Praėjęs amžius gali būti vadinamas auksiniu mobilumo šimtmečiu, nes transporto priemonių sparčiai daugėjo ir dar daugės, visų pirma, Kinijoje, Indijoje, JAV ir Europos valstybėse. Tačiau didėjantis mobilumas, CO2, NOx ir kietųjų dalelių emisija kelia rimtų problemų, ypač dideliuose miestuose.

Siekiant sumažinti emisiją, dirbama dviem kryptimis: tobulinama transporto priemonių konstrukcija ir gerinamos degalų savybės bei kuriami nauji degalai. Yra žinomas ACEA įsipareigojimas, skirtas lengviesiems automobiliams, iki 2008 m. CO2 emisiją sumažinti iki 140 g/km, o iki 2012 m. – iki 120 g/km.

Esant šiandieniniam vartojimo lygiui ir vis dar atrandant naujų naftos ir dujų išteklių prognozuojama, kad naftos užteks maždaug 40, o dujų – 70 metų.

Todėl suprantama, kad nedelsiant turi būti išspręsta alternatyvių degalų gamybos ir naudojimo problema. Naujų degalų kūrimo procese išskiriami trys etapai. Pirmajame etape gerinamos tradicinių degalų savybės. Antrajame nagrinėjami naujų degalų (iš akmens anglies, dujų, biomasės) gamybos ir pritaikymo naujos kartos (hibridiniuose automobiliuose, HCCI) transporto priemonėse aspektai. Trečiajame etape gaminami degalai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, transporto priemonėse pritaikomos ir naudojamos vandenilio kasetės.

Degalai iš mineralinių medžiagų

Iš naftos ir dujų gaminamų mineralinių degalų savybės įvairiose pasaulio šalyse gerokai skiriasi. Jeigu Afrikos žemyno šalyse degalai be švino junginių tik pradedami naudoti, tai Europoje ir Japonijoje jau naudojami labai mažai sieros turintys degalai (tiesioginio įpurškimo Oto varikliuose, veikiančiuose liesu mišiniu). Be to, konkrečioje šalyje (pvz., Vokietijoje) yra naudojami skirtingos kokybės degalai. Pavyzdžiui, kompanija „Shell“ tiekia standartinius ir pagerintos kokybės (V-Power) degalus, kurie aplinkosauginiu, variklio galios ir techninės priežiūros aspektais yra geresni. Pagerinti dyzeliniai degalai – tai sintetiniai degalai, sutrumpintai žymimi GTL (angl. Gas to Liquids), gaminami iš gamtinių dujų. Pirmiausia gaunamos sintetinės dujos – CO ir H mišinys, kuris sintetinamas tol, kol gaunamos ilgos angliavandenilio molekulių grandys. Vėliau molekulių grandys dalijamos į molekules, panašaus ilgio kaip dyzelino molekulių. GTL degalai neturi sieros, jų cetaninis skaičius labai didelis, šilumingumas didesnis už mineralinių degalų. Įmaišius GTL degalų į dyzeliną, pagerinamos pastarojo savybės.

Biodegalai

Biodegalai gaminami iš biomasės. Brazilijoje, JAV gaminti bioetanolį pradėta seniai, todėl ten jo pagaminama labai daug. Pastaraisiais metais bioetanolis gaminamas Švedijoje ir Vokietijoje. Peresterinti augaliniai aliejai naudojami Prancūzijoje, Vokietijoje, Aust­rijoje ir Čekijoje. Šie degalai dar vadinami „pirmos kartos“ biodegalais. Jie gaminami iš maistui tinkamų augalų dalių: cukranendrių, kviečių, rapsų sėklų ir panašiai.

Nauja kryptis biodegalų gamyboje koncentruojasi ties technologijomis, kurių dėka biodegalai gaunami iš nemaistinių aliejinių augalų dalių, t. y. šiaudų, atliekų ir kitų. Tokie degalai vadinami antros kartos biodegalais. Šios technologijos privalumas tas, kad panaudojama biomasė, netinkanti maisto produktų gamybai. Gaminant Eco-etanolį (IOGEN procesas), šiaudai iš ūkininkų ir kitų ž. ū. įmonių surenkami 50–150 km spinduliu. IOGEN proceso esmę sudaro celiuliozės perdirbimas į cukrų, iš kurio fermentacijos procese gaunamas Eco-etanolis. Šiaudų atliekos panaudojamos šiluminei energijai gauti, kuri reikalinga technologiniam procesui vykdyti.

Taigi CO2 emisiją numatoma palaipsniui mažinti, didinant vandenilio ir mažinant anglies kiekį degaluose ir galiausiai pereinant prie vandenilinių degalų. Manoma, kad pirmajame etape (maždaug iki 2020 m.) bus įsisavinama ir didinama antrosios kartos biodegalų gamyba bei didės sintetinių degalų (GTL, BTL, CTL) panaudojimas. Ateityje turėtų ypač didėti vandenilinių degalų gamyba ir jų naudojimas transporto priemonėse.