Žemės ūkio sektoriaus plėtra Rusijoje siejama su gyvulininkyste. Nors pastaraisiais metais pieno ir mėsos gamyba mažėjo, bet tikimasi per dvejus metus padidinti sektoriaus konkurencingumą. Valstybė tam skiria finansinę paramą.

Pernai Rusija pradėjo įgyvendinti Žemės ūkio sektoriaus plėtros programą, kurios tikslas – gerinti gyvenimo kokybę kaime ir mieste. Programoje akcentuojamas Rusijos žemės ūkio, pirmiausia pieno ir mėsos sektorių, konkurencingumo didinimas. Pagrindinės programos kryptys – spartesnė gyvulininkystės sektoriaus plėtra, smulkaus ūkininkavimo formų skatinimas, jaunų specialistų, atvykusių dirbti į kaimo vietovę, aprūpinimas būstu.

Pirmosios krypties pasirinkimą nulėmė situacija kaime – gyvulininkystės sektoriaus dalis sumažėjo nuo 47 proc. 2001 m. iki 45 proc. 2004 m. Daugelyje Europos Sąjungos šalių šis rodiklis yra daug aukštesnis, pavyzdžiui, Vokietijoje – 52 proc.

Gyvulininkystė skatina augalininkystės sektoriaus plėtrą, nes didelė dalis augalininkystės produkcijos sunaudojama pašarams. Kitas svarbus argumentas, skatinant gyvulininkystės plėtrą, didėjantis gyvulininkystės produktų suvartojimas: 2000 m. vienas Rusijos gyventojas suvartojo per metus vidutiniškai 45 kg mėsos, o 2004 m. – 53 kg, tačiau tai yra mažai, palyginti su kai kuriomis ES šalimis ir JAV. Pavyzdžiui, Vokietijoje mėsos ir jos produktų suvartojimas vienam gyventojui siekia 86 kg, Prancūzijoje – 94, JAV – 115 kg per metus. Šis augimas siejamas su didėjančiomis vartotojų pajamomis: 2000 m. vidutinės vartotojo pajamos sudarė 2 290 rublių, o 2004 m. – 6 341 rublių.

Gyvulininkystės sektoriaus plėtrą Rusijoje numatyta spartinti įvairiomis priemonėmis. Visų pirma, numatyta plėtoti netradicinę gyvulininkystę. Planuojama padidinti elnių bandas, vystyti arklininkystę, avininkystę. Daugiau dėmesio planuojama skirti gyvulių veisimui, veislinių gyvulių bandų didinimui. Šiam sektoriui numatyti papildomi finansinės paramos instrumentai.

Rusija taip pat planuoja nustatyti papildomas kvotas ir muitus įvežamai į šalį mėsos produkcijai  2007 metais ar net iki 2009 metų imtinai. Jų dydis priklausys nuo pasirašytų tarptautinių susitarimų.

Per pirmąjį 2006 m. ketvirtį „Paspartintos gyvulininkystės sektoriaus plėtros kryptis“ sulaukė 3 737 pareiškėjų, tačiau komisija atrinko tik 392 investicinius projektus, kuriems bus teikiama parama, iš jų 316 pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės bei 76 kiaulininkystės ūkiai. Paraiškų teikimo metu išryškėjo ir taip Rusijoje ryškūs regioniniai skirtumai: dauguma patvirtintų investicinių projektų bus įgyvendinti tuose regionuose, kurie jau yra pasiekę gana aukštą lygį.

Pasinaudojusi lizingo lengvatomis, per pirmuosius du 2006 m. mėnesius AB „Rosagrolizing“ nupirko apie 8,7 tūkst. veislinių gyvulių, iš kurių daugiau kaip 5 tūkst. jau pasiekė ūkius (4 tūkst. galvijų nupirkta iš vietinių augintojų, 1 tūkst. – iš Olandijos). Pagal investicinius projektus jų turėtų būti supirkta dar apie 15–20 tūkst. Jau baigiamos derybos dėl veislinių gyvulių įsigijimo Olandijoje (8,5 tūkst.), Vokietijoje (7,5 tūkst.) ir Austrijoje (2,5 tūkst.). Tačiau ir Europoje trūksta veislinių gyvulių, todėl svarstoma galimybė daugiau jų pirkti JAV, Kanadoje, Australijoje.

Antra svarbi programos kryptis – smulkaus ūkininkavimo formų kūrimosi ir plėtros skatinimas. Žemės ūkio produktų gamybos struktūros tyrimai parodė, kad vis daugiau žemės ūkio produkcijos pagaminama smulkiuose ūkiuose. Pavyzdžiui, smulkiuose ūkiuose pagaminama 93 proc. bulvių, 80 proc. daržovių, 51 proc. mėsos ir 55 proc. pieno produktų. Nemaža šio sektoriaus socialinė reikšmė, nes apie 16 mln. šeimų ūkininkauja šeimos ūkiuose, 1,2 mln. žmonių dirba ūkininkų ūkiuose.

Pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujantiems smulkiesiems ūkio subjektams sunkiau įsitvirtinti, įsiskverbti į rinką ir joje konkuruoti, pasinaudoti kreditais. Todėl buvo parinkti tokie paramos mechanizmai, kurie leistų paremti smulkius ūkius.

Šios paramos priemonės palengvins sąlygas smulkiems ūkiams ir pavieniams ūkininkams pasinaudoti kredito įstaigų paslaugomis, paskatins skolintis be palūkanų naštos ir modernizuoti savo ūkius, tuo pačiu didinti gamybos apimtis. Taip pat skatinama ūkininkų kooperacija.

Jaunų specialistų, atvykusių dirbti į kaimo vietovę, aprūpinimas būstu turėtų padėti pritraukti jaunimą darbui kaime. Už šią kryptį atsakinga ne vien Žemės ūkio, bet ir Regioninės plėtros ministerija.

Įgyvendinus Rusijos nacionalinę Žemės ūkio sektoriaus plėtros programą tikimasi, kad 2008 metais:

• pasinaudojus komerciniais bankais, į žemės ūkį bus pritraukta apie 3,38 mlrd. eurų investicijų ir dalis privačių lėšų;
• bus suteikta apie 0,376 mlrd. eurų subsidijų palūkanoms kompensuoti;
• pieno produktų gamybos apimtys padidės 4,5 proc., mėsos produktų gamybos apimtys – 7 proc. (palyginti su 2005 metais, kai buvo paskersta 7,6 mln. t (gyvojo svorio) galvijų ir paukščių, primelžta 31 mln. t pieno);
• smulkiuose ūkiuose ir kooperatyvuose pagaminamos produkcijos realizacijos apimtys padidės 5–7 proc.;
• veislinių gyvulių banda padidės 100 tūkst. galvijų;
• bus modernizuota/pastatyta 130 tūkst. gyvulių laikymo vietų;
• bus įkurta apie 2 550 kooperatyvų;
• kaimo vietovėse apsigyvens ir įsidarbins apie 30 tūkst. jaunų specialistų.

Šios paramos priemonės turėtų prisidėti prie gyvulininkystės sektoriaus investicinio patrauklumo ir konkurencingumo didėjimo. Per pirmąjį 2006 m. ketvirtį pavyko 2,7 proc. padidinti mėsos ir 0,3 proc. pieno gamybos apimtis, lyginant su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu. Įsikūrė 340 žemės ūkio kooperatyvų, iš jų 200 teikia kredito paslaugas. AB „Rosselchozbank“ pasirašė 54 kreditavimo sutartis iki 8 metų, smulkių ūkių plėtrai skirtais kreditais pasinaudojo apie 6 tūkst. ūkių, iš jų apie 2 tūkst. kooperatyvų.

Tačiau, įgyvendinant nacionalinę prog­ramą, neapsieinama be sunkumų ir problemų. Visų pirma, trukdo dideli regioniniai skirtumai, ne visi regionai susidomėjo programa ir jos įgyvendinimu, visiškai programoje nedalyvauja Šiaurės regionai, kurie turėtų prisidėti prie alternatyvios gyvulininkystės plėtojimo, t. y. elnių ir arklių auginimo.

Nerimą kelia paukštininkystės sektoriaus plėtros perspektyvos, Rusiją užplūdus perpus pigesnei importuojamai vištienai. Nacionaliniai gamintojai, nesugebėdami konkuruoti su užsienio gamintojais, patiria didelių nuostolių. Daugiausia nerimo kelia pigios vištienos importas iš JAV, kuris sudaro apie 40 proc. viso vištienos importo.

Daug dėmesio skiriama mokesčių klausimams, kadangi kooperatyvai, kaip juridiniai asmenys, atsidūrė nepalankioje padėtyje: jiems tenka mokėti didesnius mokesčius, o tai neskatina kooperacijos.

Siekiant efektyviai įgyvendinti programą būtina, kad regionų ir vietos valdžia dalyvautų šiame procese, tačiau iniciatyvos sulaukiama toli gražu ne iš visur.

Nepaisant nesklandumų, eks­pertai teigia, kad nacionalinė Žemės ūkio sektoriaus plėtros programa įgyvendinama sėkmingai. Ūkininkų aktyvumas pralenkė lūkesčius. Ši programa yra išskirtinė, nes Rusijoje iki šiol nebuvo programos, kuri kompleksiškai ir per tokį trumpą laiką (2 metus) numatytų paveikti žemės ūkio sektorių.

***

Rusijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2006 m. lapkričio 1 d. Rusijoje buvo 22 mln. galvijų (2,8 proc. mažiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), iš jų karvių – 9,4 mln. (3,8 proc. mažiau); kiaulių auginta 16,2 mln. (10,5 proc. daugiau); avių ir ožkų – 19,9 mln. (6,3 proc. daugiau).

Iš visų Rusijoje augintų gyvūnų gyventojai augino: galvijų –  46,9 proc. (pernai – 46,6), kiaulių – 43,8 proc. (pernai – 46 proc.), avių ir ožkų – 53 proc. (pernai – 55,8 proc.).

Per 10 mėnesių gyvojo svorio galvijų skerdimui parduota 5,7 mln. t (4,1 proc. daugiau negu pernai), pieno – 27,3 mln. t (0,2 proc. daugiau), kiaušinių – 32,2 mlrd. vnt. (2,6 proc. daugiau).