Papildoma ne žemės ūkio veikla Lenkijoje įgyja vis didesnę reikšmę. Prieš 10 metų šią veiklą greta žemės ūkio plėtojo apie 8 proc. ūkininkų, prieš ketverius metus – jau 12,4 proc. Stambėjant ūkiams, žemdirbiams traukiantis iš prekinės žemės ūkio gamybos, papildoma ne žemės ūkio veikla besiverčiančių ūkininkų daugėja.

Populiariausia sritis – paslaugos

Tiriant Lenkijos ūkininkų papildomos veiklos mastą ir pobūdį nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų buvo įregistravę alternatyvią veiklą, o 39 proc. ūkininkų šios veiklos neregistravo, nes laiko ją nereikšminga.

Galimybėmis imtis papildomos ne žemės ūkio veiklos labiausiai domisi ūkininkai, kurie turi daugiau kaip 200 ha žemės. Didžiausia respondentų, plėtojančių alternatyvią veiklą, dalis ėmėsi paslaugų teikimo (68 proc.), amatų (42 proc.), mažiausiai – gamybos (19 proc.). Be to, dalis ūkininkų neapsiribojo viena alternatyvia veikla.

Paslaugų sferoje dominavo transporto paslaugos bei automobilių ir žemės ūkio mašinų remontas, amatų – darbo įrankių ir kitų vartojimo prekių produkcija. Gamybos srityje vyravo medienos apdirbimas, mažiau – žemės ūkio produktų perdirbimas. Ūkininkai greta ūkininkavimo rinkosi tokias ne žemės ūkio veiklas, kurios nereikalavo didelių investicijų ir per trumpą laiką atnešdavo gana daug pajamų. Dėl šios priežasties gamybos sferą rinkosi mažiausiai ūkininkų, daugiausia joje dirbo stambieji ūkininkai. Sparčiausiai augo paslaugos. Amatais daugiausia užsiėmė ūkininkai, gyvenantys palankiose (geografiniu ir kitais atžvilgiais) vietovėse. Net 94 proc. ūkininkų, užsiimančių papildoma veikla, teigė, kad šią veiklą jie tęs ir ateityje, o 55 proc. planavo veiklos sritis plėsti.

Paskatino geros praktikos pavyzdžiai

Imtis papildomos veiklos Lenkijos ūkininkus paskatino ne tik išorinės, bet ir vidinės aplinkybės. Atsižvelgiant į išorines aplinkybes, 36 proc. respondentų ėmėsi papildomos veiklos paakinti šeimos, draugų arba geros praktikos pavyzdžių kaimynystėje. Iš vidinių veiksnių svarbūs buvo ūkininkų amžius ir išsilavinimas. Daugiau negu 35 proc. respondentų, užsiimančių ne žemės ūkio veikla, buvo jaunesni kaip 39 metų. Ne žemės ūkio veikla užsiimančių ūkių valdytojai buvo ne tik jaunesni, bet ir geriau išsilavinę, turintys geresnę profesinę patirtį negu alternatyvia veikla neužsiimantys ūkininkai. Daugiau kaip 73 proc. respondentų buvo įgiję žemės ūkio išsilavinimą, žemės ūkio sąskaitybos žinių – tik 60 proc. Dauguma ūkininkų (ir užsiimančių papildoma veikla, ir ja neužsiimančių) buvo įgiję profesinį išsilavinimą, tačiau tarp užsiimančių alternatyvia veikla buvo daugiau įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą, keletas – pradinį. Tyrimas patvirtino, kad papildoma veikla labiau linkę užsiimti jaunesni ir aukštesnįjį išsilavinimą įgiję ūkininkai. Ūkiai, kuriuose plėtojama alternatyvi veikla, skyrėsi nuo vidutinio Lenkijos ūkio savo dydžiu. Šių ūkių žemės ūkio naudmenų plotas 1996–2000 metais vidutiniškai siekė 44,7 ha ir per minėtą laikotarpį padidėjo daugiau negu 17 proc. Ūkiai, kuriuose nebuvo plėtojama papildoma veikla, buvo mažesni kaip 24 ha.

Papildoma veikla užsiėmė gerai apsirūpinę ūkiai, turintys turto, kurio vertė pusantro karto didesnė negu papildoma veikla neužsiimančių ūkių. Šių ūkių apsirūpinimas nekilnojamuoju turtu, mašinomis, įrankiais buvo 30 proc. geresnis iš visų papildomą veiklą plėtojančių ūkių. Stambesni ekonominę veiklą įvairinantys ūkiai pasižymėjo didesnėmis pajamomis, o tai leido jiems daugiau investuoti į naują veiklą.

Nemaža dalis Lenkijos ūkininkų papildomą veiklą plėtojo šalia žemo intensyvumo gyvulininkystės. Tarp augalininkyste užsiimančių ūkininkų alternatyvią veiklą daugiausia plėtojo javų augintojai (apie 78 proc.), tuo tarpu daržininkai sudarė vos 0,5 proc. Dalis ūkininkų perėjo prie alternatyvios veiklos, atsisakydami žemės ūkio veiklų, kuriose buvo neišvengiami dideli darbo jėgos kaštai.

Papildoma veikla besiverčiančių ūkių šeimos išsiskyrė gana didelėmis pajamomis. Net 97 proc. alternatyvią veiklą plėtojančių respondentų teigė, kad ėmėsi šios veiklos norėdami dar labiau padidinti savo pajamas. Pajamos, tenkančios alternatyvią veiklą plėtojančiai ūkininko šeimai, buvo 42 proc. didesnės negu papildoma veikla neužsiimančioje šeimoje.

Alternatyvios žemės ūkiui veiklos vystymas labai susijęs su finansiniu ūkininkų pajėgumu. Beveik pusės (44 proc.) respondentų nuomone, lėšų stoka – pagrindinė kliūtis ne žemės ūkio veiklos plėtrai. Kitos respondentų pažymėtos kliūtys – kreditų neprieinamumas (30 proc.), sunku derinti darbą žemės ir ne žemės ūkio veikloje (36 proc.), verslo patirties stoka, nepakankama informacija apie rinką (po 19 proc.). Tyrimas atskleidė Lenkijos teisinės bazės netobulumą – daugiau kaip 8 proc. respondentų ši kliūtis buvo pagrindinis barjeras užsiimti papildoma ekonomine veikla. Kita svarbi kliūtis, kurią įvardjo 30 proc. respondentų, – netikėjimas, kad jų siekiai ir ambicijos išsipildys. Vienas iš tokių siekių, kurį paminėjo 6 proc. respondentų, – parduoti savo ūkio produkciją.

Išaugo pajamos

Respondentų, užsiimančių alternatyvia veikla, nuomone, esminis šios veiklos poveikis – pajamų situacijos pasikeitimas į gerąją pusę. Ketvirtadaliui ūkininkų šeimų papildoma veikla tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Apie 60 proc. respondentų nurodė, kad alternatyvi veikla jiems yra antrinis pajamų šaltinis (pagal pajamų dydį).

Papildomos pajamos ūkininkams ypač buvo svarbios žemės ūkio pajamų mažėjimo periodais. 1996 metais ūkininkų šeimų pajamos iš papildomos veiklos sudarė 11,2 proc., o 2000 metais – 22,4 proc. bendrų šeimos ūkio pajamų. Kadangi daugiau negu pusė respondentų pirmenybę teikė alternatyvios veiklos plėtrai, ši veikla taps vis svarbesniu ūkininkų pragyvenimo šaltiniu. Be to, papildoma veikla užsiimantys ūkininkai drąsina ir kitus tuo užsiimti arba visiškai atsisakyti žemės ūkio produkcijos gamybos, jeigu jos sėkmingai realizuoti nepavyksta, ir gaminti kitą produkciją. Smulkiems ūkininkams perleidžiant žemės sklypus stambesniesiems, keičiasi ir Lenkijos kraštovaizdis.

Verslo plėtra lemia socialinės-profesinės kaimo gyventojų struktūros kaitą, mažina nedarbą. Daugiau negu 40 proc. respondentų papildomoje veikloje įdarbino po 1 žmogų, 11 proc. – po 2 ar daugiau (daugiausia – 14). Be to, daugiau negu pusė respondentų teigė, kad plės alternatyvią veiklą vidutiniškai iki 24 proc. Tai irgi leidžia daryti prielaidą, kad alternatyvios veiklos reikšmė didės. Apie 8 proc. respondentų pažymėjo, kad alternatyvios veiklos jie ėmėsi, pastebėję jos plėtrą ir pamatę gerų praktinių pavyzdžių savo gyvenamojoje vietovėje. Taigi alternatyvi veikla sąlygoja socialinius pokyčius Lenkijos kaime.

Įvairinant ūkinę veiklą ir kuriant darbo vietas, Lenkijos kaime svarbią reikšmę turi ir mikroįmonių plėtra. Apklausus 300 kaimo mikroįmonių, veikiančių maisto produktų gamybos srityje, paaiškėjo, kad nemaža jų dalis (41 proc.) įdarbina 9 darbuotojus. Dauguma maisto pramonės mikroįmonių užsiima duonos (25 proc.) ir pyragų (22 proc.) kepimu, kulinarija (17 proc.) bei mėsos perdirbimu (12 proc.). Tačiau apklaustos įmonės menkai diegia inovacijas. Tarptautinius sertifikatus buvo įgijusios 6,7 proc. įmonių, licencijas specializuotai produkcijai – 13 proc., apdovanojimus (pvz., „Metų verslininko“) – 13 proc. Daugiau kaip pusė respondentų teigė, jog įmonė neturi jokių sertifikatų ar licencijų.

Mikroįmonių apklausa atskleidė, jog menkai naudojamasi kreditais verslo plėtrai. Per pastaruosius 3 metus lengvatiniais kreditais pasinaudojo maždaug ketvirtadalis įmonių, įprastais kreditais smulkiam verslui – penktadalis. Prieš Lenkijos įstojimą į ES šioje šalyje vykdytas Pasaulio banko Kaimo plėtros projektas parodė, kad mikrokreditai leido pasiekti gerų rezultatų. Teikiant iš šio projekto lėšų mikrokreditus besikuriančioms ir jau veikiančioms įmonėms (suteikta 4,6 tūkst. mikrokreditų ir 2,9 tūkst. subsidijų), iki 2005 metų pabaigos kaimo vietovėse mik­roįmonės sukūrė 3 tūkst. naujų darbo vietų ne žemės ūkio veikloje.

Pavyzdžiui, vienas iš mikrokredito gavėjų – kepėjas Vaclavas Zakas (Waclaw Zak), gavęs 15,6 tūkst. litų (18 tūkst. zlotų) paramą, pajėgė įgyvendinti ES keliamus sanitarijos standartus, nusipirko antrą transporto priemonę (sunkvežimį) ir įdarbino asmenį jam vairuoti. Įsigijęs sunkvežimį, verslininkas gali daugiau išvežti duonos užsakovams per trumpesnį laiką – dėl to jo verslas išsiplėtė 30 proc.

Tikėtina, kad ateityje sėkmingai ūkininkaujantys stambieji Lenkijos ūkininkai dėmesį sutelks į pirminę žemės ūkio gamybą ir neieškos papildomų pajamų šaltinių (jiems papildoma veikla bus daugiau hobis), o alternatyvios veiklos pirmiausia imsis nenašių žemių kaimo gyventojai.

Lietuvoje jau dabar daugiau kaip pusė visų kaimo turizmo sodybų veikia mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Daugėjant jaunųjų ūkininkų ir didėjant verslumui, skurdžiau gyvenantys kaimo gyventojai, pasirinkę veiklą, įvairinančią kaimo ekonomiką, taip pat užsidirbs papildomų pajamų.