidinti iki 30–40 mln. t kasmet.

Pieno gamyba šalyje 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 20 proc. 2005 m. Kinijoje pagaminta 27 mln. t pieno, 2006 m. – apie 33 mln. t. Pagal pieno gamybą pasaulyje Kinija pakilo iš 6 į 3 vietą. Kinijos vyriausybė remia pieno gamintojus, finansuodama įvairias programas, pavyzdžiui, šviežio pieno tiekimą į mokyklas. Šiuo metu šalyje yra 12 mln. melžiamų karvių. Didžioji dalis karvių laikoma bendruomeniniuose tvartuose, į kuriuos gyvulius suveda atskiri valstiečiai.

Kai kurie ES šalių verslininkai pradeda investuoti į Kinijos pieno perdirbimo pramonę, kurdami modernias pienines, ypač aktyvūs šioje srityje yra vokiečiai. Investuojant bet kurioje užsienio šalyje, labai svarbu teisingai nustatyti ir atsižvelgti į svarbiausius vietos veiksnius, kurie įvairiose Kinijos provincijose labai skiriasi. Pagrindiniai veiksniai yra infrastruktūra, žaliavų šaltinių ir vartotojų išsidėstymas. Labai svarbios investicijas skatinančios valstybės priemonės, pavyzdžiui, pajamų ir pelno mokesčių sumažinimas arba atleidimas nuo jų pirmuosius 5 veiklos metus.

Vykdant PPO susitarimus ir vis labiau liberalizuojant rinkas, pigesni kiniški, rusiški ir ukrainietiški žemės ūkio produktai dar labiau plūs į  ES, o kartu ir į Lietuvos rinką. Todėl net ir brangstant technologijoms būtina ieškoti produkcijos savikainos mažinimo ir konkurencingumo didinimo būdų.

UKRAINA

Ukrainos ekonomikoje žemės ūkiui tenka svarbi vieta. Šio sektoriaus pagaminto produkto dalis sudaro apie 11 proc. BVP, t. y. beveik 2 kartus daugiau negu Rusijoje. Žemės ūkio produkcijos realizacija Ukrainoje smarkiai padidėjusi: eksportas nuo 2000 iki 2004 metų padvigubėjo ir 2005 metais sudarė 12 proc. bendro šalies eksporto.

Pagrindinė ukrainietiškų žemės ūkio produktų pirkėja ir toliau lieka Rusija, kurios rinkoje Ukrainai tenka konkuruoti su Pietų Amerikos ir Vakarų Europos šalių produktais. Tačiau Ukraina turi tam tikrų pranašumų prieš savo konkurentus. Pirmiausia, tai – kelis kartus mažesni logistikos kaštai, nes Rusija čia pat. Antra, Rusija netaiko Ukrainai importo kvotų. Išimtis buvo 2006-ieji, kai Rusija politiniais sumetimais sustabdė mėsos ir pieno produktų importą. Pagrindiniai Ukrainos eksporto žemės ūkio produktai yra kviečiai ir miežiai, po jų – pieno produktai, jautiena, aliejinių augalų sėklos ir aliejus.

Ukraina importuoja vis daugiau paukštienos, kiaulienos ir jautienos. Ruošdamasi narystei Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Ukraina turės mažinti importo muitų tarifus daugeliui prekių, tarp jų ir žemės ūkio produktams.

Esamas potencialas dar neišnaudotas

Ukraina disponuoja dideliais (80–95) našumo balais įvertintais juodžemių plotais, o vidutinis vieno lauko dydis svyruoja nuo 50 iki 300 ha. Visa tai sudaro palankias sąlygas auginti javus ir aliejinius augalus, panaudojant modernią, didelio našumo žemės ūkio techniką, taikant pažangias technologijas. Dėl nedidelių žemės nuomos kainų (50–100 Lt/ha) žemdirbiai gali išauginti konkurencingą augalininkystės produkciją ir pateikti gyvuliams pigesnių pašarų.

Dėl kintančių klimatinių sąlygų grūdų derliai Ukrainoje smarkiai svyruoja, o tai tiesiogiai veikia grūdų kainas vidaus bei Europos ir pasaulio grūdų rinkose. Nuo 2006 metų spalio 1 dienos šalyje įvesta grūdų eksporto licencijavimo sistema.

Žymiai sumažėjus gyvulių, o kartu ir pašarų gamybai, atsirado galimybių papildomam eksporto potencialui. Daugelis stambių ūkių visiškai atsisakė gyvulininkystės. Tačiau dėl kiaulininkystės ir paukštininkystės plėtros, 2007 metais prognozuojamas didesnis koncentruotų pašarų poreikis.

Jautienos gamyba Ukrainoje palyginti menkai išplėtota. Specializuotų penimų galvijų ūkių šalyje yra labai mažai. Apie 2/3 galvijų yra laikoma smulkiuose namų ūkiuose. Stambesni ūkiai daugiau linkę specializuotis augalininkystės srityje. Šiuos pokyčius pernai labai paskatino Rusijos apribojimai pieno ir mėsos produktų importui.

Pieno gamyba Ukrainoje, nepaisant melžiamų karvių bandos sumažėjimo 2005 m., yra stabili. Iš 3,7 mln. šalyje laikomų karvių trys ketvirtadaliai yra smulkiuose namų ūkiuose, kuriuose sunku pagaminti geresnės kokybės pieną, o tai sudaro rimtų problemų eksportuojant pieno produktus. Juos tenka parduoti labai pigiai.

Parengta pagal užsienio spaudą