Atsakingos valstybinės institucijos šiuo metu svarsto, ar leisti mūsų šalies teritorijoje auginti kanapes. Tam reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti kanapes (kaip ir opijines aguonas bei kokamedžius). Ar kanapių augintojų gaunamas pelnas neviršys kontrolės išlaidų? Ar atsiras kanapių pluošto perdirbimo įmonių? Galų gale, kam – pluoštui, aliejui ar kurui – labiau apsimoka kanapes auginti? Į šiuos klausimus atsakymų tebeieškoma.

Europos Komisijos 2006 m. kovo 24 d. reglamentas (EB) Nr. 489/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 796/2004 dėl pluoštinių kanapių veislių, kurios atitinka tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus (OL 2006 L88, p.7), leidžia Lietuvoje auginti tokių veislių kanapes, kuriose narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.

Siekiant įgyvendinti minėtą reglamentą, tarpžinybinė Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Narkotikų kontrolės departamento atstovų darbo grupė, parengė Kanapių auginimo licencijavimo bei Kanapių auginimo ir kontrolės taisyklių projektus.

Vyriausybės kanclerio pavedimu (Nr. 13-7209 2006 m. lapkričio 14 d.) Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta parengti Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą ir nustatyta tvarka pateikti Vyriausybei. 2006 m. gruodžio 18 d. vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo pavedimu prašoma paspartinti minėto straipsnio pakeitimą. Galutinį sprendimą dėl kanapių auginimo legalizavimo priims Lietuvos Respublikos Seimas.

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Juknevičienė svarsto, kad galbūt jau šį pavasarį mūsų šalyje bus pasėti ir deklaruoti pirmieji legalūs kanapių plotai. Tam, kad ūkio subjektas galėtų gauti tiesiogines išmokas už kanapių pasėlius, turi būti įvykdytos kelios pagrindinės sąlygos. Pirmiausia, augintojas turi turėti kanapių auginimo licenciją. Jei kanapės auginamos sėklai, augintojas privalo vykdyti dauginamąją medžiagą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Jei kanapės auginamos pluoštui, augintojas privalo sudaryti sutartį ar įsipareigojimą su kanapių stiebų pirminiu perdirbėju. Turi būti naudojamos tik ES Komisijos reglamentu patvirtintų kanapių veislių superelito, elito bei sertifikuotos C1 ir C2 kategorijų sėklos.

Iš kanapių gaunamas tik trumpasis pluoštas, kvota Lietuvai skirta trumpajam linų ir kanapių pluoštui. Parama už trumpojo pluošto toną – 90 eurų. Tiesioginių išmokų dydis už deklaruotą kanapių hektarą numatomas kaip ir už kitas ES remiamas žemės ūkio kultūras.

O. Juknevičienės teigimu, iki šiol kanapių auginimo klausimu į ministeriją kreipėsi tik pavieniai ūkio subjektai, tad galima spėti, kad kanapių plotai, bent jau iš pradžių, bus nedideli.

Svarbu užtikrinti griežtą kontrolę

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius abejoja, ar mūsų visuomenė yra subrendusi leidimui auginti kanapes. „Žinant lietuvių išradingumą, ar nebus taip, kad sės vienas kanapes, o augs kitos kanapės? Ar nebus tame pačiame lauke auginamos ir leistinų veislių, ir narkotinės kanapės? Nesu kategoriškai prieš, bet siūlau neskubėti, nes šiandien nematau institucijos, kuri užtikrintų kontrolę. Ar mes neįkrisime į dar didesnę duobę su narkotikų vartojimu negu dabar esame?“, – nuogąstauja V. Rinkevičius.

Su nerimu į būsimą leidimą auginti kanapes žiūri Narkotikų kontrolės departamento prie LRV pareigūnai. Kanapės yra populiariausias narkotikas visame pasaulyje, jose yra apie 400 įvairių medžiagų, iš kurių 60 psichoaktyvios. Nors tų veislių kanapės, kurios leistos auginti ES, narkotinių medžiagų turi minimaliai, ir jas auginti saugu, bet čia atsiranda galimybė piktnaudžiauti – juk vizualiai augalus atskirti labai sudėtinga. Narkotikų kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Povilas Radzevičius mano, kad būtina iš anksto sukurti efektyvų kontrolės mechanizmą.

„Žinant teisės aktų hierarchiją, matyt Lietuvoje bus leista auginti kanapes, nes jos auginamos Europos Sąjungoje. Juolab, kad buvo kreiptasi į ES Teisės departamentą ir išsiaiškinta, kad kanapes privalu leisti auginti ir mūsų šalies teritorijoje. Narkotikų kontrolės departamento pareigūnai yra susirūpinę, kaip užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. Pirmiausia turi būti sukurtas stiprus ir efektyvus kontrolės mechanizmas. Net įstatymų pakeitimą siūlytume rengti tik tada, kai teisės aktais bus užtikrintas kontrolės mechanizmas“, – ragina P. Radzevičius.

Žiūrint iš pragmatinės pusės, nežinia, ar kanapių auginimas neš didesnį pelną negu kainuos visas kontrolės mechanizmas. „Mūsų departamentas ikiteisminio tyrimo funkcijos neatlieka – pažeidimus nustatys policija. Savaime suprantama, kad ­policininko prie kiekvieno lauko nepastatysi, todėl kontrolės ­mechanizmas turi prasidėti nuo sėklos įvežimo. Nemenką vaidmenį vaidina ir lietuviškas mentalitetas, nes mūsų išradingumas (blogąja prasme) yra tiesiog nepralenkiamas. Vien tik pasitikėjimo čia tikrai neužtenka“, – sako P. Radzevičius.

Kas turi atsirasti pirma – augintojai ar perdirbėjai?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė prisipažino kol kas atsargiai žiūrinti į žemdirbių galimybes užsidirbti iš pluoštinių kanapių auginimo. „Mes, žemdirbiai, nuolat raginami ieškoti alternatyvių augalų. Jei kanapės bus superkamos – tai valio. Patį velnią užaugintume, jei tik kas supirktų. Bet kol kas propaguoti kanapes ir raginti kolegas žemdirbius jas auginti tikrai nesiryžčiau. Nežinau nė vienos firmos, kuri perdirbtų kanapių pluoštą“, – sako G. Staliūnienė. Pasak ūkininkų sąjungos pirmininkės, žemdirbiai dažniausiai mąsto konservatyviai, juos ilgokai tenka įtikinėti imtis vienokios ar kitokios naujovės. Kol jie pasiryš auginti naują neįprastą augalą, gali praeiti nemažai laiko. „Pavojingiausia, kad greičiausiai į leidimą auginti kanapes nesureaguotų ir tuo prisidengti nesumanytų narkotinių medžiagų platintojai. Tam būtina griežta kontrolės sistema“, – pabrėžia G. Staliūnienė.

Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Algirdas Aleksynas įsitikinęs, kad, leidus auginti pluoštines kanapes, neabejotinai atsirastų ir jų perdirbėjų. „Išeina savotiškas užburtas ratas – kol niekas neaugina, tol niekas ir neperdirba. Ir kas pasakys, kuris – augintojas ar perdirbėjas – turi žengti pirmąjį žingsnį?“, – svarsto A. Aleksynas.

Didžiausia tikimybė, kad pluošto gamyba užsiimtų buvę linų perdirbimo fabrikai. Be to, galima tikėtis, kad žaliavą supirktų užsienio šalyse veikiančios perdirbimo įmonės, gaminančios statybines izoliacines medžiagas, virves, audinius.

Auginimo technologija išbandyta Upytėje

Pernai kanapių auginimo technologija buvo išbandyta Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje. ŽŪM vadovausis šita technologija, kai ji bus patvirtinta ministro įsakymu.

Auginti pasirinktos lenkiškos veislės Beniko ir Bialobrzeskie. Upytės bandymų stoties mokslininkė Elvyra Gruzdevienė įsitikinusi, kad lenkiškos selekcijos veislės mūsų klimatui būtų tinkamiausios, bet ir jas būtina sėti kuo anksčiau (net anksčiau už linus), kad spėtų subręsti. Lenkijoje, beje, kanapės daugiau auginamos pietinėje šalies dalyje ir laikoma, kad jau šiauriau nuo Augustavo jos sunkiau auga ir bręsta.

Pernai kanapės Upytėje užaugo iki 3 metrų aukščio, stiebai buvo stori ir tvirti, tad teko nemažai pasukti galvą, kaip jas nuimti. „Ir su krūmapjovėmis darbavomės, ir su žirklėmis, kurios skirtos karvių nagoms karpyti, – prisimena E. Gruzdevienė. – Lenkijoje tik kartą teko matyti patobulintą žoliapjovės variantą, pritaikytą kanapėms kirsti, o dažniausiai jos nuimamos labai primityviai – tiesiog rankomis“.

Upytės mokslininkai įsitikinę, kad kanapių perdirbimas – dar neišspręsta problema. Jų žaliavos vežti toliau negu 50 km neapsimoka, o auginant kanapes sėkloms, reikia paisyti izoliacinių atstumų tarp laukų – jie turi būti ne mažesni kaip 5 km, nes kanapės labai greitai kryžminasi.

„Pernai lankėmės Stenčevo bandymų stoties įmonėje „Lenkon“, kuri priklauso Lenkijos Natūralių pluoštų institutui. Joje pusiau vogčiomis teko žvilgtelėti į kanapių perdirbimo liniją – ji gerokai skiriasi nuo linų perdirbimo įrangos“, – sako E. Gruzdevienė.

Kad vienas kebliausių momentų kanapių auginimo technologijoje yra derliaus nuėmimas, sutinka ir A. Aleksynas. Pasak jo, užsienyje naudojamos specialios pjaunamosios „Hemp–Flax“, bet jos brangios ir paprastai perkamos susijungus keliems ar keliolikai augintojų. Kanapėms nuimti būtų galima pritaikyti javų kombainus, įtaisius jiems galingesnius lenktuvus (kaip kukurūzams pjauti).

„Dar realesnis kanapių panaudojimo būdas – kurui: nukultas kanapes reikėtų vynioti į ritinius ir deginti. Nustatyta, kad deginti javų šiaudus neverta agronominiu požiūriu – susmulkinti ir paskleisti dirvoje jie atstoja trąšas“, – kanapių panaudojimo kurui perspektyvomis neabejoja A. Aleksynas.

Viena realiausių kanapių panaudojimo sričių – kuro gamyba

Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ direktorius Jonas Šimėnas įsitikinęs, kad kanapes auginti biokurui – labai reali ir ekonomiškai rentabili veiklos sritis. „Lietuvoje pernai apie 12 proc. miestuose naudojamos centralizuotai tiekiamos energijos buvo gaminama iš biokuro, o kaimo vietovėse – net 95 procentai. Malkų resursai yra riboti, jų kaina kasmet kyla, tad verta ieškoti alternatyvių kuro šaltinių. Esame apskaičiavę, kad mūsų šalyje galėtume 50 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako J. Šimėnas. Kanapių stiebus būtų galima vynioti į ritinius ir jais kūrenti dabar šiaudais kūrenamus katilus.

J. Šimėno teigimu, pats perspektyviausias ateities kuras – granulės, kurioms gaminti tiktų ir kanapių žaliava. „Aišku, kiekvienam ūkininkui pačiam pasistatyti granuliavimo įrangą yra per brangu ir tikrai neverta. Kaip dabar gyventojai naudojasi malūnais ir veža į juos sumalti užaugintus grūdus, lygiai taip pat būtų galima įsivaizduoti ir granulių gamybos principą: užaugintas kanapes žemdirbiai vežtų į granuliavimo cechus, o parsivežtų kuro granules. Granules pagal ekonominį efektyvumą ir kūrenimo katilų visiško automatizavimo galimybes galima prilyginti gamtinėms dujoms“, – aiškina J. Šimėnas.

Dar viena kanapių panaudojimo sritis – biodujų gamyba. „Kol kas Lietuvoje šioje srityje visiškos džiunglės. Biodujų energiją gamina tik Kauno ir Utenos vandens valymo įrenginiai ir Lekėčių biodujų jėgainė“, – sako J. Šimėnas akcentuodamas, kad ši energija yra pigesnė ne tik gamintojui, bet ir vartotojui.