Teisingas nagų vonelių naudojimas

Tie, kas rengiasi savo ūkyje naudoti nagų voneles, turi gerai išsiaiškinti jų privalumus ir trūkumus bei juos pasverti.
Privalumai: naudojant voneles su dezinfekavimo tirpalu galima bandyti sumažinti nagų infekcijos pavojų bandoje.
Trūkumas: tokia profilaktikos priemonė dar negarantuoja, kad laukiamas rezultatas bus tikrai teigiamas. Netinkamai naudojamos vonelės – tai ne tik į balą išmesti pinigai, bet ir papildomai sugaištas laikas. Nemaža tikimybė, kad tai gali ne užbėgti ligai už akių, o ją sukelti.

Optimalu, kai vonelės aukštis yra 15–20 cm ir jas galima pripildyti iki 12–15 cm dezinfekcinio tirpalo. Tada jis apsemia ne tik nagas, bet ir apynages. Vonelės plotis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm (normalių durų plotis), ilgis – ne mažesnis kaip 250 cm. Ilgesnė vonelė būtų privalumas, nes tuomet karvė eidama per vonelę įmerktų galūnes keletą kartų.

Dezinfekavimo tirpalai turėtų būti dažnai keičiami. Be to, neturėtų kilti problemų panaudotam tirpalui pašalinti. Paprastai, eksploatuojant nagų voneles, laikomasi tokios taisyklės: naujai paruoštoje vonelėje su tirpalu per kartą gali būti dezinfekuojamos nuo 50 iki 60 karvių galūnės. Esant daugiau karvių bandoje, užsiteršus tirpalui, vonelėje reikėtų jį pakeisti, kad su purvu infekcijos sukėlėjai nepatektų ant kitų karvių galūnių.

Vonelės gali būti stacionarios (išbetonuotos praėjimo take) arba mobilios. Mobilios vonelės privalumas yra tas, kad po kiekvieno naudojimo jas lengviau gerai išplauti ir paprasta išdžiovinti. Tuo tarpu stacionarios vonelės neturi jokių privalumų, nes nagos dezinfekuojamos po 4–5 melžimų iš eilės su 4 savaičių pertrauka. Taigi ištisus metus karves laikant tvarte, vonelė būtų naudojama daugiausia 42 dienas per metus.

Vonelės dugnas turėtų būti neslidus, tačiau ir ne per aukšto profilio. Piramidžių formos dugno profilis nėra pageidaujamas, nes juo vaikštant nagos išsiplečia ir susiaurėja tarpunagės, dėl to tarpunagės prasčiau dezinfekuojamos. Be to, jei pade yra opa, karvė eidama tokio profilio dugnu jaučia skausmą.

Vonelė turi būti eksploatuojama taip, kad karvė būtų priversta ja pereiti ir neturėtų galimybės jos apeiti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nagų vonelės karvėms yra nemaloni procedūra. Per vonelę jos eina nenoriai, nes dezinfekuojamieji tirpalai dažniausiai skleidžia specifinį kvapą. Ir tuomet, kai vonelėje tirpalas užsiteršia (nematyti vonelės dug­no), karvės delsia pačios eiti per vonelę. Todėl nevertėtų vonelės įrengti prie įėjimo į melžimo aikštelę, nes tai apsunkintų gyvulių atvarymą į melžimo vietą ir ilgiau užtruktų melžimas. Tikslingiausia tokią vonelę įrengti take iš melžimo aikštelės į šėrimo/poilsio zoną.

Nagas dezinfekuoti galima ir patiesus dezinfekavimo čiužinius. Nors per tokius čiužinius pervaryti karves paprasčiau (jos ir pačios mielai per juos eina), tačiau dezinfekavimo skystis nepasiekia ir nedezinfekuoja apynagių. Be to, čiužinius po naudojimo sunku gerai išvalyti (išplauti).

Nagų dezinfekavimo medžiagos

Leistinų ir tinkamų nagoms dezinfekuoti medžiagų nėra daug. Dažniausiai iš jų naudojami vario ir cinko sulfatai.
Vario ir cinko sulfatai. Nagoms dezinfekuoti naudojami 3–5 proc. šių sulfatų tirpalai. Vario ir cinko sulfatas mažina pH ir tokiu būdu veikia dezinfekuojančiai. Šalutinis poveikis – džiovina nagos raginį audinį, ragas praranda elastiškumą, todėl, naudojant didesnės koncentracijos tirpalą, ragas gali suskeldėti. Be to, šie sulfatai aplinkoje sunkiai skyla.

Pramoniniai tirpalai, skirti nagoms dezinfekuoti vonelėse. Pramoniniuose nagų dezinfekavimo tirpaluose gali būti įvairių veikliųjų medžiagų kombinacijų: nuo glutaraldehidų iki vario ir cinko sulfatų chelatų, tensidų (valo nagas), mineralinių rūgščių (mažina pH), organinių rūgščių, vandenilio peroksido ir įvairių vaistažolių ekstraktų. Įsigyjant šiuos produktus, svarbu atkreipti dėmesį į pakuotės etiketę: kokių veikliųjų medžiagų juose yra, kokia jų koncentracija. Taip pat labai svarbu laikytis jų naudojimo instrukcijos.

Jokiu būdu negalima leisti, kad karvės šių tirpalų atsigertų, nes juose esančios medžiagos gali dirginti ar nudeginti prieskrandžio gleivinę.

Žiemą paprasčiausia ir pigiausia nagų dezinfekavimo priemonė yra „sniego vonios“. Sniegas turi stiprų dezinfekcinį poveikį. Taigi žiemą, esant galimybei, kai lauke nėra labai šalta, rekomenduojama porai valandų išleisti karves pabraidyti po sniegą.

Vasarą, kai karvės ganomos ganyklose, nagų vonelių galima nenaudoti, nes nagos ir tarpunagės išsivalo braidant po žolę.

Tik tikslingai ir tinkamai naudojant nagų dezinfekavimo voneles, galima tikėtis išvengti infekcinių nagų ligų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad gera tvarto higie­na (kraikas, tinkama tvarto ventiliacija, dažnas mėšlo šalinimas, tvartų dezinfekcija ir kt.) mažina infekcijų tikimybę ir taupo ūkio lėšas.

• Prieš pradedant naudoti voneles, būtina įvertinti karvių nagų būklę, nes tik taip galima pasirinkti tinkamas medžiagas nagoms dezinfekuoti (karvių nagos su atviromis žaizdomis ar prasiskverbusia į tarpunagės odą flegmona neturėtų būti dezinfekuojamos tirpalais, kuriuose yra formalino ar kitų dirginančių medžiagų).
• Tik švariomis nagomis karvės turi būti pervaromos per dezinfekavimo tirpalus (prieš nagų voneles galima įrengti vandens vonias, kad einant per jas nagos apsiplautų, arba, jei nagų vonelė įrengiama išėjimo take iš melžimo aikštelės, purvinas nagas galima apiplauti vandens srove ir melžimo aikštelėje).
• Kad dezinfekcinis poveikis būtų efektyvesnis, perėję nagų vonelę gyvuliai turėtų patekti kelioms minutėms į švarią ir sausą laukimo zoną (kad dezinfekcinės medžiagos spėtų įsiskverbti).
• Būtina atkreipti dėmesį į pasirinktų dezinfekcijai produktų veikliąją medžiagą ir jos koncentraciją.

Parengė Kristina VAZNONYTĖ, LŽŪKT