23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2006/11
Daug triukšmo dėl genetiškai modifikuotų organizmų
  • Dr. Algirdas ALEKSYNAS, ŽŪR
  • Mano ūkis

Genetiškai modifikuoti organizmai yra pagrindinė daugelio diskusijų tema. Tenka tik apgailestauti, kad dauguma jų yra nedalykiškos, tiek iš oponentų, tiek ir iš pritariančiųjų pusės. Šiame straipsnyje nevienareikšmiškai aptariamos transgeninių augalų problemos.


Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO, arba transgeniniai organizmai, angliškai genetically modified organismes), kaip ir kiekviena naujiena, sukelia daug emocijų. Be to, GMO istorija yra dar labai trumpa, todėl sklinda daug kontraversiškų ir nesveikų sensacijų. Daugiausia todėl, kad šia tema trūksta tikslios ir skaidrios informacijos, o tai leidžia įvairioms grupėms manipuliuoti visuomenės nuomone.

Natūralioje gamtoje GMO nėra

Transgeniniai organizmai yra sukuriami inžinerinės genetikos metodu ir natūralioje aplinkoje tokių organizmų nėra. Metodo esmė yra tai, kad į DNR (genetinės informacijos nešėjos) grandinę įstatomas kito organizmo genas arba jų komplektas.

Vienas pirmųjų genetinės modifikacijos bandymų buvo į tabako DNR įstatytas genas, lemiantis blizgėjimą – jį turi kai kurie vabzdžiai (pvz., jonvabaliai). Išauginti modifikuoti tabako augalai švietė tamsoje. Suprantama, šis eksperimentas praktinės reikšmės neturėjo, tačiau tai parodė genetinės modifikacijos galimybes. Radikalūs GMO priešininkai taip sukurtus organizmus vadina nenatūraliais. Kita vertus, GMO pasekėjai nenori prisiminti realių pavojų, kuriuos gali sukelti ši technologija.

Verta žinoti, kad mūsų pasaulis jau daugiau kaip 10 metų yra pripildytas genetiškai modifikuotų produktų, iš kurių pirmauja sojos ir kukurūzai. Nustatyta, kad apie 80 proc. pasaulio sojų produktų yra pagaminta iš genetiškai modifikuotų augalų.

Šiuo metu pasaulyje didesnę praktinę reikšmę turi tik keletas transgeninių žemės ūkio augalų. Iš jų daugiausia auginama sojų, turinčių herbicidams (glifosatui arba glufosinatui) atsparų geną. Šių sojų pasaulyje auginama beveik 55 mln. hektarų. Antrieji pagal auginamą plotą augalai yra kukurūzai, kurių veislėse būna dvi augalų savybes lemiantys genai: atsparumą herbicidams ir labai pavojingiems kukurūzų kenkėjams – ugniukams.

Panašių savybių turi ir genetiškai modifikuoti medvilnės augalai. Jie dažniausiai yra atsparūs herbicidams ir pavojingiems kenkėjams. Kitų rūšių augaluose (daugiausia daržovėse ir bulvėse) yra įvesti virusinėms ligoms atsparūs genai. Taip pat yra herbicidams atsparių cukrinių runkelių ir rapsų veislių bei bulvių, kurioms nekenkia kolorado vabalai.

Bangos viršūnėje – biotechnologijos

Dažnai teigiama, kad genetinę organizmų modifikaciją galima prilyginti žmogaus klonavimui. Laimei, čia yra dvi atskiros, nieko bendro neturinčios kategorijos. Šiuolaikinės biotechnologijos – mokslo šaka, patraukusi daugelio žmonių dėmesį ir atsidūrusi XXI amžiaus daugelio ūkio sričių viršūnėje.

Pagrindiniai tikslai, kurių siekia genetiškai modifikuotų augalų veislių kūrėjai, yra du: pagerinti produkcijos kokybę ir teigiamai pakeisti agronomines augalų savybes.

Produkcijos kokybės gerinimas

  • turtingesnė maisto medžiagų sudėtis (baltymai, amino rūgštys ir kt.);
  • nepageidaujamų junginių (alergenų, nemaistinių medžiagų, karčiųjų junginių) eliminavimas;
  • produktų kokybės išlaikymas sandėliavimo metu;
  • skonio pagerinimas, naudingų junginių padidinimas produktuose (beta-karotinas, geležis, balastinės medžiagos, vitaminai).

Agronominių savybių gerinimas

  • atsparumas bakterinėms ir grybinėms ligoms, nematodams, virusams, ­sausrai;
  • šalčio ir karščio tolerancija;
  • atsparumas herbicidams ir kenkėjams;
  • geresnis dirvožemio maisto medžiagų pasisavinimas.

Greta šių pagrindinių dviejų genetiškai modifikuotų augalų kūrimo tikslų yra ir kitos selekcijos kryptys, pavyzdžiui, žydėjimo paankstinimas (tai aktualiausia gėlėms), gydomųjų baltymų sukūrimas (vakcinos, antikūniai, medikamentai), bio­loginių dirbtinių medžiagų sukūrimas. Žinoma, šiuolaikinis biotechnologijos mokslas reikalauja didžiulių finansinių išteklių. Todėl ne kiekviena šalis gali plėtoti šią svarbią mokslo šaką, pirmiausia dėl kompetentingų specialistų trūkumo.

Pritariančiųjų ir priešininkų argumentai dėl genetiškai modifikuotų organizmų pateikti lentelėje.

GMO oponentai tvirtina, kad šių metodų plėtra turės neigiamą poveikį aplinkai, pirmiausia dėl nekontroliuojamo ir nepageidaujamo modifikuotų genų išplitimo. Dirbtinai sukurtų genų turintys augalai, pavyzdžiui, augalai atsparūs glifosatui, gali susikryžminti su kai kuriomis piktžolėmis ir taip atsirasti herbicidams atsparios piktžolių rūšys. GMO užtarėjai šią problemą sumenkina tvirtindami, kad egzistuoja daugelis apsauginių mechanizmų, kuriuos galima įvesti į augalus.

Realus pavojus, kaip tvirtina GMO priešininkai, yra rizika, kad tarp modifikuotų augalų gali atsirasti mutagenų. Dėl tokių mutacijų augaluose gali atsirasti kenksmingų medžiagų. GMO šalininkai, atsakydami į šį priekaištą, tvirtina, kad kol tokius augalus pradedama plačiau naudoti, jie labai kruopščiai tiriami ir tikrinami. Be to, ir gamtoje nuolat vyksta natūralios mutacijos, kurių pasekmės taip pat ne visuomet gali būti žinomos.

Dažnai GMO priešininkai pateikia argumentą, kad sunkiai įmanomas tradicinių ir GMO organizmų bendras sambūvis. Jei ekologiškų augalų pasėliai atsiduria šalia modifikuotų, augalai gali susikryžminti ir prarasti savo ekologiškąsias savybes. Atsakydami į šį kaltinimą, GMO šalininkai tvirtina, kad trūksta racionalių, biologinių taisyklių, pagal kurias galima būtų suderinti ekologinių ir modifikuotų augalų auginimą bei naudoti modifikuotus augalus ekologinėje žemdirbystėje. Tuo labiau, kad dažniausiai genetiškai modifikuoti augalai yra labiau atsparūs ligoms bei kenkėjams. Vis dėlto egzistuoja teisiniai barjerai, trukdantys ekologiškai auginti modifikuotus augalus.

Visuotinis modifikuotų augalų auginimas gali būti vietinių veislių, kuriose yra sukauptas visas kompleksas labai vertingų savybių, išnykimo priežastis. Oponentai sako, kad visame pasaulyje senosios vietinės augalų veislės nyksta ir be genetiškai modifikuotų augalų įtakos. Tokiam procesui sustabdyti gali pasitarnauti vadinamieji genų bankai, kuriuose būtų kaupiami vietinių, benykstančių veislių genai. Finansuoti tokių bankų veiklą turėtų biotechnologinės firmos.

Labiausiai protestuoja žalieji

Ekologų aplinka, ypač žalieji, nuogąstauja, kad genetiškai modifikuoti augalai gali paveikti dirvą, vabzdžius, paukščius ir bestuburius. Egzistuoja galimybė, kad atsparūs kenkėjams augalai gali sudaryti palankias sąlygas išsivystyti ypač atsparioms kenkėjų rūšims, vadinamiesiems superkenkėjams. Tačiau egzistuoja metodai, kaip transgeninius augalus panaudoti tokiems atsiradusiems superkenkėjams naikinti.

Genų modifikacijos oponentai atkreipia dėmesį į tai, kad jau nustatyti pirmieji atvejai, kada modifikuotų augalų produktai sukėlė žmonėms alergijas. Tai, be abejo, realus ir svarbus priekaištas. Dėl to vengiama maišyti tradicinius produktus su GMO, o sumaišyti lengva tada, kai nėra techninių galimybių nustatyti GMO kilmės produktų. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų rapsų aliejus, skirtas biodegalų gamybai, gali būti panaudotas maistui ar gyvuliams šerti.

Oponentai tvirtina, kad išplėstas genetiškai modifikuotų augalų auginimas gali turėti įtakos visuomeninei ir ekonominei situacijai. Svarbus priekaištas – stambių monopolinių sėklų platinimo koncernų susikūrimas, kurie, be abejo, turės galimybę diktuoti kainas. Tokia situacija jau dabar yra susidariusi ten, kur genetiškai modifikuotų augalų auginimas ir jų produktų naudojimas yra apribotas. Smulkių verslininkų prekybinė veikla šiuo atveju yra labai apsunkinta. GMO technologijų patentavimas gali stabdyti mokslo progresą šioje srityje. Dirbtinai sukurti barjerai trukdo mokslo pažangai.

Vokietijoje atliktos apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis apklaustųjų pritaria, jog GMO metodai būtų taikomi žmonėms gydyti, ligoms diagnozuoti. Mažiau pritariančiųjų yra modifikuotų ligoms ir kenkėjams atsparių augalų auginimui ir jų produktų vartojimui. Pritariančiųjų, kad GMO pagalba reikėtų siekti didesnio augalų derliaus, yra mažiau negu tam besipriešinančių.

Savos gamybos sėklos gali nedygti

Sėklininkystės firmos, bandydamos apginti savo interesus, privers augintojus kiekvienais metais pirkti brangias, tik jų išaugintas sėklas, nes visa technologija paremta teorija, kad genetiškai modifikuotų veislių augalai, pavyzdžiui, javai, išaugins nedaigius grūdus, tinkamus tik perdirbti, o ne sėklai. Tačiau naudojant heterozinių hibridų tradicines veisles, sėklą ir taip kiekvienais metais neišvengiamai teks pirkti. Naudojant naują genetiškai modifikuotų augalų sėklą, sumažėja tikimybė pasidauginti savaime susikryžminusiems įprastiems ir modifikuotiems augalams.

Genetiškai modifikuotų veislių augalai sudaro naujas galimybes XXI amžiaus žemės ūkiui. Dažniausiai naujai sukurtos genetiškai modifikuotų augalų veislės turi atsparius ligoms, kenkėjams ar herbicidams genus. Taip pat yra įmanoma kai kuriuos šiltesnio klimato augalus, „įmontavus“ jiems atitinkamus genus, auginti šaltesnio klimato regionuose. Nustatyta, kad dėl žemų temperatūrų poveikio pasaulyje kasmet žūsta nuo 5 iki 15 procentų derliaus. Australijos mokslininkai, tirdami Antarktidoje augančius žolinius augalus, atrado genus – antifrizus, kurie turi savybę, trukdančią susidaryti ledo kristalėliams augalo ląstelėse. Šie augalai nenukenčia net esant -30° C temperatūrai. Galima tikėtis, kad artimiausioje ateityje atsparūs šalčiams augalai pasirodys ne tik mokslininkų laboratorijose ar bandymų laukeliuose, bet ir gamybiniuose plotuose.

Genetinės inžinerijos metodai gali pakeisti augalų produktų kokybines savybes, pavyzdžiui, padidinti vienokių ar kitokių vitaminų kiekį. Genetiškai modifikuotų veislių augalai gali būti pritaikyti auginti mažiau žemės ūkiui palankiose vietovėse. Visa tai prisidėtų prie bado rizikos sumažinimo daugelyje nepalankias žemės ūkiui vystyti sąlygas turinčių kraštų.

GMO šalininkai atkreipia dėmesį į tai, kad pasinaudojus šiuo metodu galima supaprastinti daugelį gamybos technologijų, jas atpiginti. Auginant genetiškai modifikuotų augalų veisles, galima sumažinti pesticidų naudojimą arba jų visiškai atsisakyti. Tai ne tik turės teigiamą poveikį produkcijos konkurencingumui didinti, bet į aplinką pateks mažiau nuodingų cheminių medžiagų, o tai turės įtakos žmonių sveikatai. Net GMO oponentai neprieštarauja tam, kad genetiškai modifikuotos bakterijos būtų naudojamos vaistams ir vakcinoms gaminti.

ES genetiškai modifikuoti augalai ir produktai nedraudžiami

GMO teisinis pagrindas ES remiasi nustatytomis taisyklėmis. Dalis reglamentų turi dar būti patvirtinti kiekvienos šalies priimtuose įstatymuose. Taip kiekvienai šaliai narei suteikiama tam tikra laisvė, ruošiant GMO naudojimo taisykles bei įstatymus. Tačiau yra kita dalis reglamentų, kurie yra nekeistini ir įsigalioja visose be išimties ES šalyse. Pavyzdžiui, 2003 metų lapkričio mėnesį priimtas ES reglamentas Nr. 1829/2003 dėl iš genetiškai modifikuotų augalų gaminamų maisto produktų ir pašarų naudojimo tvarkos. Pirmiausia šis reglamentas apibrėžia tokių produktų leidimo naudoti, saugumo ir žymėjimo klausimus.

Genetiškai modifikuotų veislių augalai jau auginami ir ES šalyse. 2004–2005 metais jų visoje ES buvo auginama apie 100 tūkst. hektarų. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuoti kukurūzai auginami Ispanijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Daugelis ES šalių teikia prašymus leisti auginti genetiškai modifikuotus augalus. Kai kuriuos prašymus ES komisija atmeta, dažniausiai dėl nepakankamai svarių įrodymų, kad tie augalai atitinka genetiškai modifikuotų augalų auginimo taisyklių reikalavimus. Lenkija bando gauti leidimą auginti genetiškai modifikuotų augalų sėklas. Tačiau ekspertai vertina, kad šioje šalyje bus sunku išpildyti visus ES reikalavimus šiems augalams auginti.

GMO šalininkų ir priešininkų diskusijos duoda daug informacinės medžiagos apmastymui. Pasaulio pažanga nestovi vietoje ir ieško būdų, kaip sukurti naudingesnes augalų veisles, o galbūt ir jų rūšis. Genetiškai modifikuoti augalai pasaulyje egzistuoja jau beveik 20 metų. Kiekvienai ES narei yra suteikta galimybė apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų augalų ir jų produktų naudojimo. Pradedant auginti šiuos augalus, būtina sukurti atitinkamas taisykles, kurių laikantis nebūtų pažeisti tradicinių augalų augintojų ir ypač ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių interesai.



Alternatyva – paskelbti Lietuvos teritoriją zona be GMO

Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento Kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Ivaščenko sako, kad šiuo metu rengiami teisiniai dokumentai, kurie turėtų apibrėžti genetiškai modifikuotų augalų auginimo taisyk­les. Pirma, bus konkrečiai išvardinta, ką turėtų padaryti ūkininkas, nusprendęs auginti genetiškai modifikuotus augalus, numatyta tokių pasėlių deklaravimo tvarka. Antra, bus griežtai apibrėžtos įprastų ir genetiškai modifikuotų augalų sambūvio taisyklės (įprasta ir GMO produkcija jokiu būdu neturi susimaišyti, yra specifiniai reikalavimai genetiškai modifikuotų augalų sėjai, pasėlių priežiūrai, derliaus nuėmimui).

Sėklinius pasėlius kontroliuos Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM, pramoninius pasėlius – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Augintojas mažiausiai prieš 30 dienų iki planuojamos sėjos turi informuoti Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos apsaugos ministeriją apie ketinimą auginti genetiškai modifikuotus augalus. Taip pat teks raštu informuoti kaimynystėje ūkininkaujančius žemdirbius (su kurių valdomis ribosis GMO pasėliai), bitininkus. Skirtingiems augalams nustatyti skirtingi izoliaciniai atstumai. Pavyzdžiui, rapsams jie yra 4 km, cukriniams runkeliams – 1 km, kviečiams ir bulvėms – 200 metrų. Būtina parengti sėjomainos planus ir juos taip pat pateikti kaimynams. Laukai, kuriuose augs genetiškai modifikuoti augalai, ir sandėliai, kuriuose bus laikoma tokia produkcija, niekaip nebus pažymėti, siekiant išvengti galimų žaliųjų išpuolių.

Šiuo metu ES leista auginti 3 genetiškai modifikuotų kukurūzų veisles, 4 aliejinių rapsų, 2 gvazdikų veisles, tabaką, cikoriją. Komerciniais tikslais auginami tik kukurūzai, didžioji jų dalis – Ispanijoje (58 000 ha).

Lietuvos parduotuvėse yra 18 produktų (daugiausia tai margarinai ir aliejai), kurių gamybai naudojami GMO. Mūsų šalyje iki šiol niekas genetiškai modifikuotų augalų neaugino. Didžiausia tikimybė, kad bus auginami genetiškai modifikuoti rapsai, nes skatinama juos auginti biokuro gamybai.

„Neišvengiamai genetiškai modifikuoti augalai bus pradėti auginti ir mūsų šalyje, reikia tam pasirengti teisiškai. Vienintelė alternatyva – paskelbti šalies teritoriją (arba dalį jos) zona be GMO. Pagal ES reikalavimus, iniciatyva turi eiti iš žemdirbių savivaldos organizacijų. Kadangi šalyje yra daug ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių, reikia siekti, kad visa Lietuvos teritorija būtų paskelbta zona be GMO“ – sako O. Ivaščenko.

„Mano ūkio“ inf.