Naujų metų išvakarėse daugiau kaip aštuoniasdešimt ūkininkų gavo pirmuosius Žaliuosius diplomus, suteikiančius teisę priimti praktikai ūkiuose profesinių mokyklų moksleivius. Tai bent iš dalies užpildys darbo jėgos stokos kaime spragą, padės moksleiviams įgyti praktinio ūkininkavimo įgūdžių.

Lietuvoje kasmet mažėja žemdirbiškų profesijų darbuotojų. 2001 m. profesinėse mokyklose buvo parengti 3 903 žemės ūkio specialistai, o 2006 m. – 554. Keturių tūkstančių specialistų mūsų kaimui yra per daug, tačiau penkių šimtų tikrai neužtenka. Ūkininkai nuolat skundžiasi ne tik darbuotojų stoka, bet ir nekokybišku, reikalavimų neatitinkančiu žemdirbiškų profesijų darbuotojų praktiniu rengimu.

2005–2006 m. Žemės ūkio rūmai kuravo 550 kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui rengimą 23 profesinėse mokyklose. Iš baigusiųjų mokyklas kaimo turizmo darbuotojo specialybę buvo pasirinkę 53 (14,4 proc.) absolventai, technikos šaltkalvio remontininko – 50 (13,6 proc.), technikos priežiūros verslo darbuotojo – 47 (12,8 proc.), žirgininkystės verslo darbuotojo – 41 (11,1), žemės ūkio gamybos verslo darbininko – 32 (8,7 proc.), žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo – 30 (8,2 proc.), miškininkystės verslo darbuotojo – 27 (7,3 proc.) absolventai.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis įsitikinęs, kad profesinės mokyklos vis dar išleidžia nemažai siauros specializacijos darbuotojų, tarsi ruoštų juos darbui kolūkiuose, o ne ūkininkų ūkiuose. Ūkininkui reikia ne mechaniko, elektriko, vairuotojo, kombainininko ir traktorininko, o žemės ūkio darbuotojo, kuris visus tuos darbus mokėtų, t. y. plataus profilio specialisto-praktiko. Tada ūkininkas galės efektyviau planuoti darbus, o darbuotojas daugiau uždirbs.

Kol kas būsimieji žemės ūkio darbuotojai didžiąją laiko dalį praleidžia kaupdami teorines žinias, o praktikai laiko turi nedaug. V. Juodsnukis siūlo, kad rengiant būsimuosius žemės ūkio darbuotojus, dvejus metus jie mokytųsi teorinių žinių ir antrątiek įgytų praktinių įgūdžių. Tada jaunuolis ateis į žemės ūkį pasirengęs dirbti, neišsigąs galimų sunkumų, galės pakankamai uždirbti, matys perspektyvą, jam nekils noras bėgti iš kaimo.

Mokyklų problemos

Norint parengti kvalifikuotus darbuotojus, reikia šiuolaikiškos praktinio mokymo bazės. Vienas iš kelių – sukurti naujausia technika ir mokymo priemonėmis aprūpintus šakinius praktinio mokymo centrus. Šiaulių rajono Gruzdžių žemės ūkio mokykloje tokio centro kūrėjai pateko į aklavietę. Pastatytas 5,3 mln. litų vertės pastatas, o technikos trūksta, nes, rengiant projektą, nebuvo numatyta lėšų technikos nuomai. Gelbsti žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės. Tačiau neišspręsta mokinių atvežimo į centrą finansavimo problema.

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, profesinių mokyklų tinklą būtina optimizuoti, kad jos galėtų kuo geriau tenkinti žemės ūkio ir kaimo darbo rinkos poreikius. O moksleivių profesinį orientavimą jis siūlo pradėti vykdyti pagrindinėse kaimo mokyklose, tuo reikėtų užsiimti autoritetą turintiems ūkininkams.

Mažos, specialistus rengiančios siaurai specializuotos mokyklos nepajėgios prisitaikyti prie pokyčių. Todėl kuriant kolegijų tinklą, šios įstaigos buvo stambinamos – kolegijos steigiamos regionų principu, kiekviena jų įsteigta 2–9 aukštesniųjų mokyklų bazėje. Sumažėjus vienos krypties specialistų paklausai, likusios laisvosios lėšos gali būti panaudojamos naujoms studijų programoms rengti ir vykdyti.

Šiaulių regionas palankus plėsti augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą ir perdirbimą, ypač pieno ir mėsos ūkius. Apskrityje yra nemažai modernizuojamų ūkių, tačiau trūksta kvalifikuotų specialistų. Šiaulių regiono aukštesniosios žemės ūkio mokyklos nepajėgė pasirengti neuniversitetinėms studijoms. Iniciatyvos ėmėsi Šiaulių kolegija, kuri 2005–2006 mokslo metais kartu su Joniškio žemės ūkio mokykla parengė ir įregistravo Žemės ūkio technologijos neuniversitetinių studijų programą.

Žmogiškieji ištekliai kaime

Vienas iš žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros uždavinių siejamas su žmogiškųjų išteklių plėtra. Šiandieninė situacija yra tokia, kad kvalifikuotų specialistų poreikis didėja, o žmonių, gebančių valdyti modernią techniką, yra mažai.

Lapkričio pabaigoje vykusioje Mokslų akademijos sesijoje, skirtoje kaimo dabarčiai ir ateities perspektyvoms, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė vardijo problemas, darančias įtaką kaimo žmogiškųjų išteklių plėtrai, iš kurių išskyrė žemą išsilavinimo lygį. Tik 4,9 proc. darbingo amžiaus kaimo gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis ūkininkų turi vidurinį išsilavinimą, o aukštąjį išsilavinimą – vos 2 proc.

Kaime nedarbas didesnis negu mieste, tačiau čia trūksta ir pedagogų, ir kvalifikuotų darbininkų. Daugėja modernaus ir pelningo ūkininkavimo pavyzdžių, tačiau jaunimo požiūris į ūkininkavimą yra skeptiškas, nes mieste yra kur kas daugiau ir patrauklesnių savirealizacijos galimybių.

Ar praktika ūkininko ūkyje gali sužadinti moksleivio interesą pasirinkti darbą pagal specialybę, priklauso ir nuo praktikos kokybės. Ūkiuose praktikos buvo atliekamos ir iki šiol. Žemės ūkio rūmai kontroliavo, kaip jos vyksta. 2005 mokslo metais absolventai praktikas atliko 34 rajonuose. Daugiausia – 78 proc. – dirbo pas ūkininkus. Žemės ūkio rūmai patikrino daugiau kaip 15 proc. praktikos vietų ir nustatė, kad ne visur taikomos naujovės, nėra pažangios žemės ūkio technikos ar įrangos, praktikantai neįgyja darbinių įgūdžių.

Žaliasis diplomas

Pagal Žaliojo diplomo suteikimo taisyk­les praktikantus gali priimti tik pažangūs ūkiai. Pirmieji paraiškas diplomui gauti praėjusiais metais pateikė 167 ūkininkai. Tinkamais pripažinta 116 ūkių, kuriuos aplankiusi komisija atrinko 81. Pasak žemės ūkio rūmų vicedirektoriaus Alvydo Grigaliūno, dalis ūkių netiko praktikai, nes jų technologinis lygis neatitiko reikalavimų, pavyzdžiui, viename pieno ūkyje karvės melžiamos rankomis, kituose nediegiami šiuolaikiniai standartai. Tarp pretendentų buvo smulkių augalininkystės ūkių, kuriuose naujovių ir šiuolaikiškos technikos nepamatysi. Pagrindinis visų Žaliojo diplomo siekiančių ūkininkų motyvas – galimybė pritraukti darbo jėgą bent sezono metu.

Absoliuti dauguma ūkininkų dar turėjo išklausyti profesinių pedagoginių pradmenų kursus. Žaliąjį diplomą gavo 15 Panevėžio ir po 10 Alytaus ir Marijampolės apskrities ūkininkų. Pagal specializaciją daugiausia atrinkta augalininkystes – 27, pieno – 14, mišrių –10 ūkių.

Žaliąjį diplomą gavęs ūkininkas įsipareigoja 5 metus priimti moksleivius ir studentus praktiniam mokymui į savo ūkius. Ūkininkas turi mokėti praktikantui atlyginimą, apgyvendinti, užtikrinti buities sąlygas. Žaliasis diplomas suteikia ūkininkams pirmumo teisę pretenduojant į paramą pagal 2007–2013 metų kaimo plėtros plano priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas”. Rengiant Tęstinio profesinio rengimo įstatymo projektą, siūlyta numatyti ūkininkams, kurie priima praktikantus, taikyti mokesčių lengvatas arba mokėti specialias išmokas, tačiau galutiniame projekto variante viso to neliko.

Ar Žaliasis diplomas tikrai padės išspręsti darbo jėgos stokos problemą? Pasak Kupiškio rajono ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus, norinčių mokytis žemės ūkio specialybių atsiras daugiau, jeigu jaunuolius skatinsime. Ūkininkai galėtų prisidėti prie būsimų darbuotojų rengimo, pavyzdžiui, remti gabesnius jaunuolius, kurie, baigę mokslus, grįžtų dirbti į ūkius.

Žaliasis diplomas išduodamas ūkininkams, o įmonės negali pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis. Tuo stebisi AB „Vilkijos ūkis“ vadovas Česlovas Tallat-Kelpša. Su žemės ūkiu susijusioms įmonėms irgi trūksta darbuotojų, jos galėtų suteikti praktiką moksleiviams ir studentams. Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Miškinis pripažįsta, jog šis priekaištas teisingas. Rengiant Žaliojo diplomo taisyk­les, į tai nebuvo atsižvelgta. Jo tikinimu, šiais metais taisyklės bus peržiūrėtos ir pataisytos.

Žaliasis diplomas neišspręs visų prob­lemų, todėl Žemės ūkio rūmai siūlo parengti žemdirbiškųjų profesijų darbuotojų rengimo strategiją, o kol kas yra kaip yra.

Teisę gauti Žaliąjį diplomą turi ūkininkai, įgiję:

• aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) žemės ūkio išsilavinimą, turintys ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį (jei po žemės ūkio išsilavinimo įgijimo praėjo daugiau kaip 5 metai, ūkininkai privalo būti išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus ar dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo seminaruose ar lauko dienose, kurių bendra trukmė – ne mažesnė kaip 80 val.);
• ne žemės ūkio aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą ir turintys ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį bei per paskutiniuosius penkerius metus išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus ar dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo seminaruose ar lauko dienose, kurių bendra trukmė – ne mažesnė kaip 160 valandų.

Pirmaisiais metais po Žaliojo diplomo gavimo ūkininkas turės išklausyti mokymo kursus pagal Pedagoginių prad­menų ūkininkams mokymo programą ir pasirašyti susitarimą su Žemės ūkio rūmais, kad 5 metų laikotarpiu priims moksleivius ir studentus į savo ūkį praktiniam mokymui.