23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/12
Antrosios kartos biodegalai
  • Dr. Eglė SENDŽIKIENĖ, LŽŪU
  • Mano ūkis

Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, beveik neturi iškastinės energijos išteklių, todėl labai svarbu maksimaliai išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, ypač transporto sektoriuje.

Jei anksčiau plėsti biodegalų gamybą buvo skatinama dėl to, kad sumažėtų aplinkos tarša, šiltnamio efekto dujų emisija, padidėtų užimtumas žemės ūkyje ir panašiai, tai dabar svarbiausias tikslas – didinti nepriklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių. Be to, šiandien alternatyvių žaliavų potencialas ir ekonomiškumas jau yra pakankamai didelis.

Europos Sąjungos šalys jau ėmėsi kai kurių veiksmų: didėja biodegalų gamybos ir naudojimo apimtys, transporto priemonių gamintojai kuria naujus modelius, kurie yra ekologiškai švaresni ir naudoja mažiau degalų.

Lietuva, vykdydama ES norminius dokumentus ir LR biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą, priėmė nemažai teisės aktų, kurie sudaro sąlygas aktyviai biodegalų gamybos plėtrai. Biodegalų gamyba – viena iš sparčiausiai besivystančių gamybos sričių. Biodegalų asociacijos duomenimis, Lietuvoje 2006 m. pabaigoje bioetanolio gamybiniai pajėgumai siekia 20 tūkst. t, o biodyzelino (riebalų rūgščių metilesterio – RRME) – iki 30 tūkst. t. 2007 m. biodegalų turėtų būti pagaminta dar daugiau. Jau dabar statomos naujos biodyzelino gamyklos: Klaipėdos (UAB „Mestilla“) įmonėms planuojamos gamybos apimtys 100 tūkst. t, Obeliuose (KB „SV Obeliai“) per metus ketinama pagaminti 22 tūkst. t biodyzelino.

Šiuo metu žaliavos, t. y. rapsų sėklų, pakanka, bet išsiplėtus gamybai jų gali pritrūkti. Europoje jau dabar juntamas žaliavos, ypač rapsų sėklų, stygius.

Atsižvelgdama į žaliavų problemas, šių metų vasarį ES Komisija parengė komunikatą „ES biodegalų strategija“, kuriame apžvelgiamas biodegalų gamybos ir naudojimo gairės nuo 2010 m. Pranešime nustatoma ES biodegalų strategija, kuria siekiama remti biodegalų gamybą ir užtikrinti, kad jų gamyba ir naudojimas visame pasaulyje darytų teigiamą poveikį aplinkai. Taip pat siūloma pasirengti plačiam biodegalų naudojimui, gerinant jų konkurencingumą sąnaudų požiūriu (optimizavus numatytų žaliavų perdirbimą), atlikti mokslinius antrosios kartos biodegalų tyrimus.

Biodegalų mokslinių tyrimų konsultacinė komisija pateikė galutinę ataskaitą „Biodegalai ES, vizija iki 2030-ųjų ir vėliau“. Minėtuose ES dokumentuose pabrėžiamos šios pagrindinės strateginės su biodegalais susijusios kryptys: * esamų biodegalų gamybos technologijų tobulinimas; * variklių, naudojančių mažiau degalų, kūrimas; * vadinamųjų antrosios kartos biodegalų technologijų kūrimas, jų gamybos ir naudojimo plėtra. Naujais dokumentais siekiama ne tik plėsti įprastinio biodyzelino gamybą, bet ir skatinti gaminti biodegalus iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Biodegalų gamyba iš ne maistinių žaliavų taip pat galėtų duoti ekonominės naudos ir daugelyje besivystančių šalių, sukurti papildomų darbo vietų, sumažinti energijos importo išlaidas ir atverti potencialias eksporto rinkas. Visų pirma, bioetanolio gamyba iš cukrinių runkelių galėtų tapti įmanoma alternatyva kai kuriose cukrų gaminančiose šalyse, kurioms taikoma ES cukraus režimo reforma. Į šį teiginį turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos pramonės įmonės, besiruošiančios gaminti biodegalus, nes, sumažinus cukraus kvotas, liks neišnaudotas cukrinių runkelių potencialas, kurių perdirbimą į bioetanolį vienaip ar kitaip rems ES.

Antrosios kartos biodegalams gaminti dėl mažos drėgmės geriausiai tinka šios žaliavos: * kurui skirta mediena ir jos atliekos; * greitai augantys sumedėję augalai; * šiaudai (tarp jų ir rapsų); * durpės. Kitus energetinius augalus, kuriuose yra daug drėgmės, prieš perdirbant į antrosios kartos degalus, reikia specialiai paruošti: išdžiovinti iki 15–20 proc. drėgnio. Prie tokių augalų priskiriama žolė; specialiai auginami greitai augantys žoliniai augalai (topinambai, kiniškosios nendrės, drambliažolė ir pan.). Antrosios kartos degalus galima gaminti ir iš nuotekų dumblo, mėšlo, gyvūninės kilmės (kritusių gyvulių) atliekų, etanolio gamybos atliekų – spirito žlaugtų. Pagrindiniai ir labiausiai tinkami biomasės ištekliai yra kurui skirta mediena ir medienos atliekos.

Antrosios kartos degalus pagal gamybos būdą galima skirstyti į kelias grupes. Degalus, sintetinamus iš dujų, gaunamų pirolizės ir Kocho būdais. Šiuos gamybos būdus galima taikyti tokioms žaliavoms kaip anglis, plastikas, dumblas, alkanų, alkenų ir aromatinių dujų mišiniams. Į atskirą grupę grupuojami skystieji degalai iš gamtinių dujų, biodujų. Jų sintezės produktai – metanolis, dimetileteris, benzinas, dyzelinas. Trečiajai grupei priskiriami skystieji degalai iš biomasės (žaliavos: mediena, šiaudai, durpės); gaunami sintezės produktai – Fišerio-Tropšo biodyzelinas, biometanolis, bio-DME.

Sintetinių biodegalų gamybos technologijos leidžia pagaminti labiau tinkamą dyzeliniams varikliams produktą, kurio savikaina palyginti aukšta, todėl jo plėtra ir paklausa priklausys nuo iškastinių degalų kainos. Prognozuojama, kad tam tikrą rinkos dalį palaipsniui užims ir kitos kartos biodegalai: biometanolis, biodime­tileteris ir kt.