„Bulgarija ir Rumunija turėtų įstoti į Europos Sąjungą (ES) 2007 metais ir be jokių apribojimų, nes papildomos sąlygos paverstų jas „antrarūšėmis narėmis”, – neseniai pareiškė Europos Sąjungos teisingumo komisaras Frankas Fratinis (Franco Frattini).
Ar bus šios šalys realios konkurentės mūsų žemdirbiams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams? Šiame straipsnyje supažindiname su Bulgarijos žemės ūkio sektoriumi.

Pastaraisiais metais Bulgarijos ekonomika sparčiai žengia į priekį, tačiau dar yra daug trūkumų, kuriuos šalis privalės pašalinti iki bus priimta į ES. Bulgarijos žemės ūkiui tenka net 14 proc. bendrojo vidaus produkto, tai kur kas daugiau negu Vakarų Europos šalyse. Apie 20 proc. visų Bulgarijos dirbančiųjų verčiasi žemės ūkio gamyba.
Europos Komisija yra smarkiai kritikavusi šalies žemės ūkį, nurodžiusi trūkumus, kuriuos šalis kandidatė turi pašalinti. Pagal stojimo sutartį, kuri su minėtomis valstybėmis pasirašyta praėjusiais metais, bet kurios šalies prisijungimas prie bloko gali būti atidėtas vieneriems metams, jeigu šalis nebus pasirengusi narystei nuo 2007-ųjų, arba jai kurį laiką nebus leidžiama dalyvauti tose ES politikos srityse, kuriose ji nėra pasirengusi. Tad stojimo data gali būti atidėta.

Per paskutiniuosius 6 metus Bulgarijos ekonomikos augimas sudaro vidutiniškai 4–6 proc. kasmet. Labiausiai augimą skatina didėjantis privatus vartojimas ir investicijos. Be to, per pastaruosius 2 metus labai padidėjo užsienio kapitalo investicijos, ES paramos ir skatinimo fondų lėšos. 2005 metais užsienio investicijos sudarė apie 8 proc., o bendros investicijos – 28 proc. šalies BVP. Nepaisant dinamiškos ekonomikos, vienam gyventojui tenkanti BVP dalis yra kur kas mažesnė negu kitose Rytų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Bulgarijoje šis rodik­lis 2005 metais buvo 1,5 karto mažesnis negu Lenkijoje, 3 kartus mažesnis negu Vengrijoje ir 4 kartus mažesnis negu Čekijoje.

Bulgarijoje gyvena 7,8 mln. gyventojų, maždaug ketvirtadalis jų dirba žemės ūkyje. Ūkių struktūra gana įvairi. Daugiausia (apie 97 proc. visų ūkių) yra privačių ūkių, kurių per 1999–2003 metus sumažėjo beveik 100 tūkst. Ūkių, valdančių apie 30 proc. bendro žemės ūkio naud­menų ploto, vidutinis dydis vos 1,3 ha. Per 4 metus šis plotas padidėjo 10 proc. Daugumai smulkių ūkininkų žemės ūkis nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Didžioji dalis pagamintos produkcijos sunaudojama savo poreikiams arba parduodama turguje. Tik 2 proc. privačių ūkių yra didesni kaip 5 ha.

Stambių ūkių yra vos 1 proc., tačiau jie disponuoja 70 proc. žemės ūkio naud­menų. Palyginti su 1999 metais, stambių ūkių plotas sumažėjo 10 proc. Tai daugiausia juridinių asmenų ūkiai, iš kurių didžiausią dalį užima žemės ūkio bendrovės. Per 1999–2003 metų laikotarpį jų sumažėjo beveik 40 proc. Vidutinis ūkio dydis – 586 ha. Nuo 1999 metų pastarųjų dydis sumažėjo per 100 ha.

Kitą stambių ūkių grupę sudaro juridiniai asmenys, stambūs verslininkai. Jie užėmę apie 30 proc. žemės ūkio naudmenų. Tokių ūkių vidutinis dydis svyruoja nuo 114 iki 350 ha. Šie ūkiai mažesni už žemės ūkio bendroves, kurių pagrindu susikūrė. Minėtai grupei priskiriami taip pat ir stambūs prekinės žemės ūkio produkcijos augintojai, valdantys 3–4 tūkst. ha. Dar viena žemės ūkio gamintojų grupė – tai visiškai neturintys žemės ir daugiausia besispecializuojantys gyvulininkystės produktų gamyboje verslininkai. Jų ūkiuose sukoncentruota 38 proc. paukščių ir beveik 30 proc. kiaulių.

Pagrindiniai produktai – grūdai ir daržovės

Pagrindinė visų bendrovių gamybos kryptis – augalininkystė. Apie pusė grūdų ir aliejinių sėklų išauginama žemės ūkio bendrovėse, dar 25–35 proc. – žemės ūkio verslininkų ūkiuose. Galvijų, ypač pieno gamybos, daugiausia sutelkta fermerių ūkiuose.

Kita gamybos kryptis yra daržovių, vaisių ir techninių augalų auginimas. Stambūs ūkiai pagamintą produkciją realizuoja rinkoje, pavieniai ūkininkai sunaudoja ją savo reikmėms. Kai kuriuos produktus, daugiausia vaisius ir daržoves, ūkininkai parduoda tiesiogiai vartotojams arba turguose.

Svarbiausi Bulgarijos žemės ūkio produktai yra grūdai, kurie sudaro 18 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, ir daržovės (17 proc.). Daug mažiau pagaminama pieno ir kiaulienos (apie 10–11 proc.). Techninių augalų produkcijos vertė sudaro 8 proc., vaisių – 6, paukštienos ir avininkystės produktai – po 5 proc.

Mažėja perdirbėjų

Bulgarijos maisto pramonei tenka 4–5 proc. BVP. Joje dirba apie 4 proc. dirbančiųjų. Sektoriuje vyksta didžiuliai struktūriniai pokyčiai. 2004 metų pradžioje apie 70 proc. Bulgarijos maisto perdirbimo pramonės įmonių labai smulkios, mažo našumo, 20 proc. įmonių – mažos, vos 10 proc. – vidutinio dydžio ir stambios. Ši struktūra darė tiesioginę įtaką verslininkų finansinei situacijai, įmonių modernizavimui bei ES standartų atitikimui. Nuo 2004 iki 2006 metų pradžios pieno ir mėsos perdirbimo įmonių sumažėjo 2 kartus, šis procesas tęsiasi ir dabar. Dauguma verslininkų ir toliau investuoja į mėsos ir grūdų perdirbimą, pieno pramonę. Malūnų ir gėrimų pramonės pagamintos produkcijos vertė sudaro apie 25 proc., mėsos perdirbimo – 20, daržovių ir pieno perdirbimo – apie 10 proc.

Teigiamas žemės ūkio prekybos balansas

Bulgarijos eksporto apimtys 2005 metais padidėjo beveik 20, o importas – 25 proc. Todėl Bulgarijos prekybos deficitas, palyginti su 2004 metais, padidėjo daugiau kaip 50 proc., arba 4,4 mln. eurų. Pagrindinai prekių tiekėjai 2005 metais buvo Rusija – beveik 16 proc. visos rinkos, Vokietija – 14, Italija – 9, Turkija, Graikija, Prancūzija – 5–6 proc. Didžiausi Bulgarijos produktų pirkėjai yra Italija – 11 proc., Turkija – 10, Vokietija – 9, ir Graikija – 8 proc.
Bulgarijos ir ES prekybos balansas pastaruoju metu yra teigiamas. Beveik 40 proc. viso šalies žemės ūkio produkcijos eksporto tenka ES šalims senbuvėms, bet ir apie 40 proc. viso importo atkeliauja iš tų šalių.

Pieno gamyba ir rinka

2005 metais Bulgarijoje buvo pagaminta beveik 1,6 mln. tonų pieno. Beveik tiek pat gamina Vengrija, Slovakija ir Lietuva. Apie 85 proc. pagaminamo pieno yra karvių, 7 proc. – avių, 6 proc. – ožkų, 1 proc. – buivolų. Į pienines pristatoma apie 60 proc. pagaminto pieno, t. y. apie 900 tūkst. tonų. Apie 15–20 proc. pieno parduodama tiesiogiai vartotojams ir gatvių prekyboje. Vieni didžiausių pieno vartotojų yra patys žemdirbiai. Be to, daug pieno tiesiog sugirdoma gyvuliams.

Stojimo į ES sutartyje Bulgarijai numatyta 979 tūkst. t pieno kvota, iš kurių 257 tūkst. t skiriama parduoti tiesiogiai. Perdirbimui pieninėse lieka 722 tūkst. t pieno. Be to, paliekamas 39,2 tūkst. t rezervas.

Didžiausia Bulgarijos pieno gamybos ir perdirbimo problema yra netinkama ūkių struktūra. Apie 125 tūkst., arba 2/3 pieno gamintojų laiko po 1 karvę. Tai sudaro 1/3 šalies karvių bandos. Trečdalis augintojų laiko 2–5 karves.

Stambiuose ūkiuose laikoma 360 tūkst. karvių, arba tik 10 proc. bandos. Šiuose ūkiuose paprastai laikoma 400–600 karvių.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje Bulgarijoje buvo daugiau kaip 600 pieno perdirbėjų, iš jų tik 40 stambių ir vidutinių įmonių (1/3 įmonių našumas siekė iki 100 tonų per dieną). Tačiau daugelis stambių perdirbimo įmonių išnaudoja tik 20–40 proc. savo pajėgumų, nes pasiūlos struktūra yra labai suskaidyta, parduodamas pienas dažnai neatitinka kokybės reikalavimų. Europos Komisijos tyrimų rezultatai rodo, kad Bulgarijai pastačius vieną įmonę, kurios metinis pajėgumas būtų 2,5–3,0 mln. t, ji vis vien dirbtų tik trečdaliu savo pajėgumo, nes pieno kvota sudaro tik šiek tiek daugiau kaip 0,9 mln. t. Mažų pieninių pajėgumai dažniausiai neviršija 10 tonų per dieną.

Dauguma pieno perdirbimo įmonių neatitinka šiuolaikinių higienos reikalavimų. Ruošiantis stoti į ES, Bulgarijos institucijos griežtina kokybės reikalavimus ir jų kontrolę, todėl daug pieno perdirbimo įmonių, nepajėgdamos įgyvendinti šių reikalavimų, užsidaro. Kartu mažėja ir smulkių pieno gamintojų, tiekiančių produkciją pieninėms.
Pagrindiniai Bulgarijos pieno įmonių eksporto produktai – feta ir vadinamasis kaškavalo (kashkaval), arba geltonasis sūris. Sūrių eksportas pastaraisiais metais nuolat didėja, kasmet užsienyje jų parduodama nuo 12 iki 16 tūkst. t, arba beveik trečdalis Bulgarijoje pagamintų sūrių. Tik apie pusė sūrių būna pagaminta iš karvių pieno, o trečdalis – iš avių, kita dalis – iš ožkų. Pagrindinės bulgariškų sūrių importuotojos yra Graikija, Italija, Rusija ir Vokietija. Bulgarija dažnai neįvykdo prekybos su ES šalimis kvotos.

Mėsos vartojimas didėja

Bulgarijos kiaulienos gamybai būdingas cikliškumas. Praėjusiais metais pelnas iš kiaulių penėjimo buvo geras, jau nuo lapkričio pradėjo augti registruojamų paršelių ir jaunų kiaulaičių skaičius. Palyginti su tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu, paršelių padaugėjo 16 proc., prieauglio (20–50 kg) – 7 proc.

Gyvulių laikymas savo poreikiams Bulgarijoje dar užima svarbią vietą. Maždaug trys ketvirtadaliai visų žemdirbių turi dar papildomą pajamų šaltinį – darbą ar verslą. Bulgarijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, 97 proc. gyvulių laikytojų augina nuo 1 iki 9 kiaulių. Vidutiniškai kiekviename ūkyje laikomos 5 kiaulės. Tačiau vyrauja ūkių stambėjimo tendencija.

Kiaulienos kainos Bulgarijoje nuolat svyruoja. 2005 metų gruodžio mėnesį vidutinė kiaulienos skerdenos kaina buvo 8,63 Lt/kg (2,5 EUR/kg). 2006 metų birželio mėnesį kainos nukrito iki 5,18 Lt/kg (1,5 EUR/kg). Lapkričio–gruodžio mėnesiais vyksta kiaulių skerdimas savo reikmėms, mažiau jų parduodama į skerdyklas, todėl kainos tuo metu turi tendenciją didėti.

Vienas Bulgarijos gyventojas suvartoja 14 kg kiaulienos, o ES gyventojas – apie 43 kg. Apie 1/3 kiaulienos Bulgarija importuoja, daugiausia iš ES šalių. Jautienos importas praėjusiais metais padidėjo 50 proc. Pagrindinė jautienos tiekėja yra Brazilija. Ši šalis parduoda Bulgarijai jautieną po 4,31 Lt/kg (1,56 USD/kg), kiaulieną – po 5,64 Lt/kg (2,09 USD/kg).

Kviečių užderėjo daug mažiau

Karštas ir sausas praėjusių metų ruduo sutrukdė pasėti dalį žiemkenčių. Kviečių buvo pasėta tik 940 tūkst. ha, o paprastai jų sėjama 1,1 mln. ha. Žieminių miežių plotai sumažėjo net 25 proc. Dėl ilgos ir šaltos žiemos šių kultūrų plotai dar labiau sumažėjo. Dalį jų teko išarti ir atsėti vasariniais javais.

Specialistai prognozuoja, kad kviečių derlius Bulgarijoje šiais metais sudarys 3,1 mln. t, arba 0,4 mln. t (beveik 15 proc.) mažiau negu pernai. Todėl kviečių eksportas sieks apie 0,5 mln. t, pernai siekė 1 mln. t. Bulgariškų grūdų kainos yra žemesnės už ES intervencines, todėl, šaliai įstojus į ES, jos grūdų ūkis turėtų sustiprėti.

Kukurūzų plotai šiais metais beveik 10 proc. didesni negu pernai, todėl laukiama šių grūdų pertekliaus. Numatoma prikulti apie 1,6 mln. t kukurūzų, iš kurių vidaus poreikiams reikia apie 1,2 mln. t, o 0,4 mln. t teks eksportuoti.
Pietų Europos šalyse nuo ilgalaikės sausros nukentėjo javų pasėliai, o Bulgarija turi kvotą grūdų importui į ES, todėl šiais ūkiniais metais apie 0,5 mln. t bulgariškų grūdų pateks į minėtus Europos regionus.

Mažėja vaisių ir daržovių gamyba

Vaisių ir daržovių gamyba Bulgarijoje praėjusiais metais labiausiai sumažėjo dėl nepalankių orų. Nors vaisių ir daržovių auginimas Bulgarijoje yra labai svarbi žemės ūkio šaka, tačiau lėtai vykstantys struktūriniai pokyčiai stabdo gamybą, mažina pajamas ir rentabilumą. Smulkiuose ūkiuose nėra vaismedžių bei daržovių laistymo sistemų, dėl to derlius labai priklauso nuo orų. Sausros sumažina derlių ir pablogina jo kokybę. 2003 metais Bulgarijoje buvo išauginta 1,419 mln. t daržovių, 2005 metais – tik 866 tūkst. t.

Bulgarijoje daugiausia auginama kopūstų, svogūnų, agurkų, pomidorų, paprikų. Bulgariški vaisiai žinomi toli už šalies ribų. Tai obuoliai, kriaušės, vyšnios, slyvos, persikai, abrikosai, avietės, braškės ir kiti pietų klimato sąlygomis gerai derantys vaisiai ir uogos.

2004 ir 2005 metais Bulgarija vaisių ir daržovių daugiau importavo negu eksportavo. Bendras perdirbtų ir šviežių vaisių importas sudarė 185 tūkst. t, daržovių – apie 107 tūkst. t. Eksportuota tik 32 tūkst. t vaisių ir apie 20 tūkst. t daržovių.

Bulgarijai įstojus į ES, vaisių ir daržovių gamybos sektoriaus laukia didelės permainos: struktūriniai pokyčiai, finansinė parama perdirbamajai pramonei.