Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistų apskaičiavimu, kasmet mūsų šalyje reikėtų įveisti po 350 ha naujų sodų – tuomet būtų išlaikytas geras plėtros tempas, nes lietuviškos produkcijos, kuriai pirmenybę teikia vartotojai, rinkoje trūksta. Artimiausiais metais reikėtų įveisti 2 000 ha intensyvių obelų sodų, 200 ha kriaušynų, 100 ha slyvynų, 800 ha braškynų ir pastatyti 40 tūkst. tonų talpos vaisių saugyklų.

Mokslininkų skaičiavimais, bend­ras investicijų versliniams sodams ir uogynams poreikis – 185 mln. Lt. Reikėtų pastatyti 40 tūkst. tonų talpos vaisių saugyklų (50 mln. Lt), įrengti apie 30 rūšiavimo linijų (15 mln. Lt), įsigyti sodų ir uogynų technikos (30 mln. Lt), maždaug 500 ha sodų reikia įrengti laistymo įrangą (5 mln. Lt), naujų sodų ir uogynų reikėtų įveisti per 3 000 ha (70 mln. Lt), planuojamai didelei vaisių ir uogų perdirbimo įmonei pastatyti reikėtų apie 15 mln. Lt. Be verslo kreditavimo įstaigų tiek investuoti sodininkai tikrai nepajėgtų.

Kreditų su garantijomis portfelis padvigubėjo

„Šiemet visų bankų kreditų su garantijomis portfelis padvigubėjo, – sako Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorė Danguolė Čukauskienė. – Jau suteikta 312 garantijų 155 mln. litų sumai. Deja, sodininkams ir daržininkams išduota kreditų dalis sudaro tik 2 proc. visų kreditų dalies. Iš 1 600 mūsų klientų tik 44 garantijos suteiktos minėtam sektoriui. Manome, kad sodininkystė – tai perspektyvi ūkio šaka, tik reikia gerai išmanyti jos specifiką, riziką ir projektų atsipirkimą“.

Labai didelį šuolį, teikdami kreditus su garantijomis, padarė AB bankas „Hansabankas“ – suteiktų kreditų kiekis, palyginti su pernai metais, padidėjo keturis kartus. Šio banko Verslo plėtros departamento projektų vadovas Renaldas Domeika patvirtino, kad mokslininkų pateikti skaičiai tik dar labiau sustiprino jo įsitikinimą, kad sodininkystė yra perspektyvi ir pelninga ūkininkavimo sritis.

„Šiame sektoriuje ūkininkaujant šiuolaikiškai, uždirbti tikrai galima. Žemės ūkio projektų finansavimui kasmet skiriame vis daugiau dėmesio, o ateinančius metus netgi galima būtų pavadinti proveržio metais šioje srityje, mat po papildomos analizės dar iki šių metų pabaigos planuojame parengti specifinį paslaugų paketą ūkininkams, – sakė R. Domeika. – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikia žemdirbiams alternatyvą: įkeisti turimą turtą ar pasinaudoti paskolos garantija. Nors pastaruoju atveju sprendimą priima dvi institucijos (bankas ir ŽŪPGF) ir pats procesas galbūt užtrunka kokia savaite ilgėliau, bet, rengiantis ūkyje daryti dideles investicijas, tikrai verta pasinaudoti siūlomomis paslaugomis“.

Obuolių rinką dar galima didinti trečdaliu

Lietuvoje bendras sodų ir uogynų plotas sudaro 42,5 tūkst. ha, iš jų ketvirtadalis (9 443 ha) yra versliniai. Obelų sodai užima 4 070 ha (iš jų tik pusė yra intensyvūs šiuolaikiniai), serbentynai – 3 890, braškynai – 750, avietynai – 260, kitų vaismedžių – 320 ha. Derliaus svyravimai dideli, vidutiniškai per metus priskinama 100–120 tūkst. tonų obuolių, iš jų versliniuose soduose – 20–30 tūkst. tonų. Būtent pastarieji obuoliai patenka į prekybos tinklus, visi kiti skirti perdirbti.

„Vieninteliai Lietuvos sodininkų konkurentai – Lenkijos sodininkai, – sako Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys. – Lenkiški obuoliai sudaro apie 90 proc. viso obuolių importo mūsų šalyje“. Pasak D. Kviklio, lietuviškų obuolių užimamą dalį rinkoje galima dar didinti bent 20–30 procentų. Sėkmingą rinkos plėtrą garantuoja ir vartotojų pasitikėjimas lietuviška produkcija: obuolius, kaip dažniausiai perkamus vaisius, nurodė 19 proc. miesto gyventojų (apklausa atlikta šiemet, vykdant Baltic Sea Region Interreg III A programos projektą).

D. Kviklys mūsų sodininkams siūlo sekti olandų sodininkų pavyzdžiu: Nyderlanduose sodų plotai dvigubai mažesni, o gyventojų dvigubai daugiau negu Lietuvoje. Nepaisant to, tenykščiai sodininkai visiškai aprūpina vidaus rinką ir dar produkciją eksportuoja.

Imliausi investicijoms – dideli sodai

Apie 40 proc. visų sodų yra jauni (1–9 metų) intensyvūs sodai. Lietuvoje yra 14 ūkių, kurie turi po daugiau kaip 50 ha sodų (bendras šių sodų plotas sudaro 49 proc. visų šalies sodų) ir 46 ūkiai, turintys nuo 10 iki 50 ha sodų (bendras jų plotas sudaro 20 proc. šalies sodų ploto). Būtent šie dideli ūkiai yra imliausi investicijoms. Maži sodai, nuo 1 iki 5 ha (jų iš viso yra 422), kol nėra kooperacijos, rinkoje praktiškai nedalyvauja.

Labiausiai šalies sodininkams trūksta gerų saugyklų, kuriose obuoliai būtų išlaikomi iki naujo derliaus (šiuo metu tokiose moderniose saugyklose galima saugoti tik 4 000 tonų vaisių). Prastas prekinis obuolių paruošimas – visoje šalyje yra tik 4 rūšiavimo linijos.

Įveisimo ir auginimo išlaidos

Vienam hektarui obelų sodo įveisti ir prižiūrėti įveisimo metais reikia 38,32 tūkst. Lt, derančio sodo priežiūrai – 14 tūkst. Lt. Vyšnynui įveisti reikia 25 tūkst. Lt, tiek pat reikia kasmet derančiam prižiūrėti. Hektarui braškyno įveisti reikia turėti beveik 20 tūkst. Lt, derančiam prižiūrėti – 17 tūkst. Lt.

Kilogramo obuolių išauginimo savikaina yra 0,58 Lt, vyšnių – 2,75, slyvų – 0,77, serbentų – 1,2, aviečių – 3,08, braškių – 2,69 Lt. Susumavus auginimo kaštus ir pardavimo kainas, aiškėja, kad iš 1 ha obelų galima gauti 6,53 tūkst. Lt pelno per metus, iš kriaušių – 12,32 tūkst. Lt, slyvų – 7,05 tūkst., braškių – 6,09 tūkst. Lt pelno. Perdirbti skirtas vyšnias, avietes, braškes ir serbentus pastaraisiais metais auginti versliniuose soduose ir uogynuose dažnai yra nuostolinga, todėl patartina orientuotis į desertinių uogų auginimą.

Serbentų per daug, o braškių trūksta

Tebesitęsiant krizei serbentų auginimo sektoriuje (per penkerius metus šių uogų kaina sumažėjo 10 kartų), jų plotai nedidėja. Šaldiklių šalyje yra pakankamai, augintojai turėtų kooperuotis ir statyti savo perdirbimo gamyklą: taip būtų eliminuoti tarpininkai ir sukurtas uždaras auginimo-perdirbimo ciklas. Kada materializuosis bendros galingos perdirbimo gamyklos idėja, dar ankstoka pasakyti. Aiškėja tik tai, kad greičiausiai ji bus statoma Panevėžio apskrityje.

Prognozuojama, kad braškynų plotai Lietuvoje plėsis, nes braškių trūksta. Braškynams būtinai reikia laistymo sistemų ir naujų technologijų (auginti po priedangomis, tuneliais, tuneliukais, kad bent dviem savaitėmis paankstėtų derlius ir kartu būtų ištęstas šviežių uogų skynimo perio­das). Artimiausiais metais reikėtų įveisti dar 800 ha braškynų.

Parama – per gamintojų organizacijas

Šiemet deklaravusieji sodus ir uogynus už hektarą gaus apie 170 Lt, iš viso augintojams bus išmokėta apie 1,3 mln. Lt. Nuo 2002 iki 2006 m. iš viso tiesioginių išmokų ir kitos valstybinės paramos sodininkystei skirta beveik 12 mln. Lt. Subsidijoms už sertifikuotą vaismedžių ir uogakrūmių sodinamąją medžiagą skirta ir panaudota 7,2 mln. Lt. SAPARD programos lėšų buvo panaudota 12,3 mln. Lt. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 2004–2006 m. pasirašyta 19 sutarčių 4,4 mln. Lt sumai. Tai daugiausia investicijos sodams ir uogynams įveisti.

„Pagal vaisių ir daržovių bendrosios rinkos organizavimo reglamentus parama pagal investicinius projektus toliau bus teikiama per gamintojų organizacijas“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Dziena. Jei nuo 2009 m. bus pereita prie Bendrosios išmokų sistemos, vaismedžių sodams išmokos nepriklausys (uoginiams augalams – priklausys), tačiau Vengrija, Slovakija, Lenkija ir Lietuva pateikė pasiūlymų Europos Komisijai, kad išmokos vaismedžių sodams būtų mokamos ir po 2009 metų.