Pagal privataus vartojimo augimą Rumunija pirmauja tarp Rytų Europos šalių, o BVP vartojimo dalies augimas yra didesnis negu išvystytos ekonomikos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ir Vengrijoje. Šiuo metu pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį Rumunija yra pasiekusi 30 proc. Čekijos ir 50 proc. Lenkijos lygio. Tačiau šis rodiklis Rumunijoje yra 3 kartus didesnis negu, pavyzdžiui, Ukrainoje. Vartojimo poreikis šalyje auga, kylant atlyginimams ir didėjant piniginėms pajamoms. Vien tik per pastaruosius 2 metus Rumunijoje mėnesio atlyginimas padidėjo dvigubai ir, nacionalinio banko duomenimis, 2005 metais sudarė 704 Lt/mėn. (204 EUR/mėn.). Palyginti su 2004 metais, šis rodiklis padidėjo 25 proc. Paprastai darbo užmokesčio ir vartojimo augimas didina infliaciją, o Rumunijoje infliacija mažėja. Prekių brangimas, priklausantis nuo pasiūlos ir paklausos santykio, taip pat sulėtėjo. 2001 m. vartojimo prekių kainų augimas sudarė 30 proc., 2004 m. – 12 proc., 2005 m. – tik 9 proc.

Investicijos į  Rumunijos ūkį 2003–2004 metais (palyginti su ankstesniais metais) padvigubėjo, o 2005 padidėjo 7,5 proc. Tik nesenai pradėjo didėti užsienio kapitalo investicijos į Rumunijos ekonomiką. Nacionalinio banko duomenimis, 2005 metais užsienio investicijos sudarė 18 mlrd. litų (5,2 mlrd. EUR), t. y. beveik 25 proc. daugiau negu prieš metus. Pagrindiniai investuotojai yra Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Italijos, Austrijos ir Turkijos įmonės.

Dauguma ūkių – smulkūs

2005 metais Rumunijoje gyveno beveik 22 mln. gyventojų, iš jų 8,86 mln. dirbančiųjų. Oficialus nedarbo lygis siekia 6 proc., bet šis skaičius nėra tikslus, nes kaimuose yra daug neregistruotų bedarbių. Apsirūpinimas darbo ištekliais Rumunijoje gana aukštas. Dirbančiųjų žemės ūkyje yra labai daug, t. y. beveik 3 mln., arba trečdalis visų šalies dirbančiųjų. Kartu su asmenimis, kuriems žemės ūkio gamyba yra šalutinis verslas ir kurie dirba daugiausia 1 ha ir mažesniuose ūkiuose, jų yra dar daugiau. Šiam sektoriui tenka 10–12 proc. BVP. Darbo našumas žemės ūkyje labai žemas. Maisto perdirbimo pramonės darbuotojai sudaro vos 2 proc. visų dirbančiųjų, o šiai šakai tenkanti BVP dalis siekia 8–12 proc.

Žemą Rumunijos žemės ūkio našumą pirmiausia nulėmė neefektyvi agrarinio sektoriaus struktūra. Beveik 55 proc. šalies žemės ūkio naudmenų (bendras ž. ū. naudmenų plotas apie 4,3 mln. ha) užima ne didesni kaip 2 ha šeimos ūkiai. Pusė šių ūkių yra mažesni kaip 1 ha. Pagaminta produkcija suvartojama pačiuose ūkiuose. Apie 40 proc. Rumunijos ūkių yra nuo 1 iki 5 ha dydžio (ši ūkininkų grupė disponuoja apie 30 proc. žemės ūkio naudmenų). Didesnių kaip 100 ha ūkių visoje šalyje yra apie 2 000, jiems tenka mažiau kaip 4 proc. žemės ūkio naudmenų.

Pavieniai Rumunijos ūkininkai buriasi į šeimos ūkių susivienijimus. Vidutiniškai toks susivienijimas valdo apie 100 ha žemės (jie užima apie 6 proc. šalies ž. ū. naudmenų ploto). Tačiau šie susivienijimai nėra nuolatiniai juridiniai dariniai, burtis buvo aktualu praeityje, siekiant gauti valstybės paramą.

Pertvarkoma gamyba

Beveik 45 proc. Rumunijos ž. ū. naud¬menų yra dirbami juridinių asmenų, kuriuos galima suskirstyti į 4 pogrupius. Tai apie 2 300 ūkininkų susivienijimų (buvusios žemės ūkio bendrovės), kurie disponuoja apie 7 proc. ž. ū. naudmenų. Vidutinis ūkio dydis – 430 ha. Susivienijimų nariai bendrai ūkininkauja privačioje žemėje, iš dalies samdo darbuotojus. Savininkai bendrai verčiasi ne tik gamyba, bet ir produkcijos realizavimu. Dalį žemės šie susivienijimai nuomoja.

Kita juridinė ūkininkavimo forma – komercinės agrofirmos, kurių yra apie 6 000. Šie ūkiai disponuoja apie 16 proc. ž. ū. naudmenų, vidutinis vieno ūkio dydis apie 350 ha, o atskiri ūkiai valdo daugiau kaip 1 000 ha žemės. Agrofirmos daugiausia žemę nuomojasi, jų specializacija – augalininkystė.

Apie 20 proc. žemės ūkio naudmenų valdo vadinamieji komunaliniai ūkiai, kurių vidutinis dydis sudaro apie 500 ha. Šių ūkių yra apie 5 700. Ketvirtoji grupė – tai 8 500 įvairių organizacijų ir steigėjų ūkiai. Jie valdo apie 2 proc. ž. ū. naudmenų, vidutinis ūkio dydis 25 ha.

Auga prekyba žemės ūkio produktais

Rumunijos žemės ūkio produkcijos eks¬portas 2005 metais, palyginti su 2004 metais, padidėjo beveik 9 proc., arba 2,13 mlrd. litų (0,67 mlrd. eurų). Tačiau importas augo dar sparčiau (augimas sudarė 10 proc., arba 6,77 mlrd. litų (1,96 mlrd. eurų). Prekybos deficitas padidėjo 4,49 mlrd. litų (1,3 mlrd. eurų) ir pasiekė rekordinį lygį. Žemės ūkio produkcijos pardavimas užsienyje 2005 metais sudarė apie 3 proc. bendro šalies eksporto, importas – beveik 7 proc.

Pagrindiniai Rumunijos eksportuojami produktai yra avys, galvijai (veršeliai), kukurūzai, saulėgrąžos, augalinis aliejus, miežiai, kviečiai ir rapsai. Nemažai eksportuojama šviežių perdirbtų vaisių ir daržovių. Pagrindiniai importuojami produktai 2005 metais buvo kiauliena, tabakas, cukrus ir paukštiena.

ES šalims tenka beveik du trečdaliai Rumunijos žemės ūkio produkcijos eksporto ir beveik pusė importo. Pagrindiniai rumuniškos produkcijos pirkėjai 2005 metais buvo Italija, Ispanija, Graikija, Vokietija ir Turkija. Daugiausia žemės ūkio produkcijos importuojama iš Vokietijos, JAV, Lenkijos, Italijos ir Turkijos.

Sunkiai sprendžia pieno ūkio problemas

Apie 97 proc. pieno Rumunijoje pagamina smulkūs, sunaudojantys produkciją savo reikmėms arba turguose ją parduodantys šeimos ūkiai. Apie 95 proc. pieno gamintojų (jų iš viso yra 1,2 mln.) laiko tik 1–2 karves. Daugiau kaip 10 karvių turinčių ūkių yra apie 2 000.

2005 metais Rumunijoje buvo pagaminta apie 5,9 mln. tonų pieno, t. y. beveik tiek pat, kiek ir Ispanijoje. Tačiau pieninės perdirbo vos 1,55 mln. tonų. Pašarams ūkininkai sunaudoja daugiau kaip 10 proc. primelžto pieno. Beveik du trečdalius pagaminto pieno ūkininkai suvartojo ūkyje, patys pardavė tiesiogiai vartotojams arba turguose. ES yra numačiusi Rumunijai suteikti 1,093 mln. t pieno kvotą parduoti pieninėms ir 1,964 mln. tonų – tiesiogiai vartotojams.

Yra kelios priežastys, lemiančios mažą pieno pardavimą perdirbimo įmonėms. Viena iš jų – smulkiems ūkiams per brangu pieną laikyti, jį atšaldyti bei transportuoti. Šiuose ūkiuose pagamintas pienas yra prastesnės kokybės. Deja, perdirbti mažai tinkamas pienas parduodamas tiesiogiai vartotojams. Tai vyksta daugiausia dėl to, kad pramoninio pieno ir jo produktų kainos yra daug aukštesnės negu parduodamo tiesiogiai. Pieno vartotojų pajamos taip pat yra nedidelės, todėl jie daugiausia perka pieną iš gamintojų. Pieno supirkimo neskatina ir tai, kad pieninės ilgai neatsiskaito su pieno statytojais.

Smulkiųjų ūkininkų, kurie pristato pieną į pienines po vieną, pozicijos dažnai yra silpnesnės negu perdirbimo įmonių. Todėl jie pradėjo burtis į regionines smulkiųjų pieno gamintojų asociacijas. Jos atstovauja šių gamintojų interesams pieno perdirbimo įmonėse ir perima pieno transportavimą iš atskirų punktų, vykdo kokybės kontrolę bei savalaikį atsiskaitymą už parduotą pieną.

2004 metais Rumunijoje buvo beveik 600 pieno perdirbimo įmonių. Iki 2005 metų jų sumažėjo iki 522. Vien dėl neatitikimo veterinariniams-higieniniams reikalavimams valstybinės institucijos uždarė 33 pieno perdirbimo įmones. Šiuo metu tik 18 pieno perdirbimo įmonių atitinka ES standartų reikalavimus, 35 įmonės artimiausiu laiku  galėtų atitikti ES reglamentus, dar 28 įmonėms bus nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2009 metų.  Į pieno perdirbimo įmones šiuo metu ateina užsienio kapitalas, daugiausia iš ES šalių.

Didėja kiaulienos importas

2006 metų pradžioje Rumunijoje buvo laikoma 1,7 proc. daugiau kiaulių negu tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu. Iš viso šalyje auginama apie 5 mln. kiaulių. Dominuoja smulkieji kiaulių augintojai, kurie pagamintą produkciją dažniausiai suvartoja savo reikmėms. Tokiuose ūkiuose laikoma apie trys ketvirtadaliai visų šalies kiaulių.

Rumunijos mėsos perdirbimo pramonė šiuo metu išgyvena pakilimą, kasmetinis augimas sudaro apie 10 proc. Tačiau augintojai nespėja patenkinti sparčiai augančio poreikio. Dėl to Rumunijoje didėja mėsos importo poreikis. Vien tik 2005 metais, palyginti su ankstesniais metais, kiaulienos importas padidėjo daugiau kaip 50 proc.

Pagrindinės kiaulienos importuotojos  yra Vokietija – 20 proc., Kanada, JAV ir Prancūzija – 11–15 proc. importo. Vokiečiai daugiausia įveža užšaldytos be kaulų kiaulienos. Rumunija ir ateityje bus stambi kiaulienos importuotoja, nors šalies vyriausybė skatina kuo daugiau produkcijos gaminti šalyje ir patenkinti vidaus vartojimo poreikius. Tačiau gamybos plėtros procesai Rumunijoje kol kas yra per lėti, kad šio tikslo galima būtų pasiekti per trumpą laikotarpį. Pirmiausia reikėtų didelių investicijų perdirbamajai mėsos pramonei, kad ji galėtų susidoroti su didėjančiomis kiaulienos apimtimis.

Paukštienos rinkoje – stambios įmonės

Paukštienos gamyba ir suvartojimas Rumunijoje kiekvienais metais didėja. 2005 metais šalyje suvartota 386 tūkst. t paukštienos, t. y. beveik dvigubai daugiau negu 2000 metais. Pagrindinė priežastis – palankesnės negu kiaulienos kainos.

Paukštienos vartojimas auga greičiau negu gamyba, todėl nuolat auga paukštienos importas. Tik 2006 metais importas šiek tiek sumažėjo, tačiau tai daugiausia paukščių gripo grėsmės pasekmė.

Paskutiniais metais stambūs Rumunijos ūkiai išaugino palyginti daug grūdų ir aliejinių augalų, todėl sumažėjo pašarų kainos. Daugelis stambių paukštininkystės įmonių perėjo prie vertikaliosios integracijos, tai yra įmonės ne tik augina ir skerdžia paukščius, bet ir užsiima jų mažmenine prekyba. Stambios įmonės sudaro 50 proc. visų paukštininkystės sektoriaus įmonių, tuo pačiu yra labai daug smulkių ūkių, kurie augina daug paukščių vidaus vartotojams. Jie kasmet pagamina apie 50 tūkst. t paukštienos.

2005 metais 6 skerdyklos ir 4 paukštienos perdirbimo įmonės įvykdė ES standartų reikalavimus ir dabar gali eksportuoti savo produkciją į ES šalis. Rumunijai įstojus į ES, numatomas labai spartus šalies paukštienos gamybos bei perdirbimo augimas.

Kukurūzai ir kviečiai – pagrindiniai grūdai

Daugiau kaip pusę ariamos žemės Rumunijoje užima grūdiniai augalai. ¬Pagrindiniai javai yra kukurūzai ir kviečiai. Apie 10 proc. visos ariamos žemės užima aliejiniai augalai. Šiais metais laukiama mažesnio kviečių derliaus, tačiau kukurūzų turėtų užderėti apie 17 proc. daugiau. Rumunijos pasėliai, kaip ir kitų kaimyninių šalių, dažnai nukenčia nuo Dunojaus potvynių, kurie šalies neaplenkė ir šiais metais.

Rumunija paprastai apsirūpina grūdais. Kviečių kasmet importuojama 0,3–0,6 mln. tonų. Tik 2003 metais dėl mažesnio derliaus reikėjo įsivežti apie 2,6 mln. tonų kviečių. Grūdų eksporto apimtys labai svyruoja, priklausomai nuo klimato sąlygų. Kviečių eksportas svyruoja nuo 0,1 iki 1 mln. tonų. Pagrindinės Rumunijos grūdų prekybos partnerės yra ES šalys.

ES buvo nustačiusi Rumunijai grūdų importo kvotą be muito mokesčių: kviečiams – 230 tūkst. t, kukurūzams – 149 tūkst. t.

Didelį vaidmenį Rumunijoje turi aliejiniai augalai, iš kurių apie 84 proc. užima saulėgrąžos, sojos – 10 proc., rapsai – 5 proc. Didžioji dalis šių augalų perdirbama šalies viduje. Po įstojimo į ES Rumunija pagal aliejaus gamybą užims 3 vietą. Plečiantis vietinei aliejaus gamybos pramonei, sumažėjo aliejinių augalų eksporto apimtys. Tačiau pasaulyje pagal prekybą saulėgrąžomis Rumunija užima svarbią vietą.