Jau seniai žinoma, kad tik iš geros kokybės pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus, o geros kokybės pieną galima gauti tik iš sveikų, šeriamų maistingais pašarais ir tinkamai prižiūrimų karvių.

Tešmens uždegimas (mastitas) – viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų, nes 60–70 proc. visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui. Ekonominių nuostolių patiriama dėl sumažėjusios pieno produkcijos, gydymo, ankstyvo karvių išbrokavimo išlaidų.

Yra dvi tešmens uždegimo formos: slaptasis (subklinikinis) ir klinikinis. Klinikinio mastito požymiai: pakilusi tešmens temperatūra, paraudęs, patinęs ir skausmingas pažeistas tešmens ketvirtis, pakitusi pieno išvaizda. Sergant slaptuoju tešmens uždegimu, piene ir tešmenyje, paprasta akimi žiūrint, jokių pakitimų nematyti. Kad karvės serga slaptuoju mastitu, galima įtarti, jei sumažėja pieno, pakinta jo sudėtis ir padaugėja somatinių ląstelių (SLS), piene randama mikroorganizmų.

Uždegimas pasireiškia, kai mikroorganizmai patenka į pieno liauką pro spenio kanalą ir pradeda tešmenyje daugintis. Kaip organizmo atsakas į tešmenį įsiskverbusiems mikroorganizmams iš kraujo į pieno liauką patenka leukocitai, kad sunaikintų mikroorganizmus, ardančius pieną gaminančias ląsteles. Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatinėmis ląstelėmis, kurių sveikos karvės piene gali būti tik iki 200 tūkstančių 1 ml pieno (vidutiniškai 50–75 tūkst./ml). Karvei susirgus tešmens uždegimu, somatinių ląstelių 1 ml pieno padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais.

Didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius – pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu). Ši ligos forma neturi jokių klinikinių požymių ir nustatoma tik tiriant SLS.

Siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, visose stiprios pienininkystės šalyse, tiriama, kiek piene yra somatinių ląstelių.

Uždegiminė reakcija tešmenyje (mastitas) lemia pieno kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Uždegimo metu padidėja kraujagyslių pralaidumas, dėl to kraujo baltymai, kitos sudėtinės dalys ir uždegiminės (somatinės) ląstelės iš kraujo patenka į pieną. Dėl ligos pieną gaminančios tešmens epitelio ląstelės tampa mažiau produktyvios (primilžis sumažėja 10–20 proc. per laktaciją). Šioms ląstelėms suirus, į pieną patenka jų fermentai, kurie ypač blogina pieno kokybę.

Slaptasis karvių mastitas paplitęs ir mūsų šalyje. Vertinant atskirus pieno ūkius, nustatoma nuo 5 iki 85 proc. sergančių karvių. Dėl šios ligos vidutiniškai iš karvės per laktaciją prarandama apie 650 kg pieno.

Tešmens uždegimui rastis įtakos turi šie veiksniai:

• aplinka (pastatai, stovėjimo vietų išplanavimas, karvių laikymo sąlygos, melžimo įranga ir melžimo higiena);
• karvės imuninės sistemos būklė: imunoglobulinų kiekis kraujo serume priklauso nuo išorinių (šėrimo sąlygų, stresų, aplinkos ir kt.) ir vidinių veiksnių; silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens apsauginis barjeras; nusilpus tešmens apsauginiam barjerui, per spenio sfinkterį lengvai patenka patogenai ir daugindamiesi sukelia tešmens uždegimą;
• patogeninių mikroorganizmų buvimas karves supančioje aplinkoje.

Melžimo technologija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurios priklauso karvių sergamumas mastitu.

Mechanizuotas melžimas yra kompleksas sąveikų tarp melžimo įrangos, melžėjo-operatoriaus ir karvės. Karvių tešmens sveikatingumui didelės įtakos turi: * melžiklių gumų būklė; * vakuumas melžimo metu (vakuumo lygis kolektoriuje, pieno linijoje ir pieno surinkimo rezervuare arba arti jo – tarp surinkimo rezervuaro ir melžtuvo, vakuumo kitimai spenio gale); * pieno tekėjimas pieno linijoje; * efektyvusis rezervas; * pulsacija (pulsacijos greitis ir charakteristika). Pagrindiniai reikalavimai, keliami melžimo įrangai ir ją montuojantiems ir testuojantiems specialistams, pateikti ISO 3918 „Melžimo įrangos instaliacijos-žodynėlis“, ISO 5707 „Melžimo įrangos instaliacijos-konstrukcijos ir darbas“ ir ISO 6690 „Melžimo įrangos instaliacijos-mechaniniai testai“.

Melžikliai

Melžikliai yra vienintelė melžimo įrangos dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su speniais. Melžiklius su susidėvėjusiomis gumomis sunkiau gerai išplauti, dėl to per melžimo įrangą gali plisti mastitą sukeliantys mikroorganizmai. Kai melžimo aparatai plaunami pagal gamintojo pateiktas instrukcijas, o plovikliai patik­rinti, rekomenduojama melžiklių gumas, pagamintas iš nitrilbutadieno, keisti kas 750–800 valandų (įskaitant plovimą), arba kas 6 mėnesius, priklausomai nuo to, kas (valandos ar mėnesiai) greičiau praeina, o iš silikono – kas 2 500–3 000 valandų (įskaitant plovimą), arba kas 12 mėnesių, priklausomai nuo to, kas greičiau praeina.

Dėl netinkamo plovimo kaupiasi nešvarumai, o melžiklių gumų galvos deformuojasi. Jeigu plovimo ir dezinfekavimo priemonės dozuojamos didesnėmis koncentracijomis negu nurodo jos gamintojas, melžiklių gumos, ypač pagamintos iš nitrilbutadieno, gali susidėvėti greičiau. Silikonines melžiklių gumas reikia plauti atidžiau nuriebalinimo poveikiu pasižyminčiais plovikliais.

Jei įkišus pirštą į melžiklį jaučiama, kad paviršius šiurkštus, melžiklių gumas reikia kuo skubiau pakeisti. Tai atsitinka dėl nekokybiško melžiklių plovimo šepečiais.

Vakuumas melžimo metu

Vakuumu spenio gale yra sukeliamas spaudimo skirtumas tarp spenio vidaus ir išorės. Šis spaudimo skirtumas atidaro spenio kanalą ir leidžia pienui tekėti. Vakuumas yra viena iš svarbiausių charakteristikų melžimo metu. Nuo vakuumo lygio spenio gale priklauso sąveika tarp melžiklio ir spenio, todėl tai veikia melžimo greitį bei spenio būklę, taigi ir karvių sveikatingumą.

Pagal ISO 5707 standarto 16 straipsnį tinkamas kolektoriaus darbo vakuumas per pieno tekėjimo piką yra nuo 32 iki 40 kPa. Tuomet karvės melžiamos greitai, švelniai ir iki galo išmelžiamos. Kolektoriaus darbinis vakuumas matuojamas per pieno tekėjimo piką kelioms tipiškoms bandos karvėms. Jei kolektoriaus darbinis vakuumas žemas, karvės melžiamos lėčiau ir netolygiai, dėl to sumažėja jų produktyvumas ir pažeidžiamas spenio sfinkteris. Tai ypač pastebima toms karvėms, kurios pieną atleidžia lėtai. Be to, taip melžiant melžikliai slidinėja arba net nukrenta. Dėl per didelio kolektoriaus darbinio vakuumo spenis persipildo ir gali susidaryti edemos, būti pažeistas spenio sfinkteris. Jei vakuumas per didelis, melžikliai speniais kyla į viršų ir sutrikdo melžimą.

Tešmens sveikatingumas priklauso ir nuo vakuumo svyravimų spenio gale. Nors vakuumas spenio gale niekuomet nėra stabilus, tačiau dauguma melžimo sistemų yra sukurtos taip, kad sumažintų vakuumo svyravimus spenio gale. Nustatytas ryšys tarp didelių vakuumo pokyčių ir bakterijų patekimo į spenį. Vakuumo svyravimai spenio gale yra matuojami trumpajame pieno vamzdelyje. Karvės dažniau suserga mastitu, jei vakuumas spenio gale labai ir nereguliariai svyruoja.

Karvių sveikatingumą lemia ir pieno tekėjimas pieno linijoje. Pagal ISO 5707 standarto 11.5 straipsnį melžimo metu pieno tekėjimas pieno linijoje turi būti „sluoksniuotas“. „Sluoksniuotas“ tekėjimas yra toks, kai pienas teka žemesnėje pieno linijos dalyje, tuo tarpu oras teka švariu, nepertraukiamu keliu virš pieno. Vadinamųjų „šliužų“ atsiradimas neigiamai veikia melžimą ir padidina karvių sergamumą mastitu. Be to, kai susidaro „šliužai“, pienas labiau maišosi, dėl to padidėja laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekis, ir pienas gali įgauti rūgštų skonį. Pienas teka „sluoksniuotai“ tokioje linijoje, kurioje tarp bet kurių pieno linijos taškų ir gaviklio vakuumas nukrenta ne daugiau kaip 2 kPa.

Vakuumo stabilumas pieno linijoje priklauso nuo daugybės veiksnių:  pieno tekėjimo pieno linijoje (pieno tekėjimo iš kiekvienos individualios karvės, melžimo aparatų skaičiaus nuokalnėje, intervalo tarp šių aparatų prijungimo);  oro tekėjimo pieno linijoje (oro patekimo aparato prijungimo ir nuėmimo metu, oro nutekėjimo);  pieno linijos nuolydžio (nuolydis turi būti pakankamas ir nuoseklus per visą ilgį);  pieno linijos išdėstymo ir diametro.

Jei vakuumas pieno linijoje sumažėja per daug:

Melžimo sistemos vakuumas linijinėje melžimo įrangoje yra matuojamas surinkimo rezervuare arba arti jo – tarp surinkimo rezervuaro ir melžtuvo. Vidutinis vakuumas surinkimo rezervuare yra pritaikytas, kad atitiktų kolektoriaus vakuumo rekomendacijas. Darbinis vakuumas yra nustatomas toks: žemo lygio melžimo sistemai 40–45 kPa; vidutinio lygio melžimo sistemai ar bidonėliams – 42–48 kPa; aukšto lygio melžimo sistemai – 45–50 kPa. Vakuumą nustato įrangos instaliuotojas, remiantis gamintojo rekomendacijomis. Jei nustačius gamintojo rekomendacijas, vidutinis vakuumas yra per mažas, atidžiai patikrinkite instaliaciją.

Vadovaujantis ISO 5707 standarto 5 straipsniu, vakuumas surinkimo rezervuare melžimo metu neturi nukristi daugiau kaip 2 kPa žemiau normalaus darbinio vakuumo. Pavyzdžiui, jei darbinis vakuumas surinkimo rezervuare yra 42,5 kPa, melžimo metu jis neturėtų nukristi žemiau 40,5 kPa. Per dideli vakuumo svyravimai surinkimo rezervuare byloja apie prastą melžimo aparato priežiūrą. Dėl svyravimų rezervuare, vakuumas kinta ir pieno linijoje, kolektoriuje, melžikliai slysta nuo spenių.

Jei surinkimo rezervuare vakuumas labai svyruoja:

Pagal ISO 5707 standarto 6.2 straipsnį reguliatorius turi kontroliuoti vakuumo lygį taip, kad reguliatoriaus jautrumas neviršytų 1 kPa. Pavyzdžiui, jei vakuumas gaviklyje yra 44,8 kPa, kai aparatai nedirba, jis neturėtų nukristi žemiau 43,8 kPa, kai aparatai (melžikliai ir pulsatorius) dirba. Kai reguliatoriaus jautrumas viršija 1 kPa, padidėja vakuumo kitimai gaviklyje ir pieno linijoje.

Jei reguliatoriaus jautrumas viršija 1 kPa:

Efektyvusis rezervas

Efektyvusis rezervas – tai laisvo (ar rezervo) siurblio talpos oro tekėjimo rodiklis, faktiškai tinkamas palaikyti gaviklio vakuumą stabilų (apie 2 kPa), kai papildomas oras patenka į sistemą melžimo metu.

Vadovaujantis ISO 5707 standarto 5.1 straipsniu, nustatytos rekomenduojamosios efektyvaus rezervo vertės, melžiant į bidonėlius ir į pieno linijas. Pageidaujamas efektyvusis rezervas skiriasi, priklausomai nuo melžimo aparatų skaičiaus, ir nuo to, ar naudojami automatiniai uždarymo vožtuvai. Dėl per mažo efektyvaus rezervo padidėja vakuumo svyravimai visose melžimo sistemos sekcijose.

Jei efektyvus rezervas yra per mažas:

Pulsacija

Spenio audinį žaloja pastovus 36 kPa vakuumas, todėl būtinas pulsatorius. Jis siurblio sukeltą pastovų vakuumą paverčia į kintamą, todėl susidaro du taktai: čiulpimo (a+b fazė) ir spaudimo (c+d fazė). Spaudimo takto metu pospeninėje melžiklio kameroje yra vakuumas, o tarpsieninėje – oras, tada kraujas suteka į spenius. Čiulpimo takto metu vakuumas sudaromas abiejose melžiklio kamerose ir kraujas grįžta atgal į tešmenį. Labai svarbu išvengti, kad kraujas ir audinių skystis nesikauptų spenio gale.

Pagal ISO 5707 standarto 10.4 straipsnį, kad melžimas būtų saugus, b fazė turi sudaryti bent 30 proc. viso pulsacijos ciklo. Vakuumas b fazės metu negali nukristi daugiau kaip 4 kPa. Jeigu b fazė yra per trumpa, kiekvienu pulsacijos ciklu pašalinama mažiau pieno ir melžimo laikas yra ilgesnis. Jei b fazės metu vakuumas sumažėja per daug, melžikliai slankioja, sutrinka pieno tekėjimas iš tešmens ir ilgėja melžimo laikas. D fazė turi sudaryti 15 proc. ar daugiau pulsacijos ciklo ir turi trukti 150 ms ar ilgiau. Vakuumas d fazės metu neturi viršyti 4 kPa. Dėl per trumpos d fazės sumažėja masažo efektyvumas, speniai melžimo metu persipildo, pažeidžiami jų sfinkteriai, ir karvės suserga mastitu. Pulsatoriaus darbo fazės trukmė pakinta dėl pažeistų ar užsikimšusių vakuumo žarnelių, nešvaraus pulsatoriaus bei nusidėvėjusių judančiųjų dalių ir sugadintų melžiklių.

Karvių sveikatingumui didelės įtakos turi ir pulsacijos greitis. Pulsacijos greitis yra ciklų skaičius per vieną minutę. Jei pulsacijos greitis yra 60 ciklų per minutę, melžikliai atsidaro ir užsidaro kiekvieną sekundę. Pulsacijos greitis melžiamoms karvėms svyruoja nuo 45 iki 70 ciklų per minutę. 60 ciklų per minutę yra dažniausiai rekomenduojamas pulsacijos greitis. Pagal ISO 5707 standarto 10.2 straipsnį testuojant pulsacijos greitis neturi nukrypti daugiau kaip +/– 3 ciklus per minutę nuo vertės, nurodytos gamintojo. Jei gamintojo specifikacijos yra 60 ciklų per minutę, pulsacijos greitis turi būti nuo 57 iki 63 ciklų per minutę. Jei pulsacijos rodikliai keičiasi per kiekvieną melžimą, stresuoja karvės, pažeidžiami spenių sfinkteriai, taip pat pailgėja melžimo laikas.

Testuojant pulsatorių, vertinamas ir pulsatoriaus koeficientas. Pagal ISO 5707 normatyvų 10.3 straipsnį pulsatoriaus koeficientas neturi skirtis daugiau kaip +/– 5 proc. nuo verčių, nurodytų gamintojo ar instaliuotojo. Gamintojo apibūdintas pulsacijos koeficientas yra 65 proc. Koeficientas neturėtų būti mažesnis kaip 60 proc. ar didesnis kaip 70 proc. Jei pulsatoriaus koeficientas netinkamas, tešmens ketvirčiai melžiami netolygiai, pailgėja melžimo laikas, sumažėja masažo efektyvumas ir pažeidžiami spenio sfinkterai. Tai irgi sukelia mastitą.

Kai koeficientas per didelis, sutrumpėja melžimo laikas. Kuo trumpesnė poilsio fazė, tuo didesnė rizika pažeisti spenio kanalėlio gleivinę ir sukelti mastitą. Jei poilsio fazė per trumpa, nepakanka laiko, kad tarp pieno fazių atsipalaiduotų perpildytas spenio galas. Tai sukelia didesnį stresą speniams, susilpnėja gynyba nuo bakterijų.

Reikia atsiminti, kad melžimo sistemos darbas veikia patį melžimą. Yra 6 esminiai karvių melžimo ir įrangos veikimo elementai:  tinkamas spenio masažas, efektyviai judant melžikliams;  tiksli, reguliari pulsacija;  optimalus vakuumas;  minimalūs nereguliarūs vakuumo svyravimai;  tolygus melžiklio svorio pasiskirstymas per visus 4 spenius;  melžiklio nuėmimas tinkamoje pieno tekėjimo stadijoje ir tinkamu būdu.

Norint išvengti arba kiek galima labiau sumažinti melžimo įrangos neigiamą įtaka karvių sergamumui mastitu, būtina kasmet atlikti melžimo įrangos patikrą. Neužtenka vien to, kad melžimo įranga veikia. Melžimo įranga privalo veikti tinkamai, kad karvės būtų melžiamos saugiai ir jų „negadintume“, t. y. kad jos nesirgtų tešmens ligomis.

Melžimo įrangos servisą ir patikrą atlieka melžimo įrangą montuojančių firmų specialistai. Ūkininkai, kurie atlieka melžimo įrangos patikrą, užbėga bėdoms už akių ir sutaupo daug lėšų (negenda melžimo įranga, primelžiama daugiau pieno ir karvės rečiau serga mastitu). Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse nesertifikuojami pieno ūkiai, kurie neatlieka kasmetinės melžimo įrangos patikros. Vokietijoje melžimo įranga testuojama net du kartus per metus.