Veršingų karvių šėrimas joms užtrūkus turi savų ypatumų. Nuo to priklauso karvių produktyvumas būsimos laktacijos laikotarpiu, veršelių vystymasis, gyvybingumas ir sveikata.

Veršingos karvės turi būti užtrūkintos, likus vidutiniškai 50–60 dienų iki jų veršiavimosi. Nustatyta, kad paskutiniame veršingumo ketvirtyje medžiagų apykaitos intensyvumas gyvulio organizme padidėja nuo 20 iki 40 proc., o vaisiaus masė per aštuntą ir devintą veršingumo mėnesius padidėja daugiau kaip tris kartus. Todėl šiuo laikotarpiu racionuose turi būti daugiau baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų.

Koreguoti nusistovėjusią užtrūkusių karvių šėrimo sistemą skatina didėjantis šalyje laikomų pieninių galvijų genetinis potencialas. Per pastaruosius penkerius metus kontroliuojamų juodmargių ir žalųjų bei žalmargių karvių primilžiai vidutiškai padidėjo 20,1–22,9 proc. Nors selekcija yra pagrindinė priemonė, gerinant veisles, karvių produktyvumą ir pieno sudėtį 25–40 proc. lemia paveldimumas. Todėl geros veislinės vertės gyvuliams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.

Kad pieningumas nesumažėtų

Didelės reikšmės karvių pieningumui per būsimą laktaciją turi užtrūkimo truk­mė ir karvių priežiūra užtrūkimo metu. Dėl netinkamos priežiūros karvių pieningumas per būsimą laktaciją gali sumažėti net 20–38 proc. Literatūros duomenimis, užtrūkinti likus maždaug 50–60 dienų iki karvių veršiavimosi būtina, kad atsistatytų susidėvėjusios pieno liaukos ląstelės ir būsimai laktacijai organizme susikauptų maisto medžiagų atsargos.

Mažo produktyvumo karvės, likus iki apsiveršiavimo 2–3 mėnesiams, užtrunka pačios, o produktyvioms turi būti pritaikytos reikiamos užtrūkinimo priemonės: mažinamas pašarų kiekis, rečiau melžiama. Pirmiausia mažiau duodama sultingųjų ir koncentruotų pašarų. Vienos karvės užtrūksta po 3–5, o kitoms reikia net 10–12 dienų. Karvėms užtrūkus, dar maždaug 10 dienų nereikia jų gausiai šerti, kad neprasidėtų pieno išskyrimas.

Užtrūkusias veršingas karves reikia šerti taip, kad užtrūkimo laikotarpiu jų masė padidėtų 10–12 proc., t. y. jos per parą priaugtų 500–900 g. Karvės turi būti šeriamos, atsižvelgiant į jų masę, amžių, įmitimą, numatomą produktyvumą ir užtrūkimo periodą.

Karvių užtrūkimo laikotarpis yra skirstomas į tris periodus: I periodas apima pirmą ir antrą užtrūkimo dekadas. Šiuo laikotarpiu gyvuliams mažinamas sultingųjų ir koncentruotų pašarų kiekis. Todėl pirmą užtrūkimo dekadą karvėms duodama tik 80 proc., o antrą – 80–100 proc. pašarų normos. Šeriama racionais, kurių didžiąją dalį sudaro stambieji pašarai. Taip siekiama karves visiškai užtrūkinti ir apsaugoti jų tešmenis nuo funkcinių sutrikimų.

II periodas apima trečią, ketvirtą ir penktą dekadas. Trečiąją ir ketvirtąją dekadas pašarų kiekis sudaro 120 proc., o penktąją – 80–100 proc. normos. Karvės šeriamos pagal jų įmitimą ir pašarų kokybę. Geriausiai tinka mažai koncentratinio tipo racionai, bet, turint prastesnės kokybės pašarų, koncentratų reikia sušerti daugiau.

III periodui priskiriama paskutinė – šeštoji dekada. Šėrimo norma turi būti 60–80 proc. viso pašarų davinio. Šiuo laikotarpiu karves reikia šerti ypač atidžiai, atsižvelgti į jų tešmens ir bendrą organizmo būklę. Virškinamojo trakto talpa paprastai būna sumažėjusi, todėl mažinamas sultingųjų pašarų kiekis racione (20–30 proc.) ir atitinkamai padidinamas koncent­ratų kiekis. Koncentratai padidina raciono kaloringumą ir paruošia prieskrandžių mikroflorą aktyviai veiklai. Jei taikomas grupinis šėrimo būdas, užtrūkusias karves reikia suskirstyti į atskiras grupes pagal užtrūkimo dekadas.

Racione tik geros kokybės pašarai

Užtrūkusios veršingos karvės šeriamos labai įvairiais pašarais. Ypač svarbūs geros kokybės stambieji pašarai (ankštinių ir varpinių žolių šienas, žolės kapojai ar granulės). Iš sultingųjų geriausiai tinka kokybiškas šienainis, silosas, šakniavaisiai, iš koncentratų – kombinuotieji pašarai, taip pat avižos, sėlenos.

Rekomenduojama, kad užtrūkusių karvių racione būtų ne mažiau kaip 5 kg gero šieno, 10–15 kg geros kokybės šienainio arba neperrūgusio siloso, 10 kg šakniavaisių, 2–3 kg koncentruotų pašarų.

Liesoms ir jaunoms (I–II laktacijos) karvėms ir telyčioms šėrimo norma padidinama 11–15 MJ apykaitos energijos. Tvartiniu laikotarpiu užtrūkusias karves reikia šerti du kartus per dieną, girdyti šviežiu, šiltesniu kaip 10° C vandeniu. Vasaros metu užtrūkusi veršinga karvė suėda 40–50 kg žolės, bet papildomai dar reikia duoti 2–3 kg koncentratų.