Baltarusijos ekonomika pastaraisiais metais auga sparčiau negu kitose Rytų Europos ir NVS šalyse. 2005 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo daugiau kaip 9 proc., o 2004 m. augimas sudarė 11 proc. Baltarusijos ypatybė yra tai, kad valstybė stengiasi valdyti visus ekonominius procesus, vadovauti gamybai, prekybai, daryti įtaką struktūriniams pokyčiams. Ne išimtis čia žemės ūkis ir maisto perdirbimo pramonė, kuriems tenka svarbi vieta šalies eksporto struktūroje. Žemės ūkio produkcija sudaro apie 9 proc. eksporto. Beveik pusė šios produkcijos yra pieno, penktadalis – mėsos gaminiai. Pagrindinis šių produktų pirkėjas – Rusija.

Ūkis valdomas centralizuotai

Pastarųjų metų Baltarusijos ekonomikos vystymasis yra labai prieštaringas: su sparčiu ekonomikos augimu mažai dera neefektyvios, nuo kaimyninių šalių atsiliekančios struktūrinės ir institucinės reformos. Pasaulio banko duomenimis, privačiam verslui Baltarusijoje tenka 25 proc. BVP, tuo tarpu Ukrainoje – 65 proc., Rusijoje – 70 proc.

Visi ekonominiai procesai yra betarpiškai susiję su didžiąja kaimyne Rusija. Todėl spartus ekonomikos augimas Rusijoje daro lemiamą įtaką Baltarusijai. Pagrindinis Baltarusijos ekonominio augimo variklis yra didėjantis eksportas į Rusiją.

Stipriausi impulsai, skatinantys ekonomikos augimą, yra didėjančios investicijos bei privataus kapitalo pritraukimas. Investicijos ateina daugiausia iš valstybinių programų, užsienio kapitalo skverbtis yra palyginti maža.

Vartojimas dėl augančios infliacijos ir kylančio darbo užmokesčio didėja. Nors 2005 m. bendras produkcijos pabrangimas sudarė 8 proc., vartojimo prekių kainos padidėjo 3–4 proc. Vienam šalies gyventojui teko apie 8,1 tūkst. litų (apie 3 tūkst. JAV dolerių) BVP. 2004 m. šis rodiklis siekė 6,3 tūkst. litų. Vienam Baltarusijos gyventojui tenkanti BVP dalis buvo 1/3 mažesnė negu Rumunijoje, 45 proc. mažesnė negu Rusijoje, tačiau 2/3 didesnė negu Ukrainoje.

Didėja darbo našumas

2006 m. pradžioje Baltarusijoje gyveno apie 9,7 mln. gyventojų, t. y. beveik tiek pat kaip ir Vengrijoje ar Čekijoje. Palyginti su 2000 m., gyventojų šalyje ­sumažėjo 3 proc. Pagal oficialiąją statistiką Baltarusijoje gyventojų mažėjo tokiais pat tempais kaip ir kaimyninėse Rusijoje ir Ukrainoje. Dirbančiųjų 2005 m. Baltarusijoje buvo 4,5 mln. ir, nepaisant bendro gyventojų sumažėjimo, jų liko tiek pat, kiek ir prieš kelerius metus. Apie 10,6 proc. visų šalies dirbančiųjų yra užimti žemės ūkyje. Per pastaruosius 6 metus dirbančiųjų šiame sektoriuje sumažėjo daugiau kaip 25 proc., daugiausia dėl padidėjusio darbo našumo, kuris per 2000–2004 m. kasmet augo 15 proc., dėl didėjančio derlingumo bei gyvulių produktyvumo, kasmet užauginančio vidutiniškai 5–7 proc.

Bendra žemės ūkio gamyba per pastaruosius 5 metus ūgtelėjo daugiau kaip 30 proc. Ypač sparčiai auga grūdų, cukrinių runkelių, daržovių, mažesniais tempais – pieno ir mėsos gamyba. Nepaisant šio augimo, žemės ūkio produkcijos dalis šalies BVP dėl greito pramonės augimo sumažėjo ir 2005 m. siekė tik 7,5 proc. 2004 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., o 2000 m. – net 12 procentų.

Daugiau investuojama

Didelė dalis valstybės investicijų 2005 m. buvo skirta žemės ūkio infrastruktūrai gerinti, dirvos derlumui didinti, melioracijai, gyvulių veislininkystei vystyti, jauniems specialistams rengti, naujai technikai bei technologijoms kūrti. Per pastaruosius 2 metus šioms priemonėms skirta 4 proc. BVP.

Reguliuodama žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, valstybė įgyvendino minimalių ribinių supirkimo kainų sistemą. Nuo 2004 m. nustatomos minimalios ir maksimalios svarbiausių produktų supirkimo kainos. Pagrindinė to priežastis – didėjantis eksportas ir dėl to kylančios žemės ūkio produkcijos kainos. Perdirbimo pramonė dabar gali šios kainų sistemos rėmuose pati nustatyti konkrečias supirkimo kainas. Pasaulio banko duomenimis, gyvulininkystės produktų kainos Baltarusijoje, nepaisant jų augimo, yra trečdaliu mažesnės negu Rusijoje. Už augalininkystės produktus, pavyzdžiui, kviečius, rugius ar cukrinius runkelius, Baltarusijos ūkiai gauna nuo 30 iki 50 proc. pinigų daugiau negu Rusijos žemdirbiai.

Gamybos struktūrų pokyčiai

Baltarusijos žemės ūkio struktūra, išskyrus nedidelius 1990 metų pokyčius, iki pat 2002 metų nekito. Apie 85 proc. žemės ūkio naudmenų užėmė 2 500 stambių ūkių (daugiausia kolūkiai ir tarybiniai ūkiai), maždaug 15 proc. plotų valdė smulkūs namų ūkiai, o 1 proc. – beveik 2 400 privačių ūkių, kurių ekonominė reikšmė bendroje žemės ūkio gamyboje yra labai maža.

Smulkūs namų ūkiai 2005 m. gamino apie 40 proc. žemės ūkio produkcijos. Jų dalis bendroje produktų rinkoje sudarė apie 20 proc.

Nuo 2002 metų Baltarusijos žemės ūkyje vyksta struktūriniai pokyčiai. Įgyvendinant stambių ūkių reorganizavimo programą, buvusių kolūkių vietoje pradeda kurtis bendrovės. 2004 metų pabaigoje į bendroves buvo reorganizuota daugiau kaip pusė stambių ūkių. Nemažai ūkių valdo valstybė. Maždaug ketvirtadalis reorganizuotų ūkių priklauso pastarajai grupei. Daugėja akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių. Tačiau tarp stambių ūkių jos sudaro vos 7 proc. Vykdant reformą, stambių ūkių sumažėjo penktadaliu ir liko mažiau kaip 2 000. Pagrindinė stambių ūkių mažėjimo priežastis yra jų likvidavimas dėl nerentabilumo. Tokie valstybiniai ūkiai dažniausiai tampa sėkmingai ūkininkaujančių verslininkų ūkiais.

Pieno ir mėsos gamyba

Baltarusijos maisto perdirbimo pramonė žemės ūkio produkciją dažniausiai perka iš tiekėjų susivienijimų ir stambių įmonių. Jau keletą metų perdirbimo įmonių skaičius nesikeičia – jų yra 460. Nemažai žemės ūkio įmonių pačios perdirba savo produkciją. Baltarusijos statistikos ministerijos duomenimis, maždaug pusė perdirbimo įmonių priklauso kolūkiams, penktadalis – valstybei. Tik 5 proc. maisto perdirbimo įmonių yra privačios.

Nuo 2002 metų perdirbimo sektoriuje vyksta pertvarkymai, keičiasi valdymo formos. Dalis valstybei ir kolūkiams priklausančių įmonių pakeitė teisinį statusą.

Maždaug ketvirtadalį perdirbimo pra­monės įmonių sudaro pienininkystės įmonės. Įmonių modernizavimo programoje numatyta sumažinti šiame sektoriuje darbo vietų perpus. Apie 10 proc. visų įmonių verčiasi mėsos perdirbimu. Pagal sukurtos produkcijos vertę šis sektorius užima pirmaujančią vietą maisto pramonėje. Pieno ir mėsos pramonė išnaudoja apie 45–55 proc. pajėgumų. Dirbančiųjų maisto perdirbimo pramonėje skaičius pastaraisiais metais nekinta ir siekia 125 tūkst. darbuotojų. Ketvirtadalis dirba pieno ir mėsos, dar ketvirtadalis – duonos pramonėje.

Prekybos deficitas

Baltarusijos užsienio prekyba yra smarkiai orientuota į Rusiją. 2005 m. eksportas į tą šalį sudarė daugiau kaip 10 proc. Kitos eksporto partnerės yra Olandija, Didžioji Britanija, Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Didžiausias importuotojas yra Rusija, iš kurios 2005 m. įvežta apie 60 proc. viso importo. Antras pagal apimtis importuotojas yra Vokietija, kuri lenkia arčiausiai esančias Lenkiją ir Ukrainą. Vokietijos dalis Baltarusijos importo struktūroje 2005-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, sudarė apie 7 proc.

Agrarinės produkcijos eksporto apimtys 2005 m. sudarė 3,5 mlrd. litų (1,3 mlrd. JAV dolerių), arba 9 proc. viso eksporto. Žemės ūkio ir maisto produktų importas buvo 4,5 mlrd. litų (1,5 mlrd. JAV dolerių), arba 8 proc. viso šalies importo. Agrarinių produktų prekybos balansas yra neigiamas, tačiau 2005 m. jis sumažėjo pusiau. Pagrindiniai Baltarusijos eksporto produktai yra cukrus, sūriai, sviestas, pieno milteliai ir jautiena. Apie 1/2 viso eksporto sudaro pieno produktai, o 1/5 – mėsos gaminiai. Visi šie produktai daugiausia išvežami į Rusiją. Pagrindiniai importo produktai – baltasis cukrus, kviečiai, miežiai ir augalinis aliejus.

Pieno suvartojimas ir eksportas

Pieno primilžiai iš karvės ir bendra pieno gamyba Baltarusijoje pastaraisiais metais žymiai padidėjo. Dėl to geriau panaudojami perdirbimo įmonių pajėgumai, auga eksporto apimtys.

Pieno ūkis yra svarbiausia žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės šaka greta mėsos ūkio. Augalininkystės produkcijos gamyba 2005 m. sumažėjo 3,8 proc., o gyvulininkystės produktų gamyba padidėjo 15,6 proc., todėl bendroji Baltarusijos žemės ūkio gamyba padidėjo 1,7 proc.

Teigiamam balansui didžiausią įtaką padarė stambūs ūkiai, o smulkių šeimos ūkių gamyba 2005 m. sumažėjo 4,3 proc.

Pirmą kartą per kelerius pastaruosius metus karvių skaičius šalyje nepakito. 2006 m. pradžioje šalyje buvo 1 mln. 613,3 tūkst. melžiamų karvių, t. y. 0,02 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2005 m. laikotarpiu. Smulkiuose šeimos ūkiuose karvių mažėjo, o stambiuose ūkiuose jų padaugėjo. Smulkių ūkių reikšmė mažėja daugiausia dėl senyvo amžiaus kaimo žmonių pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos ir padidėjusios stambesnių ūkių žemės ūkio produkcijos pasiūlos.

Karvių produktyvumas 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 14,2 proc. ir pasiekė 3 670 kg iš karvės. Jau dabar yra 604 ūkiai, kuriuose primilžiai siekia 4 000 kg ir daugiau pieno. Šių metų pagrindinis tikslas – pasiekti vidutinį primilžį 4 000 kg pieno iš kiekvienos karvės. To siekiama, gerinant pašarų ir šėrimo kokybę, pritaikant tvartų mikroklimatą, modernizuojant šėrimo, melžimo, pieno laikymo procesus, nors šiuo metu dauguma fermų ir jų įranga yra pasenę.

Baltarusijos ilgalaikėje žemės ūkio vystymo programoje numatyta bendrąją pieno gamybą padidinti nuo 5,65 mln. t (2005 m.) iki 6,5 mln. t ir 5 000 kg išmilžio (2010 m.). Per pirmąjį šių metų ketvirtį primelžta 1,2 mln. t pieno, arba 9 proc. daugiau negu per tą patį 2005 m. laikotarpį. Prognozuojama, kad ateityje 90 proc. pieno bus gaminama stambiuose ūkiuose (šiuo metu 70 proc.), o smulkių ūkių reikšmė mažės.

Nuo 2000 m. pieno perdirbimas, ypač sūrių gamybai, labai išaugo. Pieno gamybą numatyta koncentruoti 56 pieninėse, o kitas pienines paversti supirkimo punktais.

Pieno produkcijos eksportas 2005 m. padidėjo 32,2 proc., o per 2006 m. I ketvirtį – 13,7 proc. Pagrindiniai produkcijos pirkėjai yra Rusija ir Kazachstanas.

Mėsos rinkos plėtra

Baltarusijoje ypač remiama kiaulienos ir paukštienos gamyba. Šalyje šiuo metu yra apie 4 mln. kiaulių, t. y. trečioji vieta visoje NVS po Rusijos ir Ukrainos. Pagerinus kiaulienos gamybos sąlygas ir pradėjus remti kiaulių augintojus, didėja kiaulienos gamyba. 2006 m. pradžioje kiaulių buvo 7 proc. daugiau negu 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad kiaulienos gamybos augimas 2006 m. pabaigoje sieks 7–10 proc.

Jautienos gamyba yra šalutinė pieno gamybos produkcija. Pagrindinės investicijos nukreipiamos kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kadangi ši gamyba vyksta sparčiau, greičiau duoda pelną, investicijos atsiperka per trumpesnį laiką. Be to, didėja šios produkcijos vartojimas. Tarptautinės maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, kiaulienos suvartojimas Baltarusijoje per 5 metus padidėjo nuo 28 iki 41 kg vienam gyventojui.

Daugiau importuojama grūdų

Grūdų derlius Baltarusijoje šiais metais mažesnis negu 2005 m. Planuota prikulti 6 mln. t grūdų, o pernai prikulta 6,4 mln. t. 2006 m. derliui buvo pasėta 2,4 mln. ha, o 2005 m. – 2,1 mln. ha. Miežiai Baltarusijoje užima beveik 1/3 visų javų plotų. 2006 m. padidėjo visų javų plotai, išskyrus rugius, kurių pasėta 12 proc. mažiau. Apie 1/3 visų javų, daugiausia kviečių, ir pusė rapsų pasėlių šiemet žuvo dėl stiprių šalčių. Pavasarį teko atsėti beveik 400 tūkst. ha. Derliaus nuėmimą apsunkino dažni lietūs ir drėgni orai. Rugsėjo pradžioje dar labai didelė dalis javų buvo nenuimta.

Grūdų importo apimtys kiekvienais metais skiriasi. FAO duomenimis, 2004 m. Baltarusija importavo apie 900 tūkst. t grūdų, daugiausia kviečių, miežių ir kukurūzų. Dideli 2004  ir 2005 metų derliai sudarė sąlygas apsirūpinti savos gamybos grūdais. 2006–2007 metais Baltarusija planuoja importuoti 500 tūkst. t kviečių: 200–250 tūkst. t maistinių ir 300 tūkst. pašarinių.

Grūdų eksportas Baltarusijoje nevaidina didelio vaidmens (daugiausia eksportuojama rugių), tačiau ateityje planuojama didinti grūdų pardavimą užsienyje. 2010 m. numatoma bendrą grūdų gamybą padidinti iki 8,4 mln. t, daugiausia didinant javų derlingumą. Valstybė tam skiria didelę paramą, ypač technikos atnaujinimui. Vien šiais metais Baltarusijos ūkiai gavo beveik 120 tūkst. tonų degalų, iš kurių 50 proc. buvo skirta nemokamai, už kitą dalį buvo galima atsiskaityti produkcija.

Baltarusija yra mūsų kaimynė. Pasinaudoję šios šalies vidaus padėtimi, galėtume sėkmingai realizuoti savo perteklinę žemės ūkio produkciją. Dažnai baltarusiai perka Lietuvoje grūdus, jautieną ir kitus, pas mus sunkiai rinką randančius, maisto produktus.