Lietuvoje iš viso veikia 1 200 bendruomenių, 770 iš jų jungia Kaimo bendruomenių sąjunga, įsikūrusi 2002 metais. Bendruomenių veikla – tai kultūriniai renginiai, vietovės plėtros vizijos formavimas ir įgyvendinimas, infrastruktūros gerinimas, darbo vietų kūrimas, socialinių paslaugų teikimas, švietimas. Apie tai, kaip Lietuvos kaimus paveikė bendruomeninis judėjimas, kalbamės su Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Guoda Burokiene.

Kas lėmė tokį spartų bendruomenių kūrimąsi?

Bendruomeninis judėjimas – tai kaimo žmonių bendras ir savanoriškas darbas, siekiant pagerinti savo bendruomenės gyvenimą. Sparti bendruomenių plėtra įrodo, kad kaimo gyventojams to reikia, juk viskas laikosi tik žmonių entuziazmo dėka. Bendruomenės lyderiai dirba už „ačiū“, ir perspektyvoje nesimato, kad bus kitaip. Kenčia jų šeimos, artimieji, bet kai „užsikabini“, labai sunku išeiti, tai tampa gyvenimo būdu. Pats baisiausias dalykas yra lyderių nuovargis, nes jų nėra kuo pakeisti.

Žmonės turi būti stiprūs ir fiziškai, ir psichologiškai, nes aplinkiniai dažnai linkę manyti, kad jeigu jau dirbi, tai iš to gauni vienokios ar kitokios naudos. Jei sutvarkai patalpas, kuriomis naudojasi visi, įtaria, kad vis tiek nors šiek tiek nubyrėjo ir organizatoriams.

Kokia kaimo bendruomenių misija?

Reikia pasiekti, kad kaimas būtų patraukli ir saugi gyventi vieta, su gera infrastruktūra, gyvybingais verslais, sveika aplinka, išsaugotu ir puoselėjamu kraštovaizdžiu. Kai bendruomenė iš nieko įkuria pirtį, renovuoja griūvančius namus, suorganizuoja grandiozines šventes, tai yra didžiulis indėlis, priverčiantis žmones pasilikti kaime. Nepalikti kaimo, kurti jo ateitį – tai ir yra tikroji kaimo plėtra.

Visi ūkininkais tikrai nebūsime, bet kaime gyventi turi būti patrauklu. Jau dabar matyti, kad miestiečiai kraustosi gyventi į užmiesčio gyvenvietes ir kuo toliau, tuo labiau išdrįsta nutolti nuo miesto. Lietuvos kaime gyvena 33 proc. šalies gyventojų, o kai kuriose ES šalyse iki 46–50 proc., bet žemės ūkiu verčiasi tik 5 procentai. Žmonės turi turėti ką veikti kaime.

Kokios paramos gali tikėtis kaimo bendruomenės?

Kuo toliau, tuo labiau reikia projektinio raštingumo, nes norint pritraukti lėšų, būtina rengti projektus. Šiemet iš šalies biudžeto bendruomenėms skirta 6 mln. Lt. Pagal BPD 2007–2013 m. kaimo plėtrai skiriama per 400 mln. Lt. Drąsiai sakau, kad tai jau yra sunkiau paimami pinigai, tam reikia kompetencijos ir išmanymo. Galima rengti projektus seniesiems tradiciniams amatams saugoti, mikroįmonėms steigti, paslaugoms teikti, kaimams renovuoti. Pagal šią programą galima atstatyti senus dvarus, malūnus, įvairius kitus pastatus ir pritaikyti juos bendruomenės reikmėms. Neabejoju, kad pinigai bus paimti, nes laikotarpis ilgas – šešeri metai.

Kaimo regionai Airijoje, Švedijoje, Suomijoje labiausiai ir vystėsi pagal Leader+ programą. Tai vienintelė programa, kuri ES pasiteisino 150 procentų. Iki 2013 m. šiai programai skirti pinigai paaugs dar beveik 6 proc. Tikiu, kad ir mūsų kaimai atrodys kaip Airijos, jau per pastaruosius kelerius metus padaryta didžiulė pažanga.

Ar Lietuvos kaimo bendruomenių balsas girdimas tarptautiniu lygiu?

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga dalyvauja Europos šalių kaimo judėjimuose PREPARE ir ERA. PREPARE yra mokymo organizacija, savotiškas EK Kaimo plėtros patariamasis organas. ERA (Europos kaimų aljansas) – grynai lobistinė organizacija, įkurta 2005 m. Suomijoje, susivienijus Suomijos, Graikijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos kaimo judėjimams. Kaip COPA/COGECA atstovauja žemdirbių, ūkininkų interesams, taip ERA – kitiems kaimo gyventojams.