23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/12
Paskutinės lauko dienos
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių rajono biuras organizavo lauko dieną, kad žemdirbiai ir specialistai kartu įvertintų, kaip žiemkenčiai pasiruošę žiemoti. Geriausiai rapsai žiemoja, kai jų augimo kūgeliai yra ne aukštesni kaip 3 cm, šaknies kakleliai ne plonesni kaip 5–6 mm, ir augalai turi suformavę 6–8 lapų skroteles. Labai svarbu, kad augalai iki žiemos šalčių spėtų užsigrūdinti.

Rapsams nepalanku, kai gausiai pasninga ant neįšalusios dirvos (po sniegu augalai toliau auga, eikvoja maisto medžiagas ir nusilpsta). Pasėliams ypač kenkia dirvos apledėjimas, dažni atlydžiai, pavasarį dirvos paviršiuje susikaupęs vanduo.

Po rugsėjo 1 dienos sėti rapsai pasmerkti žūčiai

LŽŪKT specialistai dabar renka duomenis apie šių metų žieminių rapsų ir javų sėjos laiką, pasėlių plotus, žemdirbių pasirinktas veisles, priešsėlius, įvertina dirvos paruošimą sėjai. Pernai 31 proc. žieminių rapsų plotų buvo pasėti optimaliu laiku (rugpjūčio 1–15 dienomis). 8 proc. spėta pasėti pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį (daugiausia po pūdymų). Kadangi praėjusių metų ruduo buvo ilgas, tai ir vėliau, rugpjūčio 16–20 dienomis, pasėti rapsai spėjo pasiruošti žiemojimui (tokių pasėlių buvo 38 proc.). Vėlesnės sėjos rapsai (apie 31 proc.) neperžiemojo.

Populiariausia žieminių rapsų veislė pernai buvo Alaska – ja apsėta 28 proc. visų pasėlių. Po 16 proc. visų pasėlių struktūroje sudarė veislės Valesca ir Kasimir, žemdirbiai dar sėjo Elvis, SW Pastell, Triangle, Kronos ir kitų veislių žieminius rapsus.

Žieminių rapsų sėklos norma kito nuo 1,6 iki 6,5 kg/ha. Žemdirbiai daugiausia rinkosi standartinę 3 kg/ha rapsų sėklos normą (35 proc. pasėlių). Pasak LŽŪKT augalininkystės specialistės Gražinos Rimavičienės, kuo smulkesnė sėkla, tuo mažesnė gali būti jos norma. Optimalus pasėlių tankumas rudenį – 60–80 augalų viename kvadratiniame metre. Kai rapsai sudygsta rečiau, juos pradeda gožti plačialapės piktžolės. Per tankiai sudygę rapsai pradeda konkuruoti tarpusavyje ir išstypsta.

Ūkininkai jau įprato rudenį ankstyvos sėjos rapsus nupurkšti fungicidais folikuru ar juventus, kurie ne tik apsaugo nuo ligų, bet ir veikia kaip augimo reguliatoriai (rapsai neperauga).

Miežiai serga labiausiai

Iš žieminių kviečių pernai žemdirbiai daugiausia sėjo Baltimor (25 proc.), Zentos (13 proc.), Lars (13 proc.), Širvinta (11 proc.) ir Aron (10 proc.) veisles; iš kvietrugių – Fidelio (39 proc.), Lamberto (24 proc.), Tewo (19 proc.); žieminių miežių – Liudmila (40 proc.), Catania (24 proc.), Tilia (24 proc.), rugių – Duoniai (20 proc.), Pollino (19 proc.), Motto (17 proc.). LŽŪKT specialistai rekomenduoja žieminių javų sėją pradėti nuo miežių. Tikrinant pasėlius rudenį, ligočiausi paprastai būna miežių pasėliai (juos ypač puola miltligė), o kviet­rugiai – sveikiausi. Jei ruduo būna šiltas, javų pasėliuose išplinta švedinės muselės.

„Nesėkite nerūšiuotų ir nebeicuotų javų“, – primena G. Rimavičienė. Prieš pavasario sėją žemdirbiai turi galimybę pasitikrinti javų sėklos fitosanitarinę būk­lę LŽŪKT (tiriami vasariniai kviečiai, miežiai ir avižios). Javai auginami 18–20 dienų, kol pasiekia 2 lapelių tarpsnį. Tuomet jau galima matyti, kokiomis ligomis augalai yra užsikrėtę ir rekomenduoti konkretų beicą. Sėklų ėminiai pristatomi sausio mėnesį. Ėminys turi sverti 1 kg, imama po 100 g iš 10 skirtingų vietų.

Daryti dirvos tyrimus ir tręšimo planus

„Trąšos lemia 22–30 proc. derliaus“, – sako bendrovės „Agrochema“ konsultantė Daiva Janušauskaitė. Azoto trąšos efektyviausios būna drėgnais metais. Normalaus drėgnumo metais jų efektyvumas sumažėja 30–46 proc., o sausais metais – net 35–62 procentais. Žiemkenčiams svarbu duoti reikiamą trąšų kiekį iš rudens. Anksčiau vyravusi nuomonė, kad, nespėjus patręšti iš rudens, galima fosforo ir kalio trąšas išberti per pavasarinį tręšimą, nepasitvirtino. Fosforą ir kalį, kuris atiduodamas žiemkenčiams pavasarį biriųjų trąšų pavidalu, pasisavina tik kitą rudenį pasėti augalai.

„Kad neterštume, o tręštume, būtina daryti dirvožemio tyrimus ir tręšimo planus“, – sako D. Janušauskaitė. Mažeikių rajone 70 proc. dirvų yra neutralios reakcijos, vidutinio humusingumo, turi pakankamai daug magnio ir kalio. Labiausiai trūksta fosforo – apie 80 proc. dirvožemių yra labai mažo ir mažo fosforingumo.

Tręšimas laikomas racionaliu, kai azoto įterpiama 100–120 proc. su derliumi paimamo jo kiekio, fosforo – 150–200, kalio – 120–150 proc. Ūkininkai raginami drąsiau tręšti skystosiomis trąšomis, nes augalai jas lengviau pasisavina, greičiau išryškėja efektas, patiriami mažesni azoto nuostoliai (palyginti su biriomis trąšomis), tiksliai ir tolygiai išpurškiamos ir didelės, ir mažos normos.