Rokiškio rajono pažiba - pavyzdingai tvarkomas Stanislavos Jasinevičienės ir Artūro Vedeikos ūkis. Iš pagrindų atnaujinta pieno gamyba, nauja pašarų ruošimo ir dalijimo technika, mėšlo tvarkymo įranga, modernus tvartas - milijonus kainuojantis turtas, kuris, deja, neteikia tiek džiaugsmo, kiek galėtų. Nuolat besišypsančio Artūro veidas apsiniauka, kai pokalbis pakrypsta apie pieno supirkimo kainas. "Jei pieną parduotume, o ne atiduotume...", - atsidūsta jaunas vyras.

Nors dalį investicijų dengė Europos Sąjungos fondai, tačiau ūkio plėtros projektui įgyvendinti nemažai lėšų teko skolintis iš bankų. Pečius gulančios paskolos neleidžia ūkininkauti be nerimo: pinigų viskam reikia, o pienas superkamas toli gražu ne už tiek, kiek jis vertas. "Ar kas nors gali pažaboti perdirbėjus? Pieno juk nepilsi į griovį. Esame tokioje padėtyje, kad turime pasirašyti mums nepalankias sutartis, kuriose juodai ant balto parašyta: pieną atiduoti už tiek ir tiek...", - pykčio ir beviltiškumo gaidelė skamba Artūro balse. Jo skaičiavimais, pienas turėtų būti superkamas po 1 Lt/kg. "Tuomet jau būtų galima pakenčiamai gyventi. Gautume šiokį tokį pelną, o dabar viską, ką uždirbame, turime išleisti. Juk viskas brangsta", - sako Artūras.

Šypsena vėl papuošia humoro jausmo nestokojančio rokiškėno veidą, kai jis pradeda pasakoti apie kasdienius darbus, vis įterpdamas smagių nutikimų, kurių ūkininkavimo rutinoje dažnai pasitaiko. "Žinai, koks šitos manekenės vardas? Ogi Šukšla, va ten Amazonė, o toji mažylė su ragais - mūsų Velniukas, - prajuokina Artūras, gyvulių vardus tardamas rokiškėnams būdingu akcentu. - Kai kurias karves pirkome iš žmonių, Velniuką irgi įsigijome iš vienos kaimo bobulės. Pastatę tvartą, pritrūkome karvių. Tūkstančius kainuojančių veislinių užsieniečių už blusas juk nenupirksi".

Kelios raguotos karvės nuragintų palaidai laikomų gyvulių bandoje didelių rūpesčių nekelia. Ūkininkas pastebėjo, kad ragai tampa grėsmingu ginklu tik ant holšteinų galvų. "Holšteinas su ragais, tas pat, kas chuliganas su peiliu", - taikliais palyginimais kalba Artūras. Jis prisipažįsta, kad ne visos karvės turi vardus. Savaip pakrikštija tuos gyvulius, kurie turi ypatingų būdo ar sudėjimo bruožų. "Kai laikėme 100 melžiamų karvių, visų vardus prisimindavau", - sako Artūras. Dabar rokiškėnų ūkyje auginama per 130 melžiamų karvių, 70 penimų galvijų. Su prieaugliu iš viso laikoma daugiau kaip 250 galvijų. Ūkis valdo 150 ha žemės, iš jų 90 ha užima pievos.

Gerai šerk, tačiau nepersistenk

Apie melžiamų karvių šėrimą Artūras pasakoja, tarsi aukštuosius mokslus baigęs specialistas: "Stambūs pašarai - prieskrandžio bakterijų maistas. Tačiau ne bet kokie ir ne bet kaip susmulkinti šiaudai joms tinka". Pasak jo, šiaudai turi būti susmulkinami tokio dydžio dalelėmis, kad jos neįstrigtų gerklėje. Be to, perbraukus šiaudu, pavyzdžiui, per rankos odą, turi likti žymė. "Miežiniai šiaudai nelabai tinka, nes yra per švelnūs ir nedirgina prieskrandžio gaurelių, t. y. neskatina jų judėti", - galvijų virškinimo trakto ypatumus Artūras išmano. Jei tvartas nuo atrajojimo ūžia - pašarai tinkami. Ūkininko teigimu, iš 10 karvių 7 turi atrajoti. "Jei karvidėje tyla, lauk acidozės ar kokios kitos velniavos", - tikina rokiškėnas. Jo nuomone, dėl netinkamo šėrimo atsiranda ne tik virškinimo problemų, bet ir suprastėja pieno kokybė: padaugėja somatinių ląstelių.

Kaip šerti gyvulius, nuolat pataria Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro konsultantai. Ūkyje jau bandoma karves šerti racionais, parengtais, naudojantis nauja kompiuterine programa. Anksčiau į pašarų mišinį iš šiaudų, kukurūzų, cukrinių runkelių griežinių siloso, žolės šienainio būdavo pridedama po 3 kg (skaičiuojant vienai karvei) koncentratų. Likusią jų normos dalį, priklausomai nuo produktyvumo ir fiziologinės būklės, karvės gaudavo automatinėse šėryklose. Pagal naująją programą visą kombinuotųjų pašarų normą gyvuliai gaus šėryklose. "Kiek kuri karvė suėda mišinio, nesukontroliuosi.?Stambesni gyvuliai?visuomet?suėsdavo daugiau. Taigi patirdavome šiek tiek nuostolių", - sprendimą keisti racioną motyvuoja Artūras. Ūkininkas sako, visų pašarų ir priedų pats paragavęs, net ir šuns pašarų skonį jis žinąs: jei žmogui neskanu, tai ir gyvulys neės.

Pernai padarė kukurūzų ir cukrinių runkelių griežinių sumuštinį: kad būtų paprasčiau šerti, pašarus susilosavo kartu. "Niekas nepatarė, pats sugalvojau", - į klausimą, kas rekomendavo taip padaryti, atsako Artūras. Pasak jo, griežiniai ypač geras pašaras, todėl jei uždarys cukraus fabrikus, gyvulių augintojai nukentės. Žolinių ir stambiųjų pašarų mišinys gaminamas Keenan pašarų maišytuvu-dalytuvu. Ūkininkas labai gyrė techniką, ir ne tik dėl to, kad sumažėjo rankų darbo. Jo teigimu, visi pašarai tinkamai susmulkinami ir išmaišomi. Mišinys dalijamas 2 kartus per dieną. "Bandžiau gyvulius šerti vieną kartą, tačiau tai nepasiteisino, nes buvo sudėtinga visą pašarų normą vienu kartu atiduoti", - patirtimi dalijosi Artūras. Beje, guma išklotų guoliaviečių jis nebekreikia. Sako, kad nėra jokio efekto, o pridžiūvęs mėšlas tartum šukos pašukuoja gyvulių kailį.

Daug pieno neprimelši, jei karves prastai šersi, tačiau didelių primilžių, Artūro įsitikinimu, neverta vaikytis. "Kuo didesnis produktyvumas, tuo daugiau bėdų su karvių sveikata. Kenčia nagos, sutrinka virškinimas, karvės sunkiau apsivaisina, o kur dar įvairios gimdos ligos. Kalbu iš savo patirties. Kai smagiai gyvulį išnaudoji, jis mažai pasilieka savo apsaugai. Dabar vidutinis primilžis iš karvės per 8 tūkst. kg, todėl veterinarijos gydytojas į ūkį atvažiuoja tik pažymą išrašyti. Kai produktyvumas buvo šoktelėjęs per 9 000 kg, daktaras buvo dažnesnis svečias mūsų ūkyje", - sako A. Vedeika, prisiminęs 2003-iuosius, kai ūkis pirmavo šalyje pagal vidutinį primilžį.

Karvių sveikata pavydėtina ir dėl to, kad štai jau antri metai gyvuliai laikomi šaltame tvarte, kuriame vietoje šoninių sienų - tinklo užuolaidos, o stogas apšiltintas. "Jei tvarte vaikštai ne su maika, o su fufaika, ligų išvengsi. Juk ko bakterijoms reikia: šilumos ir drėgmės, o galvijams šaltis nebaisus", - dėsto ūkininkas.

Beveik visos telyčios išbrokuotiems gyvuliams pakeisti užauginamos ūkyje. S. Jasinevičienės ir A. Vedeikos banda pripažinta holšteinų, Vokietijos juodmargių ir Lietuvos juodmargių gyvulių veisline banda. Prieauglis auginamas pagal olandų rekomendacijas. "Du mėnesius veršeliai girdomi po 3 l pieno du kartus per dieną - tai kaip "Tėve mūsų". Nuo pat pirmos dienos jiems pasiūloma ir startinių koncentratų, šieno, o vanduo keičiamas kasdien. Dešimt dienų prieš nustojant girdyti pienu, jo norma sumažinama per pusę, t. y. pieno prieauglis gauna tik vieną kartą. Jei būtina, racionas praturtinamas laižomais mineralų ir vitaminų priedais, - aiškina Artūras. - Jei telyčios bus taip auginamos, apsiveršiavusios garantuotai duos 30 kg pieno". Beje, ūkininkas pastebėjo, kad jei kuris veršelis "paragauja" spenio, būna vargo, kol jis išmoksta gerti iš kibiro, todėl visi gimę jaunikliai nuo mamos iš karto atskiriami.

Melžimas valdomas kompiuteriu

Ūkyje rankų darbo gerokai sumažėjo, kai buvo įrengta 14 vietų eglutės tipo melžimo aikštelė. "Būdavo prie karvės tupinėji tupinėji, žiūrėk ir keliai girgždėti pradeda. Tiesa, kiekviena karvė būdavo aptupinėta, todėl ir ligas lengviau pastebėdavau", - palaido gyvulių laikymo privalumus ir trūkumus vardija Artūras. Kartu su juo dirba dar du ūkininko broliai. Neseniai prie vyriško kolektyvo prisijungė melžėja, kad kiti darbuotojai galėtų atostogauti.

Visi bandos duomenys (melžimo, šėrimo, gydymo, sėklinimo ir kt.) saugomi kompiuterinėje programoje Alpro. Jei karvei suleista antibiotikų, melžykla nepradės veikti, kol gydytos karvės melžimo programa nebus pakeista ir jos pienas bus melžiamas į atskirą talpą. Tiesa, Artūras sako, kad ne viskas naujoje melžykloje klojosi sklandžiai. Daugiausia problemų būta su grindimis. "Po kelių melžimų pastebėjome, kad karvės slidinėja kaip čiuožykloje. Tuomet įrangą teikusios firmos darbuotojai grindis išraižė grioveliais, bet tai padėtį tik pablogino, nes gyvuliai susižeisdavo kojas, užlipę ant aštrių griovelių briaunų. Tuomet grindis išklojome guminiu kilimėliu. Dabar ramu, karvėms stovėti minkšta", - džiaugiasi Artūras.

Nors ūkininkas sako, kad spenių jokiais tirpalais nedezinfekuoja, mastitų pasitaiko ypač retai. "O kam spenius dezinfekuoti, jei bakterijas šaltis nužudo", - pabrėžia gyvulių augintojas, tačiau nagų dezinfekuoti nepamiršta. Nė viena iš melžyklos išėjusi karvė nenueis į tvartą prieš tai neįmerkusi kojų į specialią vonelę su dezinfekciniu tirpalu. Tačiau atsiranda tokių gudruolių, kurios sugeba išvengti šios procedūros, pereidamos dviejų sustumtų vonelių briaunomis.

Rūpinasi gyvulių gerove

Kad karvės jaustųsi geriau, įrengti šepečiai joms pasikasyti. Pernai parodoje pamatęs elektrinį šepetį, Artūras sakosi nesusilaikęs ir jį nupirkęs. "Ko nepadarysi dėl gyvulių", - tęsia ūkininkas. Prie pasikasymo įrenginio dažnai nusidriekia eilė, pasitaiko ir apsistumdymų. Ne visos pasiekia jį. Juokinga žiūrėti, kaip Velniuku vadinama karvė stiebiasi, stengdamasi pasikasyti nugarą. Artūras galvoja specialiai jai pakylą sukalti.

Užtrūkinamoms, veršingoms ir sergančioms karvėms įrengti atskiri erdvūs, gausiai šiaudais kreikiami gardai. Beje, vis besirūpindamas gyvuliais, Artūras ir užtrūkinimo taisyklėms nusižengia. "Paprastai pieningos karvės užtrūkinamos vaistais, o kitoms tenka kelias dienas pabadauti. Atridenu šiaudų ritinį, ėskite, kiek širdis geidžia. Reikėtų tokią dietą taikyti 3 dienas, bet aš jau antrą dieną neiškenčiu ir "riebesnių" pašarų ant viršaus užmetu", - neslepia jausmų ūkininkas.

Kad veršeliai patirtų kuo mažesnį stresą, ragelių užuomazgos prideginamos, tik prieš tai suleidus nuskausminamųjų vaistų. Paprastai tokia procedūra atliekama 1 mėn. amžiaus prieaugliui.

Viskas atsiremia į pieno kainą

Perspektyviame ūkyje nemažai laiko pareikalauja įvairių dokumentų pildymas. Vieną po kito verdamas darbo stalo stalčius, Artūras rodo begales dokumentų bylų. "Ne mažiau kaip dvi valandas užtrunki, kol visus reikalingus popierius užpildai, suvedi duomenis į kompiuterio duomenų bazę", - apie savo kasdienį darbą pasakoja Artūras ir rodo kompiuterio monitoriuje Alpro programos galimybes.

Pasak Artūro, kaip tvarkytis pieno ūkyje, išmokti nesunku, kur kas sunkiau tų reikalavimų laikytis. Kas iš to, kad žinai, jog karvėms būtini priedai, jei tų priedų negali įpirkti. "Viskas atsiremia į pieno kainą: kuo ji mažesnė, tuo pigesnius priedus ir pašarus perki. Kuo prastesni pašarai, tuo karvė prasčiau jaučiasi - štai ir visų problemų priežastis", - pabrėžia Artūras.