23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/11
Žemės ūkio ir kaimo turizmo sąveika: flamandų patirtis
  • Parengė Daiva KŠIVICKIENĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Kaimo turizmo sektorius nuolat auga ir teikia ūkininkams papildomų pajamų. Įvairiose Europos Sąjungos šalyse kaimo turizmui tenka nuo 10 iki 20 proc. turizmo sektoriaus apimčių, maždaug 23 proc. Europos poilsiautojų kasmet atostogauja kaime. Kaimo turizmo ypatybė – jo ryšys su žemės ūkiu. Viena vertus, ūkininkavimas daro įtaką kaimo vietovių patrauklumui, o tai savo ruožtu didina kaimo turizmo paklausą. Kita vertus, ūkininkai pelnosi iš besivystančio kaimo turizmo įvairindami ūkinę veiklą: siūlo nakvynės ir kitas turizmo paslaugas, parduoda turistams produktus.

Ūkininkų, siūlančių turizmo paslaugas, pajamos skiriasi, nes vienoje kaimo turizmo sodyboje nakvynė kainuoja keletą, o kitoje – kelias dešimtis eurų. Kodėl turistai už nakvynę kaime yra pasirengę mokėti labai nevienodai? Atsakymą į šį klausimą galima rasti pasigilinus į Flandrijoje atlikto tyrimo rezultatus.

Flandrija yra šiaurinė Belgijos provincija, kurios kraštovaizdžiui būdingos lygumos ir didelis gyventojų tankumas (daugiau kaip 450 žmonių viename km2). Kaimo vietovėse plėtojamos intensyvaus ūkininkavimo formos (vietovėse aplink miestus paplitusi gyvulininkystė, šiltnaminė sodininkystė). Kai kuriuose regionuose dominuoja pienininkystė, mažuose šiaurės vakarų regionuose – žemdirbystė, pietryčiuose – mišrūs ūkiai.

Tyrimas apėmė 196 kaimo turizmo sodybas, tarp jų svečių namus, apartamentus (t. y. prabangius kambarius ar butus su baldais) ir kitus kaimo pastatus, kuriuose teikiamos turizmo paslaugos. Tyrėjai analizavo nakvynės kainą vienam asmeniui.

Vienokia vidutinė turistų mokama kaina už nakvynę yra apartamentuose, kitokia – svečių namuose ar sodyboje ir svyruoja nuo 4 iki 22 eurų (13,8–76 Lt), vidutinė kaina – 9 eurai (31 Lt). Svečių namuose, kur be nakvynės turistai gauna pusryčius ir pietus, kaina svyruoja nuo 18 iki 62 eurų (62–214 Lt), vidutinė kaina – 25 eurai (86 Lt). Vidutiniškai vienu metu ūkininkai galėjo suteikti nakvynę 15 asmenų, didžiausias vienu metu nakvindinamų turistų skaičius – 62.

Nakvynės kaina labai priklauso nuo to, kiek asmenų vienu metu gali apsigyventi, ar yra kambarių šeimoms, taip pat nuo kokybės, komforto, sodybos vietos. Apgyvendinimo kokybę ir komfortą tyrėjai vertino pagal tai, keliais „dobilais“ (Lietuvoje – „gandrais“) paženklintos sodybos. Atkreiptas dėmesys į tai, ar turistai turi galimybę atsiskaityti kredito kortelėmis, ar teikiamos maitinimo paslaugos, ar leidžiama atsivežti naminių gyvūnų.

Geografinė sodybos vieta buvo apibūdinama, nurodant atstumą iki Belgijos pajūrio ir iki didmiesčio centro. Šių veiksnių įtaka gali būti teigiama (miesto kultūrinės veiklos artumas) arba neigiama (miesto triukšmas, grūstis). Sunkiausia tyrėjams buvo įrodyti agrokultūrinių vertybių įtaką nakvynės kainai.

Kiekviena apgyvendinimo paslauga kaime buvo apibūdinama, atsižvelgiant į tai, kur išsidėsčiusi sodyba, ar aplinkui yra miškas, pasėlių įvairovė. Pagal azoto pertekliaus kiekį dirvožemyje buvo nustatoma, ar negatyvūs aplinkos efektai turi įtakos kainai. Kai kurie poveikio aplinkai veiksniai buvo sintezuojami. Pavyzdžiui, pašarinių pasėlių (daugiausia kukurūzų) auginimas paprastai laikomas neigiamu veiksniu vertinant kraštovaizdį. Ir priešingai, didelė dalis nuolatinių ganyklų byloja apie ekstensyvesnį ūkininkavimą, kuris palankiau veikia krūmynų, dirvožemio ir vandens kokybę. Didelis kiaulių ar naminių paukščių tankumas (matuojamas azoto kiekis 1 ha ) sąlygoja nemalonų kvapą, vandens ir oro taršą pertekliniu mėšlu, kraštovaizdžio degradaciją (statoma daug pastatų gyvuliams).

Ištyrus minėtus veiksnius paaiškėjo, kad reikšmingiausias iš jų – apgyvendinimo mastas: kuo daugiau žmonių gali apsistoti viename kambaryje, tuo kambario kaina (vienam žmogui už nakvynę) yra mažesnė. Priešingai, bendras apgyvendinimo mastas teigiamai veikia kainą: kuo didesnė kaimo turizmo rezidencija, tuo didesnis mokestis gali būti imamas iš vieno asmens. Kaip ir tikėjosi tyrėjai, didesnis siūlomas komfortas didina nakvynės kainą. Leidimas atsivežti naminių gyvūnų ir maitinimo paslaugos turi teigiamos įtakos nuomos kainai: atsivežantys naminius gyvūnus ir besinaudojantys maitinimo paslauga turistai moka brangiau (svečių namuose maitinimas yra įskaičiuotas į kainą). Galimybė atsiskaityti kredito kortelėmis turėjo sąsają su aukštesne aptarnavimo kokybe, taigi ir aukštesne nakvynės kaina.

Kaimo turizmo sodybos vieta (geografinė charakteristika) neturėjo didelės įtakos kainai, o atstumas iki miesto turėjo nežymią neigiamą įtaką kainai – nakvynė arčiau miesto kainavo pigiau.

Nustatant kainą, svarbūs yra 5 su ūkininkavimu susiję veiksniai. Apgyvendinimo kainą „numuša“ pašarinių pasėlių auginimas. Visoje Flandrijoje vyrauja pašariniai kukurūzai, kurie mažina kraštovaizdžio patrauklumą turistams. Šiltnaminė sodininkystė irgi neigiamai veikia apgyvendinimo kainą. Kita vertus, didesnės kainos už apgyvendinimą gali būti prašoma vietovėje, apsuptoje nuolatinių pievų ir ganyklų. Jos turistams asocijuojasi su besiganančiais gyvuliais ir yra teigiamai vertinamos. Priešingai nei tikėjosi tyrėjai, miškų apsuptis neigiamai veikė kainą. Viena tokio reiškinio priežasčių gali būti turistų teikiamas prioritetas atvirai erdvei, o ne uždaram kraštovaizdžiui. Didelis kraštovaizdžio užterštumas azotu mažina kaimo turizmo galimybes. Netgi visai arti jūros esančios sodybos nebuvo brangesnės už tolimesnes, kadangi intensyvi gyvulininkystė (kiaulių auginimas) visoje tiriamoje vietovėje neigiamai veikia aplinką. Kitas paaiškinimas – didelė konkurencija tarp apgyvendinimo paslaugų teikėjų regione neleidžia nepagrįstai didinti kainų. Tad ūkininkavimas turi įtakos kaimo turizmo kainoms.

Kraštovaizdžio apsauga didina kaimo turizmo verslo sėkmę ir teikia daugiau galimybių ūkininkams pasiūlyti apgyvendinimo paslaugas turistams, parduoti jiems žemės ūkio ir kitų produktų. Tačiau ar šie aplinkosauginiai veiksmai reikšmingi ūkininkų biudžetui? Tyrėjai analizavo ūkininkų, teikiančių apgyvendinimo pa­slaugas arba tiesiogiai dalyvaujančių prekyboje, pajamas.

Kaimo turizmas arba tiesioginis žemės ūkio, kitų produktų pardavimas reikalauja papildomų darbo sąnaudų. Jeigu ūkininkas turi svečių namus arba perdirba ir parduoda turistams jautienos produkciją, šis papildomas darbas užima nuo 20 iki 750 val. per mėnesį. Apartamentų priežiūra ir tiesioginis pieno produktų, vaisių ir daržovių pardavimas reikalauja mažiau darbo – apie 150 papildomų valandų per mėnesį arba, kitaip tariant, mažiausiai vieno darbuotojo, dirbančio ne visą darbo dieną. Dažniausiai tas darbuotojas – tai ūkininko sutuoktinis. Kaimo turizmas reikalauja ir investicijų – papildomo kapitalo. Ūkiuose, siūlančiuose turizmo pa­slaugas, papildomo kapitalo investavimas svyravo nuo 25 tūkst. iki 200 tūkst. eurų (86–691 tūkst. Lt). Kitų formų ūkinei veik­lai įvairinti reikėjo mažiau investicijų, o kai kuriuose ūkiuose, ypač perdirbančiuose pieno ir mėsos produktus, investicijas į techniką sunku įvertinti (jos svyravo nuo 35 iki 125 tūkst. eurų (121–432 tūkst. Lt). Metinis papildomo kapitalo, susijusio su ūkinės veiklos įvairinimu, nusidėvėjimas atsieina nuo 1,7 tūkst. eurų (5,9 tūkst. Lt, užsiimant tiesioginiu vaisių ir daržovių pardavimu) iki 21,6 tūkst. eurų (74,6 tūkst. Lt, teikiant kaimo turizmo paslaugas svečių namuose).

Bendros metinės pajamos iš kaimo turizmo labai skiriasi: trečdalis ūkininkų, teikiančių turistams apgyvendinimo paslaugas, per metus iš to gauna 25 tūkst. eurų (86 tūkst. Lt) ar mažiau, trečdalis – daugiau kaip 75 tūkst. (259 tūkst. Lt), beveik penktadalis – 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt).

Pajamos priklauso nuo turistų apgyvendinimo patalpų (svečių namai, ūkininko sodyba ar kt.) ir kambarių, apartamentų užimtumo masto, kuris yra didesnis vasarą, mažesnis – žiemą. Vasaros sezono metu užimtumo mastas siekia 85 proc., žiemą – 29 proc. Vasarą nakvynė vienam asmeniui kainuoja vidutiniškai 79 Lt (23,8 euro), žiemą – 1 euru pigiau. Ūkininkai turistams nuomoja nuo 2 iki 11, vidutiniškai – 5 kambarius.

Daugumoje ūkių (72 proc.) pajamos iš kaimo turizmo sudarė 10–20 proc. šeimos biudžeto lėšų. Šeštadaliui ūkininkų kaimo turizmas teikė daugiau kaip 30 proc., dešimtadaliui – 20–30 proc. šeimos pajamų.

Vidutinis valandinis ūkio uždarbis iš kambarių turistams nuomos siekia apie 17 eurų (58,7 Lt), apartamentų – 12 eurų (41,4 Lt), pažintinių išvykų turistams organizavimo – 10 eurų (34,5 Lt). Prekiaujantieji pirmine ir perdirbta žemės ūkio produkcija daugiausia uždirba iš vaisių ir daržovių – 14 eurų (48,3 Lt) per valandą.

Žemės ūkis turi didelės reikšmės kaimo turizmui. Agrokultūrinių vertybių išlaikymas ir stiprinimas daro įtaką apgyvendinimo kainai. Pasiūlos kokybės gerinimas padeda didinti kainą kaimo turizmo sodybose. Bendra ekonominė vertė, sukurta įvairinant ūkinę veiklą Vakarų Flandrijos pajūrio provincijoje, siekia nuo 100 mln. iki 1 250 mln. eurų (345 mln.– 4,31 mlrd. Lt) per metus. Ūkininkavimo ir kaimo turizmo ryšio stiprinimas turėtų būti kaimo plėtros strategijų dalis, ypač – tankiai apgyvendintose kaimo vietovėse.