Apie veislinio prieauglio šėrimo svarbą ne kartą rašyta. Veršelių pašarams pagerinti siūloma daug ir įvairių priedų, kurių sudėtyje yra visų būtinų jaunam gyvulio organizmui medžiagų, tačiau ir natūralūs priedai gali veikti prieauglio augimą, gerinti sveikatą.

Kad veislinės telyčios būtų sveikos, reikia tuo rūpintis nuo pat veršelių gimimo. Tam užsienio šalyse parengtos specialios auginimo schemos. Veislinio ir penimo prieauglio auginimo sistemos skiriasi. Bandos pakaitai skirtų veislinių telyčių šėrimas turi būti ypač subalansuotas. Pagrindinis tikslas yra išauginti gerai išsivysčiusias telyčias, kad jos pirmą kartą veršiuotųsi 24 mėn. amžiaus. Tinkamai auginamos jos subręsta 9–11 mėn. amžiaus ir gali būti sėklinamos 14–16 mėn. amžiaus. Girdymo pienu laikotarpiu svarbu išauginti sveikas telyčaites. Šio periodo metu veršeliams intensyviai formuojasi ir vystosi skeletas, prieskrandis, dalis pieno liaukos ir lytinės sistemos. Girdymo periodu padarytos auginimo klaidos gali turėti nepataisomų pasekmių gyvulių sveikatai ir produktyvumui. Svarbu, kad veršeliai girdymo periodo pabaigoje pasisavintų augalinius pašarus. Veršeliai anksčiau pradeda pasisavinti augalinius pašarus, jei gauna specialių papildų.

Veislinių veršelių startiniams pašarams praturtinti galima naudoti įvairius priedus, vienas iš jų – preparatas Penergetic-t, kuris gerina maisto medžiagų pasisavinimą ir jų metabolizmą organizme. Koks universalaus pašarų priedo poveikis, tirta ir Lietuvoje, Vilijos Bušinskienės pieno ūkyje, Iždonų kaime, Šilalės rajone. Pastaraisiais metais iš 106 kontroliuojamų ūkininkės karvių per laktaciją buvo primelžta po 6 761 kg  pieno. Vidutinis riebalų kiekis piene siekė 4,56, baltymų – 3,31 proc.

Bandymas truko 60 dienų, per kurias viena grupė veislinių telyčaičių buvo girdoma pieno ir pieno priedų mišiniu bei šeriama preparatu Penergetic-t papildytais startiniais pašarais. Kitos grupės veršeliai gavo tokius pat pašarus, tik be papildų. Tiriamosios grupės veršelių startiniame pašare buvo 0,2 proc. pašarų priedo Penergetic-t.

Bandymo metu buvo stebima veršelių sveikata, apetitas, žvalumas, plaukų blizgesys, kontroliuojamas telyčaičių linijinis augimas ir eksterjeras. Remiantis tyrimo rezultatais, sparčiau augo bandomosios grupės telyčaitės, šertos startiniu pašaru su preparatu Penergetic–t. Jos vidutiniškai priaugo po 1 070 g per parą, t. y. po 75 g daugiau negu kontrolinės grupės telyčaitės. Priedu praturtintų pašarų gavę veršeliai turėjo didesnį apetitą, buvo sveikesni ir žvalesni negu šeriami įprastais pašarais. Bandomosios grupės telyčaitės buvo geriau išsivysčiusios. Be to, jos priesvorio vienetui sunaudojo mažiau pašarų, jų auginimo kaštai buvo mažesni negu pirmosios grupės veršelių.

Tyrimo rezultatai

Bandymui atlikti buvo sudarytos dvi analogiškos 76,2–77,2 kg svorio telyčių grupės, kiekvienoje po 10 veršelių.

Iki bandymo pradžios abiejų grupių telyčios buvo girdomos ir šeriamos vienodo maistingumo pašarais. Bandymo metu abiejų grupių telyčios buvo girdomos vienodai: kasdien jos gaudavo po 6 litrus vienodo maistingumo pieno ir pieno priedų mišinio. Abiejų grupių telyčios buvo šeriamos AB „Kretingos grūdai“ pagamintais vienodo maistingumo startiniais pašarais. Kontrolinės grupės telyčios buvo šeriamos startiniu pašaru be preparato Penergetic–t, o bandomųjų telyčių pašarai buvo praturtini papildais.

Abiejų grupių telyčaitės buvo pasvertos bandymo pradžioje, vėliau kartą per mėnesį. Po kiekvieno svėrimo buvo apskaičiuojama:

• bendras priesvoris, kg
• priesvoris per parą, g
• pašarų sąnaudos, p. v.
• pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, p. v.
• pašarų kaina, Lt
• 1 kg priesvorio gauti sunaudotų pašarų kaina, Lt

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės telyčios priaugo 45 kg (108 proc.) priesvorio daugiau negu kontrolinės. Abiejų grupių telyčioms sušertas vienodas kiekis startinio pašaro. Bandomosios telyčios 1 kg priesvorio priaugti suvartojo 0,11 kg startinio pašaro mažiau negu kontrolinės grupės gyvuliai. Abiejų grupių telyčios kitų pašarų (pieno ir jo priedų, pieno pakaitalų ir šieno) suėdė beveik vienodai.

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės telyčios augo sparčiau negu kontrolinės. Per pirmąjį bandymo mėnesį šios grupės veršeliai priaugo vidutiniškai po 31,2 kg, t. y. po 2,6 kg daugiau negu kontrolinės grupės veršeliai. Per antrąjį bandymo mėnesį bandomųjų telyčių augimo tempai buvo vėl didesni negu kontrolinių. Jos priaugo vidutiniškai po 33 kg, t. y. 1,9 kg daugiau negu kontrolinės grupės gyvuliai. Per 60 bandymo dienų tiriamosios telyčios vidutiniškai priaugo po 64,2 kg, t. y. po 4,5 kg daugiau negu kontrolinės.

Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių telyčių priesvoriai buvo didesni negu nurodyta standartuose. Bandomieji veršeliai per parą priaugdavo vidutiniškai 75 g daugiau negu kontroliniai. Jeigu augimo intensyvumas tarp grupių dar labiau skirtųsi, priesvorių skirtumas būtų dar didesnis. Labai svarbu, kad girdymo pienu laikotarpiu veršeliai būtų sveiki ir nesirgtų virškinimo trakto ir kvėpavimo takų ligomis. Šiuo laikotarpiu svarbu ne priesvoriai, bet sveikata, tačiau svarbu ir telyčių išsivystymas. Bandymo laikotarpiu abiejų grupių telyčios buvo sveikos. Tiriamosios grupės telyčios turėjo didesnį apetitą, greičiau pradėjo ėsti stambiuosius pašarus, buvo žvalesnės, jų plaukai labiau blizgėjo negu kontrolinių.

Girdymo pienu periodui pasibaigus, abiejų grupių telyčios buvo gerai išsivysčiusios. Telyčių svoris ir eksterjeras atitiko standarto reikalavimus. Pagal dr. Vattio metodiką telyčaitėms iki 4 mėn. amžiaus už eksterjerą skiriama iki 2,2 balo. Bandomosios grupės telyčių eksterjeras buvo įvertintas 2,2, kontrolinės – 2,1 balo.

Pašarų sąnaudos, konversija ir kaina

Veislinių telyčių auginimas yra brangi investicija. Pašarai sudaro didžiausią telyčių auginimo išlaidų dalį, todėl išlaidos telyčių pašarams turi didelės įtakos pieno ūkio pelningumui. Ekonominiu požiūriu labai aktualu, kad pašarai būtų pigūs. Todėl svarbu ne tik pašarų sąnaudos, bet ir jų kaina. Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių telyčioms buvo sušertas vienodas kiekis to paties maistingumo pašarų. Skirtumas tas, kad antrosios grupės telyčios su startiniu pašaru gavo papildo Penergetic-t. Nors gyvuliai sunaudojo vienodą pašarų kiekį, bet pašarų konversija buvo nevienoda.

Bandymo laikotarpiu abiejų grupių telyčios suvartojo po 277 p. v., kurių energetinė vertė – 3 047 MJ. Pašarų sąnaudos priesvorio vienetui (konversija) grupėse buvo nevienodos. Bandomosios telyčios 1 kg priesvorio gauti sunaudojo 4,31 p. v. (47,41 MJ), arba 0,33 p. v. pašarų mažiau negu kontrolinės.

Abiejų grupių sunaudotų pašarų kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo vienoda, bet pašarų, sunaudotų priesvorio vienetui, kaina buvo skirtinga.

Didžiausią pašarų išlaidų dalį sudarė pieno mišinys. Pašarų išlaidos 1 kg priesvorio gauti tiriamųjų telyčių bandymo metu buvo mažesnės. Šios grupės gyvuliams pašarų, sunaudotų 1 kg priesvorio gauti, išlaidos buvo 0,31 Lt mažesnės negu kontrolinių telyčių. Taigi 100 kg priesvorio buvo sutaupyta 31 Lt.

Rekomendacijos

• Pašarų priedo Penergetic-t reikėtų duoti telyčioms iki lytinio subrendimo, veršingumo ir ankstyvosios laktacijos laikotarpiais.
• Rekomenduojama norma:
• veršeliams iki 6 mėn. amžiaus – 20–50 g/t pašaro;
• vyresnio amžiaus telyčioms – 1 g per dieną;
• pirmaveršėms ir vyresnėms karvėms – 1–2 g per dieną.
• Vyresnio amžiaus gyvulius prie priedo pratinti laipsniškai (per 4–6 dienas).