Ekologinė žuvininkystė – tai dar iki galo neišsemta ir perspektyvi ekologinio žemės ūkio sritis Lietuvoje. Ekologiškai ūkininkauti nuo 2003 metų pradėjo 12 žuvininkystės ūkių, kurie buvo sertifikuoti pagal Ekologinės žuvininkystės taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D – 94.

Nuo 2004-04-29 šias taisykles pakeitė naujas ž. ū. ministro įsakymas Nr. 3D-253, nustatantis ir ekologiškų žuvininkystės produktų tvenkiniuose gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo ir realizavimo reikalavimus.

Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ūkių kontrolę ir sertifikavimo darbus pavedė vykdyti VšĮ „Ekoagros“.

Pagrindinės aplinkybės, skatinančios taikyti ekologinės žuvininkystės gamybos būdą:

• didėjanti ekologiškų produktų paklausa Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse;
• didesnės nei įprastinių produktų kainos;
• sertifikuoti ir paženklinti ekologiški žuvininkystės produktai didina jų realizacijos galimybes, nes tai padeda pirkėjams šiuos produktus atskirti rinkoje;
• papildomos išmokos už sertifikuotą įžuvintų tvenkinių plotą.

Pagrindiniai ekologinės žuvininkystės principai:

• geros kokybės produkto gamyba, nenaudojant jokių dirbtinių priedų;
• minimalaus poveikio aplinkai ir produktų apsaugai nuo taršos iš aplinkos užtikrinimas;
• gera žuvų sveikatos priežiūra, tinkama aplinka ir minimalus stresas, mažėjantys susirgimo atvejai, gerinant žuvų gyvybingumą, atsižvelgiant į tai žuvų rūšiai būdingus instinktus;
• veterinarinių-sanitarinių reikalavimų vykdymas ekologinės žuvininkystės ūkyje;
• minimalus leistinų veterinarinių preparatų naudojimas;
• sintetinių trąšų ir pesticidų atsisakymas;
• tvenkiniai papildomai tręšiami tik leistinomis mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Ekologinės žuvininkystės ūkyje didesnį dėmesį reikia kreipti į tausojamąją gamybą, žuvų suleidimo tankį, žuvų sveikatą, gerovę, vandens kokybę. Ekologinių žuvininkystės ūkių šeimininkai privalo pildyti Ekologinės gamybos ūkinės veik­los žurnalą, kuriame turi atsispindėti, kaip laikomasi ekologinės žuvininkystės reikalavimų. Ūkiuose turi būti imtasi visų profilaktikos priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligoms ir infekcijoms plisti. Kai gydymas būtinas, pirmenybė teikiama fitoterapiniams ir homeoterapiniams metodams. Gamintojas turi užtikrinti ekologiškų žuvininkystės produktų apsaugą nuo užteršimo neleidžiamomis medžiagomis. Be to, ekologinė produkcija turi būti atskirta nuo įprastinės visuose gamybos etapuose.

Ekologinės žuvininkystės ūkyje auginama žuvis turi būti šeriama 100 proc. ekologiškais pašarais arba maitintis natūraliu maistu. Kai kuriuose ūkiose yra gera natūralių pašarų bazė, papildomai žuvys nešeriamos. Tačiau norint gauti geresnį prieaugį, ypač auginimo tvenkiniuose, rekomenduojama žuvis šerti papildomai. Ūkiuose, kuriuose žuvis papildomai šeriama sertifikuotais ekologiškais pašarais, pastebimi geresni rezultatai. Pastaruoju metu ūkiai pašarais apsirūpina iš anksto, su ūkininkais sudaro sutartis būsimam derliui pirkti.

Ekologiškos žuvies užauginimas neapsiriboja vien ekologiškų pašarų naudojimu. Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje turi būti užtikrinta žuvų sveikata ir gerovė: žuvies apsaugojimas nuo terminio ir fizinio diskomforto, nuo įvairių sužalojimų, ligų, papildomo streso žuvų išgaudymo ar transportavimo metu. ­Ekologinės gamybos tvenkiniuose mėgėjiška žūklė draudžiama. Deja, ne visuose ūkiuose imamasi visų profilaktikos priemonių, siekiant užkirsti kelią ligoms ir infekcijoms (trūksta karantininių tvenkinių arba jie naudojami ne pagal paskirtį, kritusios žuvys nėra skubiai šalinamos iš tvenkinių ar gyvos žuvies laikymo sandėlių).

Prieš ketverius metus ekologiškai auginti žuvis pradėjo 12 žuvininkystės ūkių 2 848,78 ha įžuvintų tvenkinių plote. Didžiausi sertifikuotų įveistų tvenkinių plotai buvo Vilniaus, Šalčininkų, Rokiškio rajonuose.

Norą žuvis auginti ekologiškai pernai pareiškė 15 žuvininkystės ūkių. Buvo sertifikuotas 5 169,2 ha įžuvintų tvenkinių plotas. Vieni iš didžiausių ekologinės žuvininkystės ūkių yra Vilniaus, Zarasų, Šalčininkų bei Raseinių rajonuose, kuriuose ekologinės gamybos ūkiai per 3 metus išaugo ir šiuo metu viršija 500 ha plotą.

Populiariausia žuvis ekologinės žuvininkystės gamybos ūkiuose – karpis, kurį augina visi sertifikuoti ūkiai. Kiek mažiau populiarios žuvų rūšys yra lydeka, karosas, lynas, tačiau ir jos nedaug tenusileidžia karpiams ir dominuoja tarp populiariausiųjų. Šiais metais nemaža dalis ūkių įsiveisė ir augino baltuosius amūrus, kurie yra augalėdžiai ir labai gerai išvalo bei apsaugo tvenkinių dugną nuo užžėlimo. Be to, Lietuvos vartotojas jau gali nusipirkti ne tik ekologiško Lietuvoje užauginto karpio ar lydekos, bet ir tokių retų žuvų, kaip peledė, margasis plačiakaktis, eršketas ar šamas.

Tikrinimų metu, ypač ankstesniais metais nustatyta, jog tvenkiniams tręšti, vonioms prieš ektoparazitus neretai naudojamos medžiagos, kurių nėra ekologinės žuvininkystės taisyklių leidžiamų naudoti medžiagų sąrašuose (kalio permanganatas, chlorkalkės, natrio hipochloridas). Neretai tvenkiniuose, kuriuose žuvis auginama ekologiškai, buvo leidžiama vietiniams gyventojams maudytis, žvejams nedraudžiama mėgėjiška žūklė. Kadangi žuvis gaudoma nesertifikuotais masalais, jaukinama pašarais, kurių sudėtyje dažnai yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), padidintos rizikos produktų (kukurūzų, bulvių ir kt.), tokie tvenkiniai neatitinka ekologinei žuvininkystei keliamų reikalavimų, o juose išauginta žuvis negali būti vadinama ekologišku produktu ir ženklinama ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.

Papildomų tikrinimų metu sertifikuotuose ūkiuose užfiksuota gerokai mažiau nusižengimų, tačiau pernai vienas iš 15 sertifikuotų ūkių neįvykdė visų ekologinei gamybai keliamų reikalavimų ir sutarties, sudarytos su sertifikavimo įstaiga, vieno punkto, todėl buvo anuliuoti išduoti sertifikatai ir nutraukta sutartis.