Europos Sąjungos cukrinių runkelių augintojai ir cukraus gamintojai 2006 m. pradėjo diegti cukraus sektoriaus reformą, dėl kurios buvo taip ilgai diskutuota. Kokias išvadas galima daryti apžvelgus pirmuosius reformos metus ir kaip nuspėti tolimesnę jos eigą?­

Gerokai prieš sėjos pradžią ES valdininkai, norėdami sumažinti cuk­raus perteklių rinkoje, informavo apie išankstinį laikiną (vieneriems, būtent 2006, metams) ES cukraus gamybos kvotos sumažinimą. Tik po atkaklių derybų naujosioms ES šalims narėms (NŠN) pavyko pasiekti, kad mažinama būtų ne tik proporcingai šalių narių turimoms kvotoms (toks buvo pirminis ES siūlymas), bet ir atsižvelgiant į iki reformos pradžios jų turėtas B kvotas. Todėl Lietuvos kvota buvo apkarpyta mažiausiai 8,85 proc. (nuo 103,010 iki 94,161 tūkst. tonos baltojo cukraus), o Prancūzija ir Vokietija nukentėjo labiausiai – atitinkamai 13,7 ir 16,3 procento.

Pasirašyti tarpprofesiniai susitarimai

Dar ne iki galo paaiškėjus ES įstatymų bazei, iki pat 2006 m. kovo vyko cukrinių runkelių augintojų derybos su cukraus gamintojais dėl naujų Tarpprofesinių susitarimų (TS). Daugelyje ES šalių TS sudaryti vieneriems metams. Vienerių metų TS pasirašė ir Suvalkijos augintojai su UAB „Arvi cukrus“.

Kompanijai „Danisco Sugar“ nusprendus tęsti cukraus gamybą Lietuvoje iki 2014 m., TS pasirašytas iki 2011 m. Derantis dėl šio tarpprofesinio susitarimo, kaip niekada aktyviai buvo keičiamasi informacija su kitų šalių „Danisco“ augintojais – danais, švedais, suomiais ir vokiečiais. Rezultatas – normalus europinis susitarimas, minimaliai tesiskiriantis nuo TS pasirašytų kitose „Danisco“ šalyse.

Šiame TS slypi galinga „finansinė spyruoklė“, kuri runkelių auginimą vers koncentruoti arčiau cukraus fabrikų: iki 2009 m. palaipsniui bus mažinamas atstumas, kuriuo vežant kompensuojamos runkelių transportavimo išlaidos (2006 m. – 120 km, 2007 m. – 100 km, 2008 m. – 80 km, nuo 2009 m. – 60 km).

Referenciniai metai baigėsi

Lietuvos cukrinių runkelių augintojams 2006 m. buvo ypatingi – referenciniai metai. Tiktai šiais metais žemės ūkio subjektai, turėję baltojo cukraus kvotą bei sutartį su cukraus fabriku, galėjo „užsidirbti“ cukraus išmokas, kurių paskirtis – augintojams iš dalies kompensuoti dėl reformos prarandamas pajamas. 2006 m. vasario 27 d. vykusiame bendrame Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Ūkininkų sąjungos, Cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) ir kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ posėdyje sutarta dėl principų, kuriais remiantis ES Lietuvai skirtas nacionalinis cukraus vokas (žr. lentelę) bus išmokamas referenciniais metais (2006 m.) cukrinius runkelius auginusiems ūkiams.

Kiekvienas runkelių augintojas gali lengvai apskaičiuoti jam tenkančią tiesioginę atskirąją cukraus išmoką (TACI): tereikia paryškintoje lentelės eilutėje „išmoka“ nurodytą skaičių padauginti iš savo 2006 m. turėtos (nesumažintos) baltojo cukraus kvotos. Žemės ūkio subjektams šias lėšas numatyta mokėti derliaus nuėmimo metų gruodį.

Parama atskirta nuo gamybos

Iki Lietuvoje bus įvesta bendrosios išmokos schema (BIS), šie ūkiai gaus TACI, vėliau cukraus komponentė turės būti integruota į ūkių bendrųjų išmokų krepšelius. Pabrėžtina, kad cukrinių runkelių augintojai tapo savotiškais pirmeiviais: ŽŪM ir NMA, diegdamos TACI, mokosi įsisavinti bendrosios išmokos schemą o „cukrinukai“ pirmieji Lietuvoje patirs, ką reiškia nuo gamybos atskirta parama. Kitaip tariant, referenciniu laikotarpiu užtarnautas išmokas jie gaus ateityje, nepriklausomai nuo to, kiek augins runkelių ir ar iš viso juos augins, vykdys auginimo kvotą ar ne, bus fabrikai, ar jų nebebus, – tereikės būti žemės ūkio subjektu, t. y. turėti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre įregistruotą žemės ūkio valdą, o įvedus BIS – tenkinti kryžminės atitikties (cross compliance) reikalavimus.

Kiekvienas augintojas turėtų palyginti savo runkelių savikainą su lentelėje nurodytomis minimaliomis kainomis (iš jų atimdamas gamybos mokestį) ir, atsižvelgdamas į runkelių vertę sėjomainoje, kitų augalų prognozuojamą pelningumą, apsispręsti, ar jam verta auginti runkelius.

Lenkijos ir Lietuvos iniciatyva keičiant (derybos rašant šį straipsnį dar tebevyko) Europos Tarybos reglamentą Nr. 1782/2003 (įvedant hektarines išmokas už energetinius augalus naujose šalyse narėse) pasiekta, kad tiesioginę atskirąją cukraus išmoką galima bus paveldėti (kitokie teisės į TACI perleidimai negalimi, kol NŠN neįdiegs BIS). BIS įvedimas naujose šalyse narėse nukeltas į 2011 m. Tebediskutuojama, iki kada galima nukelti cross compliance reikalavimų įsigaliojimą NŠN.

Augintojų sumažėjo dešimtadaliu

Kuo gi išsiskyrė 2006 metai Lietuvoje? Reaguodami į laikinąjį kvotos mažinimą ir atsižvelgdami į 2005 m. rekordinius derlius, cukrinių runkelių augintojai 2006 m. gerokai (beveik 17 proc.) susimažino plotus (iki beveik 18 000 ha). Augintojų skaičius sumažėjo palyginti nedaug – apie 10 proc. (iki 2 026 augintojų, iš jų – 508 „Arvi“, likusieji „Danisco“ zonoje).

Spartesnį augintojų mažėjimą akivaizdžiai stabdė noras užsitarnauti TACI arba ją perleisti (apsisprendus anksčiau trauktis iš žemės ūkio gamybos) būsimam ūkio perėmėjui. Po sausrų ir lietų užderėjo geras, tačiau nesaldus derlius, kurį dar apgadino lapkričio pradžios šalnos ir po to nusistovėję neįprastai šilti orai. Dėl mažo cukringumo perdirbimo sezonas visuose fabrikuose tęsėsi iki gruodžio vidurio, tačiau šalies baltojo cukraus gamybos kvota įvykdyta ir keliais procentais viršyta.

Cukraus kainos pasaulio rinkoje

Kokie esminiai poslinkiai 2006 m. įvyko pasaulinėje ir ES rinkose? Kylant kuro kainoms, kilo bioetanolio paklausa. Kartu į visų laikų rekordines aukštumas (gegužės pradžioje – 497 USD/t arba 1 289,5 Lt/t) kilo ir cukraus kainos. Vėliau šios kainos ženkliai (20 proc.) krito, sekdamos kuro kainas ir paaiškėjus, kad 2006-aisiais cukraus gamyba (daugiausiai Brazilijos, Indijos ir Tailando pastangomis) viršys suvartojimą 6,5 proc. ir po dvejų deficitinių (2004 ir 2005 m.) metų pasaulio rinka grįš į pertekliaus būseną.

Besireformuojančiam ES sektoriui aukštos kainos pasaulinėje rinkoje palankios tuo, kad galėtų bent iš dalies sulaikyti labiausiai atsilikusių pasaulio šalių importą į vis labiau atsiveriančią (didėjant importo kvotoms ir mažėjant muitams) ES cukraus rinką. Na, o „Danisco“ cukrinių runkelių augintojai gaus iki šiol negirdėtą 78 Lt/t virškvotinių runkelių kainą (kadangi ji buvo susieta su virškvotinio cukraus pardavimo kaina pasaulinėje rinkoje).

Airija pasitraukė iš cukraus gamybos

Pačiame ES cukraus sektoriuje vyko dideli pasikeitimai. 2006–2007 m. skirtingose šalyse uždaryta arba ketinama uždaryti per 50 cukraus fabrikų. Dalis šių fabrikų uždaromi, stambinant gamybą bei siekiant padidinti išliekančios sistemos konkurencingumą, likusieji – restruktūrizuojami, t. y. uždaromi panaikinant jų gamybos kvotą ir išmokant jiems restruktūrizavimo mokestį. Tokiu būdu EK 2006 m. grąžinta bemaž 1,5 mln. t cukraus kvotos. Paminėtina, kad į šį kiekį įeina apie 0,32 mln. t inulino (cukraus ekvivalento): Belgija, Prancūzija ir Olandija visiškai atsisakė šio cukraus pakaitalo gamybos.

Iš cukraus gamybos visiškai pasitraukė Airija, pusė Italijos cukraus pramonės. Tikėtina, kad nuo 2007 m. trauksis ir abu Latvijos cukraus gamintojai. Kita vertus, tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Austrija, Lenkija pasinaudojo (arba ketina pasinaudoti) galimybe išsipirkti (mokėdami 730 eurų/t arba 2 520 Lt/t baltojo cukraus) papildomą gamybos kvotą, taip sugrąžindamos į rinką bemaž 0,6 mln. t cukraus.

Gresiant dideliam cukraus pertekliui rinkoje, EK nesiūlo išankstinio kvotos mažinimo 2007 m., tačiau yra didelė tikimybė, kad iki 25 proc. pagaminto cukraus bus išimama iš rinkos, nukeliant jo pardavimą į 2008 m., atitinkamai būtų perkeliami mokėjimai už šį kiekį atitinkančius runkelius ir mažinama 2008 m. kvota. Ši priemonė būtų itin pavojinga mažiems ir silpniems fabrikams.

Iš gamybos traukiamasi nenoriai

Nepaisant 2007 m. prognozuojamo dar 0,7 mln. t restruktūrizavimo, EK tenka pripažinti, kad cukraus reforma stringa: norint 2009 m. pasiekti rinkos pusiausvyrą, reikia restruktūrizuoti apie 5–6 mln. tonų. Tuo tarpu palankiausiais atsitraukimui 2006 ir 2007 m. (kuomet ES cukraus fabrikams mokama maksimali 730 eurų/t (2 520 Lt/t) restruktūrizavimo premija) iš rinkos tepavyko pašalinti apie 1,6 mln. t cukraus.

2006 m. lapkričio 21 d. Europos ŽŪ komisarė M. Fischer-Boel dėl susidariusios padėties išreiškė susirūpinimą ir informavo, kad bus imamasi papildomų priemonių (matyt – finansinių ir restruktūrizavimo procedūras supaprastinačių), kurios turėtų paskatinti fabrikų traukimąsi iš gamybos. Daugelį gamintojų suabejoti dėl atsitraukimo privertė netikėtas cukraus trūkumas ES rinkoje ir dėl to susiklosčiusios aukštos cukraus kainos, kai kuriais atvejais siekusios net 720 eurų/t arba 2 486 Lt/t (referencinė kaina – 631,9 eurų/t arba 2 178,7 Lt/t).

Net ir Lietuva pajuto šias rinkos tendencijas: prisiminkime ažiotažinę cukraus paklausą vasarą, o ir naujasis perdirbimo sezonas pradėtas su rekordiškai mažomis – apie 6 tūkst. tonų cukraus atsargomis. Esant tokioms ar panašioms cukraus kainoms, cukraus gamyba tampa daug įdomesnė negu cukrinių runkelių auginimas, tuo iš dalies paaiškinamos ir cukraus gamintojų rimtos pastangos rasti kompromisą su cukrinių runkelių augintojais (čia paminėtini „Arvi cukraus“ gamintojams siūlomi priedai/nuoskaitos ±9 Lt/t runkelių).

Cukriniai runkeliai – bioetanoliui

Praėjusių metų vasarą rekordiškai pakilus bioetanolio kainoms, ES pastebimai išaugo susidomėjimas cukrinių runkelių perdirbimu į bioetanolį. Įdomu, kad kaina, kurią tuo metu bioetanolio gamintojai galėjo pasiūlyti už runkelius, aplenkė ES nustatytą minimalią 2006 m. runkelių (cukrui) supirkimo kainą.

Todėl nieko nuostabaus, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, kompanijai „Südzucker“ paskelbus apie kontraktų pasirašymą auginti runkelius bioetanoliui, per mėnesį vietoje planuotų 0,6 mln. t cukrinių runkelių kiekio buvo susitarta dėl daugiau kaip 1,6 mln. tonų. Šiuo metu šnekama apie kelis stambius fabrikus Vokietijoje („Nordzucker“, „Südzucker“, „Danisco“), Belgijoje, Austrijoje, Lenkijoje („Südzucker“), kur bus gaminamas bioetanolis.

Fabrikai nusiteikę dirbti, o augintojai?

Įsigaliojus naujajam cukraus režimui, nebeliko sąvokos „virškvotiniai“ runkeliai. Cukraus gamintojai nekvotinį (perteklinį) cukrų privalo kelti į kitus metus, atitinkamai mažinti tų metų gamybą, o už šį cukrų atitinkančius runkelius mokėti kitų metų minimalią kainą. „Danisco sugar“ surado galimybę nekvotinį cukrų realizuoti kaip pramoninį (t. y. ne maisto pramonėje), o augintojams pavyko išsiderėti pakankamai neblogą (70 Lt/t) kainą už šiuos „pramoninius“ runkelius.

Anksčiau su vietiniais gamintojais dėl cukrinių runkelių pertekliaus konkuruodavę baltarusiai ar ukrainiečiai šiais metais interesą prarado dėl protekcionistinės Rusijos politikos (įvesti muito mokesčiai iš šių šalių importuojamam iš cukrinių runkelių pagamintam cukrui).

Baigiant šią apžvalgą, reikėtų pasidžiaugti, kad 2007 m. ryžtingai nusiteikę dirbti visi trys Lietuvos cukraus fabrikai. Deja, ne vieną augintoją apniko abejonės – mažėjančios pajamos už cukrinius runkelius verčia kiekvieną iš naujo įvertinti savo galimybes ir apsispręsti – auginti saldžiąsias šaknis, ar ne. Ko gero, šis augintojų persigrupavimas ir bus pagrindinis, tačiau įveikiamas iššūkis Lietuvos cukraus sektoriui 2007 metais.

LCRAA dėkoja firmoms BASF, Bayer CropScience ir KWS SAAT, finansiškai parėmusioms asociacijos veiklą.