Žemės ūkio ekonominės sąskaitos (ŽŪES) leidžia analizuoti žemės ūkio produkcijos gamybos procesą, sukurtą pridėtinę vertę ir apskaičiuoti žemės ūkio subjektų gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Vienas svarbiausių apibendrinančių rodiklių – atskirų ekonomikos sektorių ir bendroji pridėtinė vertė (BPV).

Žemės ūkio pajamų pokyčių tendenciją atspindi žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcija, tarpinis vartojimas, subsidijos produktams ir gamybai, vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius. Straipsnyje analizuojami šiemet surinkti 2005 metų duomenys (2006 m. duomenys bus žinomi kitais metais).

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje 2005 m. sukurta 5,1 proc. šalies BPV, jame dirbo 13,2 proc. darbuotojų. 2004 m. atitinkamai – 5,2 ir 15,2 proc., 2003 m. – 5,7 ir 17,2 proc., 2002 m. – 6,2 ir 17,2 proc., 2001 m. – 6,2 ir 16,3 proc. Žemės ūkio reikšmė, palyginti su kitomis veiklos rūšimis, išliko stabili ir užėmė šeštą vietą 2001 m. ir 2003–2005 m. (po apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, sandėliavimo ir ryšių, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos, statybos), o 2002 m. buvo penktoje vietoje. Remiantis išankstiniais vertinimais, 2005 m. žemės ūkio veiklos subjektų pajamos išaugo 24,6 proc. Norint palyginti ES šalis, grynoji pridėtinė vertė perskaičiuojama, taikant kainų indeksą (defliatorių), ir gaunamos realiosios žemės ūkio veiklos pajamos.

Produkcijos vertė padidėjo 8,6 proc.

Žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcija bazinėmis einamųjų metų kainomis (įskaitant subsidijas produktams ir atėmus mokesčius) 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 8,6 proc., augalininkystės – 0,4 proc., gyvulininkystės – 18 proc. Žemės ūkio produktų kainos 2005 metais, palyginti su 2004 m., padidėjo 4,9 proc., augalininkystės produktų kainos sumažėjo 1,1 proc., gyvulininkystės padidėjo 11 proc. Subsidijos produktams ir gamybai 2005 m., palyginti su 2004 m., išaugo 27 proc.

Augalininkystės produkcijos vertės augimą lėmė 18 proc. išaugusios subsidijos produktams, nors mažėjo produkcijos gamybos apimtys ir supirkimo kainos. Didžiausią dalį bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės 2005 metais sudarė javai (21 proc.), jų vertė, palyginti su 2004 m., sumažėjo 7,8 proc. Tam turėjo įtakos gautas mažesnis atskirų grūdinių augalų derlius (kviečių – 3,5 proc., rugių – 23, avižų – 2,8 proc.), mažesnės supirkimo kainos (kviečių – 23 proc., rugių – 17, miežių – 6,7, avižų – 15 proc.). Techninių augalų produkcijos vertė padidėjo 11 proc. Jų dalis sudarė 7,9 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos. Didėjo gamybos apimtys (5,8 proc.) ir supirkimo kainos (2,3 proc.). Aliejinių augalų produkcijos vertė išaugo 17 proc. (dėl 17 proc. didesnio derliaus), cukrinių runkelių – 12 proc. (dėl 9,6 proc. didesnių supirkimo kainų), o ankštinių augalų produkcijos vertė sumažėjo 13 proc. (dėl 16 proc. mažesnių supirkimo kainų.). Pašarinių augalų dalis sudarė 7,3 proc. BPV (nežymiai sumažėjo). Kitų augalų produkcijos vertė padidėjo: daržovių – 12 proc., bulvių – 21, vaisių – 67 proc. Didesnės buvo supirkimo kainos: daržovių – 25 proc., bulvių – 53, o vaisių gautas didesnis derlius – 20 proc.

Gyvulininkystės produkcijos vertė 2005 m., palyginti su 2004 m., išaugo 18 proc. dėl didesnių subsidijų (padidėjo 50 proc.), gamybos apimties (4,9 proc.) ir supirkimo kainų (11 proc.). Pieno gamyba užėmė pirmą vietą ir sudarė 25 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Pieno gamyba 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 22 proc. dėl 2,5 proc. gamybos apimties augimo ir 18 proc. didesnės supirkimo kainos. Gyvulių auginimas atitinkamai sudarė 24 proc., padidėjo 17 proc. dėl gamybos apimties augimo (8,7 proc.) ir didesnių supirkimo kainų (5,3 proc.), iš jų: galvijų produkcijos vertė padidėjo 36 proc., kiaulių – 7,6, paukščių – 14, o avių ir ožkų sumažėjo 12 proc.

Augimą paskatino tiesioginės išmokos

2005 m., palyginti su 2004 m., žemės ūkio produkcijos gamyba padidėjo 8,9 proc., 2004 m., palyginti su 2003 m., – 11,8 proc., o 2003 m., palyginti su 2002 m., sumažėjo 1,5 proc. ir 2002 m., palyginti su  2001 m., – 6,4 proc. Pastaraisiais metais produkcijos gamybos augimui įtakos turėjo subsidijos (tiesioginės išmokos), kurios, įstojus į ES (nuo 2004 m.), buvo mokamos vis didesnės. Per nagrinėjamąjį laikotarpį augalininkystės produkcijos gamybos sumažėjimą lėmė pasėlių plotų ir pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumo mažėjimas. Neigiamą įtaką darė augalininkystės produkcijos supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat mažėjo dėl mažesnių supirkimo kainų, o 2004–2005 m. žemdirbiams buvo skiriamos didesnės tiesioginės išmokos, kurios paskatino didinti gamybą. 2005 m., palyginti su 2004 m., gyvulininkystės produkcijos vertė padidėjo 18 proc., 2004 m., palyginti su 2003 m., – 26 proc.

Tarpinio vartojimo arba išlaidų žemės ūkio produkcijai pagaminti dalis 2005 m. sudarė 59 proc., 2004 m. – 64 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos. Didžiausią tarpinio vartojimo dalį sudarė išlaidos pašarams – 37 proc., energijai – 19, trąšoms – 17 proc. 2005 metais tarpinio vartojimo išlaidos, palyginti su 2004 m., padidėjo 2,8 proc., iš jų: energijai (elektrai, dujoms, kitiems kietiesiems ir skystiesiems degalams bei kurui) – 21 proc., augalų apsaugos priemonėms – 27, veterinarinėms paslaugoms – 0,5, trąšoms – 26, žemės ūkio pastatų priežiūrai ir remontui – 7,1 proc.

Iš žemės ūkio produkcijos vertės (bazinėmis kainomis), atėmus tarpinį vartojimą, gaunama BPV. 2005 metais ji sudarė 2 mlrd. 107,9 mln. Lt ir, palyginti su 2004 m., padidėjo 18,4 proc. Grynoji pridėtinė vertė (iš BPV atėmus pagrindinio kapitalo nusidėvėjimą ir pridėjus kitas subsidijas gamybai) 2005 m. sudarė 1 mlrd. 730 mln. Lt, t. y. padidėjo 21,8 proc. Žemės ūkio subjektų gautos grynosios pajamos (iš grynosios pridėtinės vertės atėmus samdomų darbuotojų darbo užmokestį, sumokėtą nuomą ir palūkanas bei pridėjus gautas palūkanas) 2005 m. sudarė 1 mlrd. 180 mln. Lt ir, palyginti su 2004 m., padidėjo 26 proc.

2005 metais Lietuvos žemės ūkio gamyboje buvo užimta 194,3 tūkst. žmonių. Vienam užimtam žemės ūkyje darbuotojui 2005 m. buvo sukurta 8 904 Lt grynosios pridėtinės vertės, 2004 m. – atitinkamai 218,2 tūkst. ir 6 487 Lt, 2003 m. – 247,3 tūkst. ir 3 909 Lt.

Pokyčiai kitose ES šalyse

Išankstiniais „Eurostat“ skaičiavimais, ES šalyse 2005 m., palyginti su 2004 m., žemės ūkio pajamos sumažėjo 7,9 proc., žemės ūkio darbuotojų skaičius – 2,4 proc., ir tai lėmė vidutinių pajamų iš žemės ūkio veiklos vienam darbuotojui mažėjimą. Naujųjų ES šalių padidėjo 0,6 proc., senbuvių sumažėjo 6,4 proc.

Tarp ES šalių žemės ūkio pajamos vienam darbuotojui išaugo skirtingai. Didžiausias augimas buvo Lietuvoje – 25 proc., Airijoje – 17, Latvijoje ir Čekijoje – po 13 proc. Pajamos sumažėjo Portugalijoje – 12 proc., Slovakijoje – 11, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje – po 10 proc. Vidutinių pajamų iš žemės ūkio veiklos vienam darbuotojui pokyčiai 2005 m., palyginti su 2004 m., pagal ES šalis pateikiami paveiksle.

2005 metais ES šalių žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcija (gamintojo kainomis) sumažėjo 4,8 proc., tarpinio vartojimo išlaidos – 1,9 proc., subsidijos (tiesioginės išmokos) produktams ir gamybai padidėjo 1,6 proc.

2005 m. ES šalių žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcijos vertė (gamintojo kainomis) sumažėjo dėl augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos vertės mažėjimo, atitinkamai 8,0 ir 1,3 proc. Augalininkystės produkcijos gamybos apimtys sumažėjo 5,3 proc., supirkimo kainos – 2,9 proc. Labai sumažėjo alyvų aliejaus produkcijos gamyba – 16 proc., grūdų – 11, vyno – 10 proc. Didžiausias grūdų gamybos apimties mažėjimas buvo Ispanijoje – 42 proc. ir Portugalijoje – 39 proc. Nukrito visų grūdinių javų supirkimo kainos – 9,5 proc., aliejinių augalų – 3,8, bulvių – 5,0, vaisių – 7,7, vynuogių vyno – 11 proc. Grūdų supirkimo kainos sumažėjo visose ES šalyse, išskyrus Airiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Švediją, o ypač ženkliai sumažėjo Italijoje – 21 proc., Čekijoje – 20, Lenkijoje – 17 proc. Aliejinių augalų supirkimo kaina nukrito beveik visose ES šalyse, išskyrus Prancūziją ir Suomiją, bulvių – daugumoje ES šalių, išskyrus Belgiją, Estiją, Prancūziją, Airiją, Latviją, Lietuvą, Nyderlandus, Lenkiją, vaisių – daugumoje ES šalyse, išskyrus Airiją, Liuksemburgą, Vengriją, Lenkiją, Slovėniją, Švediją, Didžiąją Britaniją, vyno – visose šalyse, išskyrus Vokietiją, Liuksemburgą, Austriją.

Gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtys 2005 m., palyginti su 2004 m., sumažėjo nežymiai – 0,1 proc., supirkimo kainos – 1,2 proc. Mažėjo galvijų produkcijos gamybos apimtys – 1,0 proc., avių ir ožkų – 0,4, paukščių – 0,1 proc., išskyrus kiaulių (padidėjo 0,2 proc.). Supirkimo kainos sumažėjo: kiaulių – 1,0 proc., avių ir ožkų – 2,0, paukščių – 3,0 proc., o galvijų padidėjo 3,7 proc. Gyvulininkystės produktų gamybos apimtis padidėjo 0,1 proc., supirkimo kainos sumažėjo 3,1 proc., iš jų: pieno gamybos apimtis padidėjo 0,3 proc., kiaušinių sumažėjo 0,5 proc., supirkimo kainos sumažėjo 2,2 proc., kiaušinių – 9,9 proc.

2005 m., palyginti su 2004 m., daugiau kaip pusė ES šalių (14) sumažino gyvulininkystės produkcijos gamybą, iš jų: Slovakija – 9,6 proc., Vengrija – 5,3, Graikija – 3,5 proc. Didžiausias gyvulininkystės produkcijos gamybos apimties augimas buvo Lenkijoje – 5,2 proc., Lietuvoje – 4,9, Liuksemburge – 3,9, ­Latvijoje – 3,7 proc.

Tarpinis suvartojimas (visų prekių ir paslaugų, naudojamų gamybos procese, sąnaudos) 2005 m., palyginti su 2004 m., sumažėjo 1,9 proc. Tai lėmė 1,2 proc. mažesnės prekių ir paslaugų kainos, iš jų: pašarų – 7,0 proc., kurių dalis sudaro didžiausią tarpinio vartojimo dalį – 38 proc., atitinkamai sėklų – 3,8 ir 4,6 proc., augalų apsaugos priemonės – 2,4  ir 4,6 proc., veterinarinės paslaugos – 0,8 proc. ir 2,6 proc. Didėjo energijos sąnaudų kainos (elektra, dujos, kiti kietieji ir skystieji degalai bei kuras) – 11 proc., jų dalis sudaro 12 proc. tarpinio vartojimo, trąšų – atitinkamai 0,8 ir 7,0 proc.

BPV ES šalyse sumažėjo 15 proc., grynoji pridėtinė vertė – 7,9 proc. Žemės ūkio bendroji pridėtinė vertė 2005 m. sumažėjo beveik visose ES šalyse, išaugo tik Lietuvoje – 15 proc., Latvijoje – 6,5, Estijoje – 4,1, Nyderlanduose – 3,7 proc. Labiausiai BPV krito Švedijoje – 35 proc., Jungtinėje Karalystėje – 33, Vokietijoje – 28 proc.

Žemės ūkyje dirbančių žmonių mažėja visose ES šalyse, išskyrus Airiją, Estiją, Liuksemburgą, Maltą, Slovėniją. Labiausiai jų sumažėjo Čekijoje – 8,5 proc., Vengrijoje – 6,0, Lietuvoje – 5,0, Portugalijoje – 4,4 proc. Visose ES šalyse sąlyginis darbuotojų skaičius sumažėjo 2,4 proc.