Lietuvoje pastaraisiais metais vis labiau domimasi versliniu aviečių auginimu. Daugumos švelnesnio klimato Vakarų šalių selekcijos aviečių veislės derlingos, bet neištvermingos žiemą. Ši problema ypač aktuali mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą dažnai atšyla, o paskui staiga atšąla, nes avietės itin jautrios temperatūros kaitai.

Aviečių ištvermingumas žiemą lemia jų derlių, nes pašalę stiebai nedera. Avietėms tinkamiausios purios, humusingos dirvos. Lietuvoje daug avietynų įveista derlingose, bet sunkios granuliometrinės sudėties dirvose. Labai svarbu įvertinti biologines-ūkines aviečių savybes ir žinoti, ar jos tinka auginti tokiomis agroklimato sąlygomis.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) eksperimentinėje bazėje aviečių tyrimai daryti 2002–2005 metais. Tirtos 15 veislių avietės, sukurtos Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Anglijoje ir JAV. Šalia pasaulyje paplitusių veislių (Willamette, Canby, Malling Seedling) tirti pasirinktos ir naujos rusiškos selekcijos aviečių veislės Volnica, Peresvet, Lenkijoje išvestos Beskid, Nawojka bei estiškos Tomo, Espe ir Helkal.

Avietės pasodintos 2000 m. pavasarį, 3,0 x 0,5 m atstumais. Augintos pagal priimtas intensyvias uogynų auginimo technologijas. Augalų juostos – 50–60 cm pločio, stiebų kiekis nenormuotas. Apskaitinio bandymų laukelio ilgis – 3 m, plotis – 1,5 m, plotas – 4,5 m2.

Dirvožemio psviršiaus sluoksnis karbonatingas, giliau – glėjiškas rudžemis, vidutiniškai sunkus ir sunkus priemolis. Agrocheminė dirvožemio charakteristika: pH 7,1 (KCl ištraukoje), humuso – 2,3 proc., P2O5 – 290 mg/kg, K2O – 180 mg/kg.

Meteorologinės sąlygos avietėms augti buvo vidutiniškai palankios. 2002 m. buvo sausringi, 2003 ir 2004 m. sausringų perio­dų buvo, kai augalams labiausiai reikėjo drėgmės, 2004–2005 m. žiemą daugelio veislių aviečių stiebai pašalo.

Įvertintas aviečių vienamečių stiebų kiekis augalų juostos ilgio metre, jų skersmuo ir aukštis (išmatuota po 25 stiebus laukelyje vegetacijos pabaigoje); stiebų pašalimas po šaltų žiemų (0 balų – nepašalę, 5 balai – visiškai nušalę); derlius (t/ha); vidutinė uogos masė (pirmojo, trečiojo ir paskutiniojo skynimo metu atrinkus po 100 uogų laukelyje).

Aviečių ištvermingumas žiemą

Lyginant su standartine veisle Novokitajevskaja, statistiškai patikimai aukštesni stiebai užaugo Willamette (132,8 proc.), Canby, Beskid, Espe (118–120 proc.), Malling Seedling, Nagrada ir Tomo (110–112 proc.), iš esmės žemesni Volnica (87,7 proc.) aviečių.

Visais tyrimų metais Willamette aviečių stiebai buvo aukščiausi (162,3–186,6 cm), o Volnica – žemiausi (112,6–122,5 cm). Pastebėta, kad 2004 m. beveik visų veislių aviečių stiebai buvo žemiausi.

Vidutiniškai per ketverius tyrimų metus Canby stiebai buvo iš esmės didesnio skersmens (110,6 proc., palyginti su standartine veisle). Per 10 mm skersmens buvo Peresvet, Malling Seedling, Nagrada, Espe ir Canby aviečių stiebai. Nagrada, Beskid ir Espe suformavo iš esmės mažiau (20–30 proc.) vienamečių stiebų negu standartinės Novokitajevskaja. Šių trijų veislių ir Volnica avietės suformavo mažiausiai (iki 30 vnt./m), o Kiržač, Novokitajevskaja, Obilnaja, Peresvet, Helkal ir Willamette – daugiausiai (per 35 vnt./m) stiebų.

Labai svarbi biologinė-ūkinė aviečių savybė yra ištvermingumas žiemą. Tai didele dalimi lemia derlių. Po 2001–2002 m. žiemos labiausiai pašalo Nawojka, Obilnaja, Dalniaja ir Kiržač aviečių stiebai (skirtumai statistiškai patikimi). Mažiausiai pašalo Tomo, Malling Seedling, Espe ir Novokitajevskaja aviečių stiebai (pažeidimai mažesni negu 1 balas). Daugiau aviečių veislių nukentėjo 2004–2005 m. žiemą. Nors žiema nebuvo labai šalta, bet oras buvo permainingas, o po dažnų atšilimų vasarį pradėjo šalti. Mažiausiai nukentėjo avietės, kurių gilios ramybės periodas ilgas. Ištvermingiausios žiemą buvo Tomo, Dalniaja, Novokitajevskaja, Helkal ir Beskid avietės. Kitų veislių aviečių stiebai pašalo iš esmės daugiau negu standartinės Novokitajevskaja. 2004–2005 m. žiemą labiausiai pašalo Willamette, Nawojka, Canby aviečių stiebai. Per ketverius tyrimų metus ištvermingumu žiemą išsiskyrė Tomo ir Novokitajevskaja avietės.

Derlius ir uogos masė

Dėl kritulių trūkumo 2002 m. aštuonių veislių aviečių derlius buvo mažiausias per visus tyrimų metus. Statistiškai patikimai didesnis uogų derlius užaugo Tomo aviečių (7,11 t/ha), nors gana gerai derėjo ir Espe, Helkal, Malling Seedling (apie 4 t/ha) avietės.

2003 m. visų veislių avietės derėjo iš esmės prasčiau už standartinę Novokitajevskaja. Daugiau kaip 3 t/ha derlių užaugino Canby, Willamette ir Malling Seedling avietės. Manoma, kad tam turėjo įtakos 2002 m. užaugę ploniausi (per ketverius tyrimų metus) 10 veislių aviečių stiebai, kurie derėjo kitais, 2003, metais. Be to, negausų uogų derlių lėmė sausringi periodai gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais. 2004 m. visų veislių aviečių derlius buvo daug mažesnis negu standartinės veislės. 10 veislių avietės derėjo prasčiau negu 2003 m. Matyt derliui turėjo įtakos sausringi periodai balandžio ir liepos mėnesiais. 2005 m. aviečių derlius buvo didžiausias (nuo 3 iki 9,8 t/ha), išskyrus Nawojka. 10 veislių avietės derėjo gausiausiai per visus tyrimų metus. Nors nemažai aviečių stiebų žiemą pašalo, tačiau dėl pakankamo kritulių kiekio ir palankaus temperatūros režimo svarbiausiais augalų augimo tarpsniais uogų derlius buvo gana geras. Statistiškai patikimai didžiausią uogų derlių, palyginti su standartinėmis Novokitajevskaja, užaugino Dalniaja (8,68 t/ha) ir Tomo (7,68 t/ha) avietės. Apibendrinant ketverių tyrimo metų 15 veislių aviečių derliaus duomenis nustatyta, kad, palygti su standartinėmis Novokitajevskaja (5,77 t/ha), statistiškai patikimai didesnis derlius buvo Tomo (4,75 t/ha) ir Dalniaja (3,94 t/ha) aviečių.

Visų tirtų veislių aviečių uogos buvo smulkiausios 2002 m. (tik Willamette, Obilnaja, Kiržač uogų svoris siekė 2 g ar daugiau). Statistiškai patikimai stambesnės uogos užaugo Kiržač, Willamette, Obilnaja (125–129 proc.), Helkal, Dalniaja, Tomo, Beskid, Nagrada, Malling Seedling (111–118 proc.) aviečių. Iš esmės smulkiausios uogos buvo Nawojka aviečių.

Uogų kokybė ir sudėtis

Aviečių uogos pasižymi dietinėmis ir gydomosiomis savybėmis. Jų kokybę geriausiai įrodo cheminė sudėtis. Šviežių aviečių uogų cheminiai tyrimai atlikti pagal LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje naudojamas metodikas.

Pastebėta, kad jose yra nemažai tirpių sausųjų medžiagų – nuo 10,3 (Espe) iki 12,5 (Canby) procento. Tirpios sausosios medžiagos yra vienas svarbiausių uogų kokybės vertinimo rodiklių, kuris rodo jų tinkamumą perdirbti. Vertingiausios tos avietės, kuriose susikaupia daugiau tirpių sausųjų medžiagų. Patikimai gausiausi tirpių sausųjų medžiagų kiekiai susikaupia Canby (12,5 proc.) ir Volnica (12,2 proc.) uogose. Gausiai šių medžiagų nustatyta Helkal, Nawojka, Kiržac, Tomo, Novokitajevskaja ir Dalniaja (11,7–11,0 proc.) uogose. Pastebėta, kad Nawojka ir Espe uogose tirpių sausųjų medžiagų kiekis mažai kinta.

Avietės priskiriamos vidutinio vitaminingumo uogoms. Tyrimų duomenimis, 2002–2005 m. askorbo rūgšties jų uogose vidutiniškai rasta 26,04 mg 100 g-1. Daugiausia vitamino C rasta Tomo (36,0 mg 100 g-1) uogose. Pagal sukauptą askorbo rūgšties kiekį uogose avietes galima suskirstyti į kelias grupes. Nuo 27,0 mg 100 g-1 iki 36 mg 100 g-1 askorbo rūgšties sukaupia Canby, Willamette, Kiržač, Nagrada, Obilnaja ir Tomo uogos; nuo 24,0 mg 100 g-1 iki 27,0 mg 100 g-1 – Helkal, Espe, Beskid, Peresvet, Malling Seedling ir Dalniaja uogos. Nawojka uogose askorbo rūgšties susikaupia mažiausiai – tik 20,0 mg 100 g-1.

• Willamette aviečių stiebai užauga aukščiausi (162,3–186,6 cm), o Volnica – žemiausi (112,6–122,5 cm)
• Avietės Nagrada, Beskid, Espe ir Volnica suformuoja mažiausiai (iki 30 vnt./m), o Kiržač, Novokitajevskaja, Obilnaja, Peresvet, Helkal ir Willamette – daugiausiai (per 35 vnt./m) stiebų
• Aviečių Canby stiebai yra iš esmės didesnio skersmens negu standartinių Novokitajevskaja
• Ištvermingumu žiemą išsiskiria Tomo ir Novokitajevskaja avietės
• Derlingiausios yra Novokitajevskaja (5,77 t/ha), Tomo (4,75 t/ha) ir Dalniaja (3,94 t/ha) avietės. Willamette, Obilnaja ir Kiržač aviečių uogos būna stambiausios (2,38–2,42 g)
• Aviečių uogose susikaupia vidutiniškai 26,04 mg 100 g-1 askorbo rūgšties. Daugiausia askorbo rūgšties (36,0 mg 100 g-1) rasta Tomo uogose
• Didžiausias tirpių sausųjų medžiagų kiekis nustatytas Canby (12,5 proc.) ir Volnica (12,2 proc.) aviečių uogose