Daugelyje intensyvių ūkių pasėlių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, naudojant fungicidus ir insekticidus, būtinumu net neabejojama. Įsigyjamų produktų etiketėse nurodoma jų sudėtis, naudojimo rekomendacijos, saugos priemonės. Taip pat pateikiama informacija ir apie galimą žalingų organizmų atsparumo produktui atsiradimą. Dažniausiai pesticidų naudotojai į šią informaciją nekreipia dėmesio. Tačiau tai nėra vien bendros frazės.

Įvairių žemės ūkio augalų auginimo technologijose apsauga nuo žalingų organizmų yra vienas iš esminių veiksnių, siekiant išauginti konkurencingą derlių. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėse augalų apsauga pirmiausia įvardijama kaip įvairių agronominių veiksnių (veislės atsparumo, subalansuoto tręšimo, optimalių sėjos terminų, augalų kaitos sėjomainoje ir daugelio kitų) visuma. Pesticidų naudojimas kultūrinių augalų apsaugai nuo žalingų organizmų yra labai svarbus veiksnys agronomijos praktikoje.

Nuo 1970-ųjų, pradėjus naudoti sisteminius fungicidus, buvo pastebėta, kad kai kurių fungicidų veiksmingumas laipsniškai mažėja. Būna, kad panaudojus gamintojo rekomenduojamą fungicido normą, jo veiksmingumas nuo ligos nebepakankamas. Tai gali būti pirmieji atsparumo konkrečiai fungicido veikliajai medžiagai požymiai. Tačiau nereikia pamiršti, kad nepakankamas fungicido veiksmingumas gali būti ir dėl daugelio kitų veiksnių: klaidingai nustatyta liga ir dėl to neteisingai parinktas fungicidas arba jis panaudotas netinkamu laiku, purkšta nepalankiu oru ir kt.

Darant išvadas dėl galimo atsparumo fungicidui atsiradimo, visada reikia įvertinti visus minėtus veiksnius. Dauguma jau seniai naudojamų fungicidų labai veiksmingai naikina daugelį ligas sukeliančių grybų. Pastebėta, kad atsparumą fungicidams įgyja ne visi ligas sukeliantys grybai.

Vieni fungicidai veiksmingumą praranda labai greitai ir pasidaro visiškai neveiksmingi, kiti veiksmingumą ­praranda palaipsniui. Lentelėje pateikta daugumos Lietuvoje anksčiau plačiai naudotų ir dabar naudojamų fungicidų veikliųjų medžiagų neveiksmingumo atsiradimo rizika (kitaip tariant rizika, kad žalingi organizmai gali įgauti atsparumą šių fungicidų veikliosioms medžiagoms). Informacija parengta, remiantis Atsparumo fungicidams tyrimo komiteto (FRAC – Fungicide resistance action committee) sudarytu sąrašu. Benzimidazolai (išskyrus fuberidazolą ir tiabendazolą) Lietuvoje jau nebenaudojami, tačiau dauguma paminėtų QoI-fungicidų, priklausančių strobilurinų cheminei grupei yra registruoti daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Naudojant labai didelės atsparumo rizikos fungicidus, reikia griežtai laikytis naudojimo rekomendacijų.

Įvairias javų ligas sukeliančių grybų atsparumo atsiradimo rizika buvo apibendrinta remiantis per paskutiniuosius 40 metų sukaupta informacija. Didelės atsparumo fungicidams atsiradimo rizikos patogenai atsparumą įgyja per palyginti trumpą laiką ir ne vienos cheminės klasės fungicidams. Žieminių kviečių miltligę sukeliantis grybas B. graminis yra priskiriamas didelės rizikos grupei, kadangi nustatytas šio patogeno įgytas atsparumas kelių skirtingų cheminių klasių fungicidams per 2–5 metų laikotarpį pradėjus juos naudoti.

Kuomet ligas sukeliančių grybų atsparumas fungicidams išsivysto per ilgesnį laiką ir apsauga nuo ligų nesukelia didelių problemų, tokie patogeniniai grybai įvardijami kaip vidutinės rizikos. Gerai žinomą javų stiebalūžę sukeliančių grybų atsparumas MBC fungicidams ir prochlorazui kai kuriose šalyse buvo nustatytas praėjus 10–15 metų nuo jų naudojimo pradžios. Tuo tarpu rudąsias rūdis sukeliančio grybo P. recondita atsparumo fungicidams atsiradimo rizika maža, nes nebuvo nustatyta atsparių šio patogeno rasių nė vienam dažniausiai naudojamų klasių (triazolų, morfolinų, strobilurinų) fungicidui. Net praėjus 25 metams po DMI fungicidų naudojimo, atsparių jiems rudąsias rūdis sukeliančių grybų kol kas nerasta.

2006 m. gruodžio mėn. FRAC paskelbė atsparių skirtingų grupių fungicidams patogeninių organizmų, sukeliančių įvairias augalų ligas, sąrašą. Apie miltligės atsparumą DMI fungicidams miežiuose pirmą kartą buvo paskelbta 1981 m., kviečiuose – 1986 metais. Apie sumažėjusį B. graminis jautrumą morfolinams pirmą kartą buvo paskelbta 2000 metais. Tais pačiais metais buvo paskelbta apie miltligės sukėlėjo atsparumą QoI fungicidams (strobilurinams). Apie lapų septporiozės sukėlėjo M. graminicola (S. tritici) atsparumą MBC fungicidams pirmą kartą buvo paminėta 1985 m., DMI fungicidams – 2000 m., QoI fungicidams – 2003–aisiais. Apie Pyrenophora tritici-repentis (sukeliančio kviečių dryžligę) atsparumą DMI ir QoI fungicidams pirmą kartą paskelbta 2005 metais.

Didžiosios pesticidus gaminančios kompanijos (BASF, „Bayer Crop Science“ ir „Syngenta“) daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, atlieka javų ligas (miltligę, lapų septoriozę, rudąsias rūdis, tinkliškąją dryžligę, rinchosporiozę, stiebalūžę, kviečių dryžligę) sukeliančių grybų B. graminis, M. graminicola, P. recondita, P. teres, R. seralis, Tapesia spp. ir P. tritici-repentis jautrumo DMI fungicidams ir strobilurinams stebėjimus. Lietuvoje ir Lenkijoje 2006 m. miltligės sukėlėjo B. graminis f. sp. tritici atsparumo lygis strobilurinams buvo nuo mažo iki vidutinio. Apie lapų septoriozės sukėlėjo M. graminicola atsparumo strobilurinams lygį Lietuvoje 2006 m. duomenų nėra. 2005 m. duomenimis, šio patogeno atsparių strobilurinams izoliatų Lietuvoje, Latvijoje Austrijoje, Šveicarijoje ir Čekijoje nerasta arba rasta su labai mažu atsparumo lygiu.

Kviečius auginančiose Europos šalyse lapų septoriozę sukeliančio patogeno M. graminicola atsparumas strobilurinams pastaraisiais metais vis didėja. Ne išimtis ir 2006 m. – atsparių izoliatų buvo rasta šiek tiek daugiau negu 2005 m. Kritinė padėtis Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje. M. graminicola atsparumas strobilurinams šiose šalyse 2006 m. buvo visuotinas ir didelis.

Situacija Lietuvoje iki šiol nebuvo tokia grėsminga. Riziką galima sumažinti laikantis bendrų rekomendacijų atsparumui išvengti. FRAC kasmet atnaujina rekomendacijas, ką reikėtų daryti, siekiant sumažinti atsparumo fungicidams atsiradimo riziką. Jau dabar yra paskelbtos rekomendacijos 2007 m. sezonui.

Tik efektyvi ir apgalvota apsauga nuo ligų yra esminis veiksnys atsparumo fungicidams sumažinimo strategijoje. Tačiau fungicidų naudojimas javų auginimo technologijose yra tik viena sudedamųjų augalų apsaugos dalių. Siekiant visapusiškos pasėlio apsaugos nuo žalingų organizmų, reikia laikytis Geros augalų apsaugos praktikos taisyklių ir Geros žemdirbystės praktikos reikalavimų.

• Fungicidus naudoti tik nuo gamintojų nurodytų ligų ir augalams esant tam tikro augimo tarpsnio.
• Purkšti fungicidais pačioje ligų plitimo pradžioje. Ypač nevėluoti purkšti strobilurinų veikliąją medžiagą turinčių fungicidų. Naudoti efektyviausią fungicido ar jų mišinių normą. Atsižvelgti į gamintojų rekomenduojamas normas.
• Purškimas tuo pačiu fungicidu sumažintomis normomis du ar tris kartus skatina atsparių ligas sukeliančių grybų populiacijų atsiradimą, todėl tokio purškimo varianto negalima naudoti.
• Purškimas tuo pačiu vienos veikliosios medžiagos produktu du kartus per sezoną padidina atsparumo atsiradimo riziką, todėl pakartotinai tuo pačiu fungicidu purkšti sezono metu nerekomenduojama. Ypač tai aktualu saugant javus nuo ligų, kurias sukelia didesnės atsparumo fungicidams rizikos grybai. Pakartotiniam purškimui rekomenduojama naudoti kitus fungicidus arba to paties fungicido gamyklinius ar darbinius mišinius su kitų veikliųjų medžiagų fungicidais. Ruošiant darbinius mišinius, turėtų būti naudojami skirtingo veikimo pobūdžio fungicidai.
• Strobilurinus naudoti tik mišiniuose su kitų grupių fungicidais.
• Naudojami darbiniai fungicidų mišiniai turi užtikrinti efektyvią apsaugą nuo ligų.
• Fungicidais, į kurių sudėtį įeina strobilurinas, nepurkšti pasėlių daugiau kaip du kartus per sezoną.
• Stengtis kuo mažiau naudoti fungicidų, vengiant nereikalingų profilaktinių purškimų.
• Naudoti tik registruotus produktus (www.vaat.lt ).