Gruodį dešimtmetį atšventusios UAB „Vyrybalt“ vardą Lietuvos žemdirbiai sieja su ekologišku augalų ir gyvulių augimo aktyvatoriumi Penergetic. Gyvulių laikymo ir mėšlo tvarkymo įranga garsina įmonę Rusijoje, į kurią eksportuojama net 80 proc. visos pagamintos produkcijos.

Nors šiandien didesnį pelną įmonei duoda gyvulininkystės tvartų, mėšlo tvarkymo įrangos gamyba ir prekyba, tačiau atsisakyti savo vietą rinkoje suradusio Penergetic bendrovė neketina, o ateities planus įmonės vadovai sieja su biodujų jėgainių įrengimų gamybos plėtra. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Gyčio Vyšniausko, aplinką tausojančios ir gamtos taršą mažinančios technologijos sparčiai plinta ne tik Europoje. „Tuo stipriai susirūpinta ir Rusijoje, nes ten gamybos mastai kur kas didesni, tad ir tarša didesnė“, – sako ketverių metų patirtį veiklos Rusijoje turinčios įmonės vadovas.

Pirmasis projektas Kaliningrado srityje, pasak G. Vyšniausko, buvo pasvilęs, kaip ir pirmasis blynas, tačiau nesėkmė neatbaidė nuo tolesnių žingsnių į kaimyninės šalies rinką. „Jau turime įmonės atstovų Krasnodare, Maskvoje, Sankt Peterburge, Omske, Kazanėje, Tiumenėje. Ketiname mūsų produkciją pasiūlyti Rumunijos, Bulgarijos, Kazachstano ūkiams. Neatsisakome ketinimų Rusijoje pastatyti savo gamyklą“, – apie kitų šalių rinkas kalba G. Vyšniauskas.

Daugiausia į Rusiją tiekiama tvartų ir mėšlo tvarkymo įrangos, tačiau „Vyrybalt“ specialistai jau rengia pirmąjį 150 tūkst. t našumo per metus gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo įmonės statybos Kaliningrade projektą. Įmonės direktorius pastebi, kad pastaruoju metu biodujų gamybos technologijos Rusijos verslininkus ypač domina. Beje, šioje šalyje neuždrausta gyvuliams šerti gyvūninės kilmės pašarų, tad tarp Lietuvos įmonės užsakymų – ir gyvūninės kilmės pašarų priedų gamybos projektas.

Pasak G. Vyšniausko, Rusijos ūkiai renkasi Lietuvos produkciją dėl įmonės teikiamų paslaugų lankstumo. „Europos bendrovės nesiderina prie rusų poreikių, o tai kas veikia Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Rusijoje ne visuomet pasiteisina, nes ten ūkių dydžiai gerokai lenkia europietiškus. Rengdami projektus Rusijos ūkiams, mes pirmiausia įvertiname tai, ko jiems reikia, ir tik po to, remdamiesi pasaulio, Lietuvos patirtimi ir mokslo pasiekimais, rengiame būtent to ūkio poreikius atitinkantį projektą“, – teigia „Vyrybalt“ vadovas pridurdamas, kad tiek nebūtų pasiekta be mokslo žmonių pagalbos. Nuo pat įsikūrimo pradžios įmonė bendradarbiauja su Lietuvos institutais ir universitetais.

Vertindamas šių metų gamybos apim­tis, G. Vyšniauskas neabejoja, kad į Rusiją eksportuojamos produkcijos dalis dar labiau išaugs, todėl gali tekti didinti gamybinių cechų našumą. Dabar bendrovėje dirba 50 žmonių. Gamyba vykdoma 2 pamainomis. „Įrengtos kompiuteriu valdomos metalo lankstymo staklės. Per pamainą galime pagaminti apie 200 gardų. Pernai pagaminome ir įrengėme apie 80 įvairaus dydžio ir talpos mėšlo rezervuarų“, – gamybinius rodiklius vardija G. Vyšniauskas. Daugiausia pajamų (apie 60 proc.) apyvartos struktūroje tenka galvijininkystės ūkių įrangai, 30 proc. – mėšlo saugojimo kaupykloms, 10 proc. – kiaulininkystės kompleksų įrangai.