23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/01
Lenkijos daržovių augintojus tenkina minimalus pelnas
  • Jurga ZALECKIENĖ „Mano ūkis“, Lenkija
  • Mano ūkis

Lenkijos daržininkus mūsų daržovių augintojai laiko pagrindiniais savo konkurentais. Šios šalies daržininkai sugeba išauginti produkciją gerokai mažesne savikaina, tačiau neretai dėl to nukenčia daržovių kokybė. Dažnai smulkiuosius lenkų daržininkus gelbsti tik stebėtinas lankstumas ir landumas realizuojant išaugintą produkciją.

Apie penktadalis visos išaugintos daržovių produkcijos eksportuojama. Lenkijos daržininkams didžiausi konkurentai – Kinijos daržovių augintojai. Praėjusiais metais Lenkijos parduotuvės buvo užverstos pigesniais šaldytais žiediniais kopūstais iš Kinijos, kinai labai daug augina ir svogūnų, pomidorų.

Morkos ankstyvajam derliui daugiausia auginamos centrinėje ir pietinėje Lenkijos dalyje – aplink Varšuvą ir Krokuvą. Šiaurės Lenkijoje, kur daug durpingų dirvožemių, yra puikios sąlygos vėlyvųjų veislių morkoms, skirtoms ilgai laikyti. Tie patys regionai – aplink Varšuvą ir Krokuvą – vieni tinkamiausių žiediniams kopūstams auginti. Lenkų žiedinių kopūstų augintojai savo pigia produkcija praktiškai jau sužlugdė šių daržovių auginimą kaimyninėse Čekijoje ir Slovakijoje.

Aplink Krokuvą – kopūstų augintojų valdos

Krokuvos apylinkės – kopūstinių daržovių regionas. Arčiau Krokuvos auginami ankstyvieji kopūstai, tolėliau didesnę pasėlių dalį užima vėlyvųjų veislių kopūstai. Didžioji jų dalis – tradiciniai baltagūžiai kopūstai (apie 60 proc. visų kopūstinių daržovių pasėlių).

Kadangi Krokuvos kraštas, palyginti su Lietuva, yra gerokai piečiau, čia augintojai, labai pasistengę, spėja nuimti net du kopūstų derlius. Jau sausio gale sėja kopūstus į daigynus, kovo mėnesį daigus sodina į plėvele dengtus tunelius, gegužės mėnesį pjauna gūžes. Tuomet iš karto vėl sodinami daigai, o derlius nuimamas iki lapkričio, kol prasideda šalčiai.

Krokuvos regione, kaip ir visoje Lenkijoje, dominuoja smulkūs daržovių augintojai. Vidutiniškai jų auginamų daržovių plotai tesiekia 6–7 hektarus. Visus darbus jie stengiasi nudirbti savo šeimos jėgomis. Paprastai daržininkystė būna ne pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis, o tik būdas užsidirbti papildomų pajamų. Išaugintą produkciją jie parduoda didesniems augintojams arba daržovių supirkėjams, kartais patys stovi turguose arba pardavinėja daržoves tiesiai iš kiemo, ypač jei gyvena prie judrių kelių. Krokuvos regione tarpsta perpardavinėtojai, kurie, supirkę nemažus daržovių kiekius, juos realizuoja ne tik šalies viduje, bet ir Čekijoje, Slovakijoje.

Daržininkams – ne patys geriausi laikai

Ūkininkas Mečislovas Banadas (Mie­czyslaw Banad) nelinksmai tvirtina, kad daržininkams dabar – ne patys geriausi laikai. Prieš dvejus trejus metus augintojai gerokai išplėtė pasėlius (mat tuomet šoktelėjo daržovių kainos ir atsirado galimybė daugiau užsidirbti), todėl greitai pasijuto daržovių perprodukcija, kainos smuko. Tad pernai daržovių plotai sumažėjo.

Ūkininkas M. Banadas nuosavos žemės turi 26 ha, dar 14 ha nuomoja. Laukai nedideli (apie 1 ha), išsidėstę kalvotame paviršiuje. Augina kopūstus, svogūnus, morkas, šiek tiek porų. Pasak augintojo, jei už baltagūžių kopūstų kilogramą jis gauna 20 grošų (0,18 Lt) – tokia kaina jau padengia auginimo išlaidas. Viena pavojingiausių kopūstų ligų – šaknų gumbas, todėl daržininkas stengiasi laikytis sėjomainos, kad kopūstai į tą patį lauką sugrįžtų ne dažniau kaip kas ketveri metai.

Svogūnams 2006 m. buvo palyginti neblogi – už juos augintojas gavo po zlotą (0,9 Lt) už kilogramą. Pasak M. Banado, 60 grošų (0,54 Lt) už kilogramą svogūnų – tai minimali kaina, kuomet pardavus dar lieka truputis pelno. Ūkininkas vidutiniškai prikasa 40 t/ha svogūnų, tik derlingiausiuose laukuose pavyksta užauginti 50 t/ha derlių. Pernai, vos pradėjus svogūnams augti, nusistovėjo šilti ir sausi orai, augalams trūko drėgmės, todėl derlius gerokai smuktelėjo – M. Banadas prikasė tik po 20 t/ha svogūnų. Pagrindinės svogūnų veislės – Velington, Napoleon, Stamford. Pastarąją ūkio šeimininkas ypač vertina dėl to, kad šios veislės svogūnai labai gerai laikosi sandėlyje. Daržininkas augina ir beveik hektarą porų (veislė Dionizos F1), bet šių svogūninių daržovių paklausa maža, tad jų plotų plėsti neketina.

Agurkų ir kopūstų rauginimo cechas

Ūkininkas M. Banadas tvirtina, kad vien augindamas daržoves jis sunkiai išgyventų, tad jau keleri metai specializuojasi raugindamas agurkus ir kopūstus. Per metus jis perdirba net 400 tonų kopūstų ir 50 tonų agurkų. Pastaruosius perka iš kaimynystėje ūkininkaujančio kolegos, mokėdamas po 35 grošus (0,31 Lt) už kilogramą. Už raugintų agurkų kilogramą gauna 2,3 zloto (2,07 Lt), už kopūstų – nuo 0,8 iki 2 zlotų (0,72–1,81 Lt) – kaina priklauso nuo metų laiko. Daržovių rauginimo cechas įrengtas sename gamybiniame pastate, iš pirmo žvilgsnio net atrodo, kad čia sunku deramai laikytis higienos reikalavimų, bet ūkininkas tvirtina, kad tikrintojai jam jokių pastabų neturi. Rauginti kopūstai ir agurkai lietuviškam skoniui pasirodo šiek tiek sūroki. Rauginimo receptūros šeimininkas, be abejo, neatskleidžia. Pavyksta išpešti tik tiek, kad 100 kilogramų kopūstų jis deda 3 kg druskos, o raugintus agurkus pagardina kadagio uogomis.

Mečislovas Banadas prisipažįsta, kad naujų investicijų į ūkį kelinti metai nebedaro. Neatnaujina pastatų, neperka ir naujos technikos – laukia, kol paaiškės situacija, ar daržininkystė pasidarys pelningesnė ūkio šaka, ar ne. Visus darbus stengiasi nuveikti savo jėgomis, bet pavasario darbymečio ir derliaus nuėmimo metu neišsiverčia be samdomų darbininkų. Jiems per dieną sako mokąs po 50 zlotų (45 Lt) ir duodąs pietus.

Svogūnų sėklininkystės ūkis

Ūkininkas Pavelas Pitkovskis (Pawel Pytkowski) gyvena vos keli kilometrai už Varšuvos ir ūkininkauja 20 ha dydžio ūkyje. Jis ne tik ūkininkauja, bet ir kartu su broliu Karoliu jau 14 metų vadovauja bendrovei „Bejo Zaden Poland“, kuri prekiauja olandiškų veislių daržovių sėklomis. Savo ūkyje P. Pitkovskis augina javus ir svogūnų sėjinukus.

Visos svogūnų veislės, be abejo, olandiškos. Tikslaus sėjimo sėjamąja viename hektare išsėjama 50 kg svogūnų sėklų. Nuimant derlių, specialiu pakeltuvu sėjinukai paskleidžiami ant lauko, vėliau surenkami rinktuvais. Iš hektaro paprastai prikasama 15–20 tonų sėjinukų.

Ventiliatoriumi iš derliaus masės išpučiamos šiukšlės ir skirtingo dydžio tinklais svogūnėliai išskirstomi į frakcijas. Smulkiausi sėjinukai, 8–10 mm skersmens, priskiriami pirmajai rūšiai, vidutinio dydžio – 10–15 mm – priskiriami antrajai rūšiai, o patys stambiausi – 15–20 mm skersmens svogūnėliai – trečiajai rūšiai. Dar stambesni sėjinukai laikomi nerūšiniais. Išrūšiuoti sėjinukai vežami į šaldyklas ir laikomi 0,5o C šilumos temperatūroje.

Vasario mėnesį svogūnų sėjinukai pradedami pardavinėti. Pasak P. Pitkovskio, didesnę paklausą turi stambesni sėjinukai (10–15 mm skersmens), nes juos augintojai renkasi auginti ankstyvajam derliui, o parduoti labiau apsimoka smulkiausius sėjinukus. Patys smulkiausi, kurių kilograme telpa 1 500–1 600 vnt., kainuoja 6 zlotus (5,43 Lt), vidutiniai (600–700 vnt./kg) – 5 zlotus (4,53 Lt), o stambieji (350 vnt./kg) pigiausi – kainuoja 4 zlotus (3,62 Lt). P. Pitkovskio tvirtinimu, augintojai kuo toliau, tuo dažniau svogūnus augina ne iš sėjinukų, o iš sėklų, tad jis plotų plėsti neketina.

***

Lenkijoje pernai morkų auginta 24 000 ha, svogūnų – 20 000, baltagūžių kopūstų 21 000, raudongūžių kopūstų – 1 200, savojos kopūstų – 1 200, pekininių bastučių – 5 000, žiedinių kopūstų – 12 000, brokolių – 5 000 ha. Beje, pastarųjų kopūstinių daržovių plotai kasmet plečiasi ir jau dabar lenkai pagal jų pasėlių plotus užima antrąją vietą tarp ES šalių po Ispanijos.

Porai Lenkijoje pernai buvo auginami 7 000, burokėliai – 17 000 ha plote, 6 000 ha užėmė salierų pasėliai, 5 500 – šakninės petražolės, 1 200 – kaliaropės, 1 500 – špinatai, 13 000 ha – lauko agurkai, lygiai perpus mažesnį plotą užėmė pomidorai – 6 500 hektarų. Bendras daržovių pasėlių plotas siekė 147 800 hektarų. Palyginti su Lietuva, Lenkijoje daržovių pasėlių plotai 30 kartų didesni (nors teritorijų dydis skiriasi penkis kartus). Pernai mūsų šalyje buvo deklaruota 4 816,36 ha daržovių pasėlių, iš jų apie 1 700 ha kopūstų, 1 200 – morkų, 1 000 – burokėlių, 650 – svogūnų, apie 100 ha pekininių bastučių ir žiedinių kopūstų ir apie 150 ha kitų daržovių.

Duomenys pateikti Lenkijos sėklininkystės firmų